Interviu - tai daugiau nei tik klausimų ir atsakymų seka. Tai - subtilus menas, reikalaujantis diplomatijos, psichologijos ir netgi gundymo įgūdžių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turėtų būti imamas interviu, kad jis būtų informatyvus, įdomus ir malonus tiek žurnalistui, tiek pašnekovui.
Pasiruošimas Interviu
Imantis interviu žurnalistas pereina per tam tikrą medžioklės laikotarpį. Žmogus, su kuriuo jis turi pasišnekėti, bėga nuo jo, nes ne visuomet nori tai daryti. Juk dažniausiai už interviu nemoka. Vadinasi, vienintelis stimulas jį duoti - taip palaikyti ar sustiprinti savo svarbos jausmą. Tarkime, pasijausti visažinančiu ir netgi pamokyti kitus, ką daryti.
Sunkūs Pašnekovai: Kaip Elgtis?
Tačiau yra žmonių, iš kurių paimti interviu vis tiek sunku. Kodėl? Žmonės turi keistą savybę: pajutę savo svarbą kitam, jie ima ją dar labiau didinti.
Todėl dažnas prašomas duoti interviu ima žurnalistu manipuliuoti. Jis pasako: ne. Arba: tik trys minutės. Arba: po mėnesio.
Narcizai Interviu Metu
Tarp kitko, narcistinių asmenybių diagnostikai labai padeda žurnalistai. Narcizas dažniausiai ima juos tujinti, demonstruoti savo pranašumą ir kalbėti kaip su defektiškais vaikais. Ir tegul šis narcizas iki tol slepiasi po žavinga kauke - interviu jis šios kaukės neatlaiko. Ir kaip mat atskleidžia savo asmenybę! Tai yra, nesuvaldomą polinkį iškilti žeminant kitus. Imantysis interviu turi tokio saugotis. Kitaip jis visą pokalbį jausis mažu ir nevykusiu, ypač jei yra naujokas. Geriau susitikus su narcizu iš kart jį nuginkluoti pasakius: ”iš anksto perspėju, kad mano klausimai nebus protingi”. Ir jokiu būdu nekalbėti saldžia nusižeminusio žmogaus intonacija! Jūs gi tik savo darbą dirbate.
Narcizas to išankstinio perspėjimo tarsi neišgirs, tačiau kalbės pridususiu korektišku balsu. Kodėl pridususiu? Todėl, kad slopins savo instinktyvų norą pažeminti pašnekovą.
Pašnekovai, Nemokantys Regzti Minčių
Kita sunkių pašnekovų dalis - jau aprašyti narcizai. Tačiau kita dalis sunki dėl nemokėjimo regzti mintis. Tai yra, jų galvose mintis tarsi ir yra, o išsakyti jos neišeina. Tuomet žurnalistas neretai imasi pagalbos: jis pradeda užbaiginėti už žmogų jo mintį. Po to lyg ir nėra ką sakyti. Žmogus gal ir gavo pagalbą, tačiau toliau su jumis gali ir nebenorėti šnekėti. Juk jūs už jį kalbate ir jo svarbą mažinate ! Todėl labai rekomenduotina, kiek įmanoma, neužbaiginėti už žmogų jo minčių.
Klausymo Menas
Režisierių. Tai - menas klausytis taip, kad tyla nebūtų įtempta. Kas nori išmokti interviu ėmimo meno, gali pažiūrėti seną rusų filmą “Kreicerio sonata”- ten medžiagos pririnkta- trileriui ir detektyvui - o klausimai užduoti tik kokie du.
Mano darbo dalis- klausytis žmogaus ir mane irgi labai traukia kartais pakalbėti už jį. Todėl reikia treniruotis. Reikia tiesiog išmokti įsijausti ir tylėti. Jei įmanoma, negręžti pašnekovo žvilgsniu. Ypač jei jis ne vizualas - pamenate, kokių būna žmonių tipų iš NLP? Nepamenate? Skaitykite. Pasitreniruokite kasdien su artimaisiais - po kokio mėnesio pradės pavykti.
Ar reikia linkčioti galva, imant interviu? Taip. Tačiau tik kokis tris - šešis kartus. Ne todėl, kad galva nukris. O todėl, kad taip jūs labai palengvinate savo užduotį.
Žymiai vertingiau ne linkčioti, o reziumuojant perpasakoti: ”taigi jūs sakote, kad į kaimą atiskėlėte, nes norėjote susilieti su gamta. Taip?”.
3 patarimai, kaip sėkmingai atlikti kitą darbo pokalbį
Kaip Būti Ramiam Duodant Interviu?
Duoti interviu gali patikti. Ką reikia daryti, kad patiktų? Pasitikėti savo intuicija ir kalbėti nuoširdžiai. Bet kaip būti ramiam? Ypač jei tave filmuoja, fotografuoja, balsą įrašo? Kaip nesijaudinti?
Kad liktum ramus duodamas interviu, reikia tvirtai prisiminti : Tavo interviu bus įterptas tarp karinio konflikto, sporto arba orų prognozės. O tai reiškia - tave labai greit užmirš. Žmonės prisimena pirmus ir paskutinius dalykus. Pamenate, kaip Štirlicas tuo naudodavosi? Jis užeidavo į kabinetą, šnekėdavo apie orus, ir tarp kitko klausdavo pusiau slaptų žinių. Po to jis prašydavo cigarečių. Jis žinojo, kad jei kas po to paklaus, žmonės prisimins: buvo Štirlicas, prašė cigarečių...
Ir mums verta prisiminti: žmonės prisimins tą laidą, kuri buvo paskutinė.
Reikia patikėti, kad ji yra. Ji yra pas visus, netgi pas kūdikius. Ir tegul jinai skiriasi nuo kaimynų nuomonės. Bet ji - jūsų.
O kaip kalbėti nuoširdžiai? O va taip. Imti ir kalbėti. Atsibodo tie klausimai. Iki. Baigėsi interviu.