Nuo seno krosnis šildydavo būstą, buvo naudojama kaip viryklė. Net, sakoma, susirgusius vaikus senoliai ant ližės į pravėsusią krosnį pašaudavo, tikėdamiesi išvaryti ligą. Šiuolaikinės krosnys pirmiausia tampa interjero dalimi, nors praverčia ir kaip papildomas šilumos šaltinis, o gurmanai jose ir valgį ruošia.
Planuojant įsigyti krosnį pirčiai, kyla daugybė klausimų. Kokį modelį rinktis (akmeninę, medinę, su židinio funkcija, pagamintą fabrike ar profesionalaus židinių gamintojo, o gal sukonstruotą pagal individualų užsakymą)? Galbūt krosnį galima pasidaryti patiems? Kaip elgtis teisingiausia?
Šiame straipsnyje aptarsime įvairius krosnių tipus, jų ypatybes, statybos niuansus ir priežiūros patarimus. Taip pat sužinosite, į ką atkreipti dėmesį renkantis krosnies meistrą ir kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.
Krosnių tipai
Krosnys būna įvairių tipų, pritaikytos skirtingiems poreikiams ir funkcijoms. Štai keletas populiariausių:
- Pirties krosnys: Tai esminė pirties įranga, pirties širdis, užtikrinanti šilumos tiekimą ir leidžianti sukurti specifinę, sveikatai palankią aplinką.
- Šildymo krosnys: Jos skirtos patalpų šildymui.
- Lauko-maisto gamybos kompleksai: Šios krosnys skirtos maisto gamybai lauke.
- Dūminės pirtys: Tai senovinė lietuvių tradicija, kur pirties šildymas vyksta per dūmus, kurie skverbiasi per akmenis į patalpas ir juos šildo.
- Duonkepės krosnys: Populiariausios šiuo metu sodybose.
- Koklinės krosnys: Jos statomos ne iš plytų, bet iš keraminių koklių.
Jos tarpusavyje gali būti suderinamos ir veikti kaip viena, jei to reikia.
Plytinės krosnys
Nusprendę pirtyje statyti plytinę krosnį, atiduosite duoklę istorijai ir protėvių tradicijoms. Deja, dabar tokių krosnių pasitaiko labai retai, nes sudėtinga rasti tikrai gerą krosnių meistrą, o pastatyti tokią krosnį kur kas sunkiau nei kitas. Kokiomis savybėmis pasižymi tokia krosnis? Visų pirma, tai gana masyvus statinys. Jos svoris gali siekti iki 1200 kg, priklausomai nuo storio, todėl būtinas tvirtas pagrindas masei atlaikyti.
Svarbu! Plytinė krosnis statoma ir veikia kitaip nei maistui ruošti skirta krosnis. Taip pat nepamirškite, kad statant plytinę krosnį jungimui naudojamas tik molis ir smėlis.
Metalinės krosnys
Tiems, kuriuos išgąsdino darbų ir išlaidų apimtis pasirinkus plytinę krosnį, nusiminti nevertėtų - be pirtelės tikrai neliksite! Dėmesio verta alternatyva - metalinės krosnys.
Svarbu! Įdomu! Populiariausios metalinės krosnys, pagamintos iš chromuoto plieno. Tokios krosnys neišdegina patalpoje esančio deguonies.
Paprasčiausia metalinė krosnis - visiems kuo puikiausiai žinoma geležinė krosnelė. Tai yra dėžė su vamzdžiu ir durelėmis, pro kurias kraunamos malkos - jų reikia labai daug. Kiekvienas renkasi tai, kas geriausia jam, tačiau pirčių įrangos specialistai tokias krosneles laiko atgyvena. Šiuolaikiški modeliai kur kas saugesni tiek žmonėms (mažesnė nudegimų rizika), tiek ir patalpai (iš viršaus klojamos nedegios plytos).
Krosnis gaminama iš 5 mm storio geležies lakštų, juos lituojant.
Krosnies galingumas
Renkantis krosnį, dėmesį reikėtų kreipti ne tik į medžiagą. Savaime suprantama, tai svarbu, tačiau dar svarbesnis kriterijus yra krosnies galingumas. Deja, visų reikalavimų sudėti į vieną ir išreikšti skaičiais nepavyktų. Šiame etape pasitaiko dviejų rūšių klaidų: pasirenkama per galinga arba priešingai - per silpna krosnis. Pirmuoju atveju, oras bus labai karštas, antruoju - per vėsus. Šlakstyti vandenį ant šaltų akmenų nėra jokios prasmės - garai bus panašūs į tuos, kuriuos matome besiveržiančius iš virdulio, o galbūt jų ir visai nebus.
Nepakankamai galinga krosnis kais per smarkiai, kad sušildytų patalpą iki reikiamos temperatūros. Norėdami priimti sprendimą turite įvertinti patalpų tūrį. Pirma, padauginkite patalpos ilgį iš pločio ir aukščio. Paskui apžiūrėkite sienas ir lubas, įvertinkite, ar nėra neizoliuotų plotų. Jei tokių yra, skaičiuokite jų plotą, taikydami formulę S = a x b (šiuo atveju a - tai ilgis, b - plotis). Gautus plotus sudėkite ir padauginkite iš 1,2. Paskui sudėkite tūrį ir plotų sumą. Jei patalpoje yra stiklinės durys, rezultatą dauginkite iš 1,5.
Kuro rūšys
Krosnys gali būti kūrenamos įvairiomis kuro rūšimis:
- Mediena
- Dujos
- Elektra
- Mišrus kuras (pvz., dujos ir malkos)
Medienos kuras naudojamas nuo neatmenamų laikų.
Svarbu! Dujinės krosnys turi termostatą ir apsauginį dujų mechanizmą.
Svarbu! Pirkdami dujinę krosnį būtinai patikrinkite visus dokumentus (techninis pasas). Prietaisas turi atitikti bendrąsias kokybės normas, taikomas dujinei įrangai. Jei dokumentų nėra, greičiausiai susidūrėte su nesąžiningu pardavėju, o už įrangos patikimumą niekas neatsako. Todėl geriausia pirkti gerai žinomų gamintojų krosnis firminėse parduotuvėse.
Turbūt populiariausios šiandien - elektrinės krosnys. Jų būna skirtingų formų, dydžių ir galingumo. Tokios krosnies trūkumu būtų galima įvardyti pačią energijos šaltinio rūšį. Jei jūsų rajonui būdingi elektros energijos tiekimo trikdžiais, krosniai paprasčiausiai nebus kuo „maitintis“.
Mišrūs modeliai veikia naudodami dviejų rūšių kurą. Pavyzdžiui, rinkoje yra dujinių-malkinių krosnių.
Krosnies dizainas ir konstrukcija
Krosnies konstrukciją galima suprojektuoti kuo įvairiausią. Iš Italijos į Lietuvos dvarus XVIII-XIX amžiuje atkeliavusi hipokaustinė šildymo sistema garsėjo tuo, kad kelios krosnys būdavo sujungamos į vieną bendrą sistemą, šilumos kanalai buvo išraizgomi ne tik dvaro sienose, bet ir grindyse. Tokį ekonomišką grindų ir sienų šildymą būtų galima įgyvendinti ir šiuolaikiniame name. Dau geliui klientų tai siūliau, tačiau nė vienas nepasiryžo. Teko senuose dvaruose tokias sistemas rekonstruoti“, - pasakojo panevėžietis krosnininkas Darius Juška.
Pašnekovas sako, kad pagal hipokaustinę sistemą įrengtos krosnys iškūrenus šilumą išlaikydavo visą savaitę, o Azijos šalyse ši krosnių technologija buvusi dar tobulesnė - visą parą gerai kurstyta krosnis šilumą skleisdavo iki mėnesio.
Pailginta ugniadėžė suteikia galimybę pirtį šildyti iš gretimos patalpos. Pagal šį kriterijų krosnys skirstomos į įprastines ir turinčias atskirus garų generatorius. Garai pirtyje turi būti sausi ir nesunkūs. Tačiau ne kiekviena krosnis gali išskirti pakankamai tokių garų.
Pirčių krosnys gali būti šaltos arba šiltos. Pirmųjų sienelės neįkaista daugiau nei iki 45 laipsnių, o antrųjų gali įkaisti iki 100 laipsnių.
Stačiakampės krosnys - klasikinis variantas. Jos yra stabilios, o dėl formos visos krosnies dalys tolygiai įkaista. Deja, apie cilindrinius variantus to nepasakysi. Viršutinės ir apatinės jų dalys gali įšilti netolygiai.
Krosnies statybos medžiagos
Kiekviena mūrinė pirties krosnis yra kūrinys. Nepriklausomai nuo pasirinktos konfigūracijos, krosnis yra pastatyta pagal nustatytą tvarką, nuo pamatų iki kamino ir apdailos.
- Šamotinė plyta: Ugniai atspari medžiaga, kreminė gelsva, atlaiko ugnį iki 1400 ° C, neprarasdama stiprumo.
- Tvirtos raudonos, rudos ar gelsvos plytos: Pažymėtos M (bent M150).
- Mūros kiedinys: Susideda tik iš molio ir smėlio.
- Krosnių furnitūra: Naudojamos ketaus durys, plieniniai indai vandeniui ir akmenims, ardeliai (grotelės), visokie gaminiai.
- Šilumos izoliatorius: Prie krosnies esančius degius paviršius būtina tinkamai izoliuoti.
Krosnies projektas (dydis ir konfigūracijos ypatumai) parenkamas iš anksto rengiant pirties projektą.
Patarimai renkantis krosnį
Kaip daugeliui žinoma, skubos darbą velnias gaudo. Renkantis pirties krosnį skubėti tikrai neverta. Labai dažnai konsultantai reklamuoja krosnis, nutylėdami jų trūkumus. Tai nebūtinai yra gamyklinis brokas. Tai labai svarbu, nes pagal krosnies galingumą reikėtų rinktis ir kuro rūšį.
Krosnies vietą, konfiguracija ir kaminą geriausia numatyti prieš statnt pastatą, taip galima išvengti vairių problem susijusių su pastato konstrukcijomis.
Kamino statyba
Kamino statyba - vienas iš atsakingiausių pirties statybos etapų. Nuo teisingo įregimo priklauso priešgaisrinė sauga, trauka, valymo patogumas.
Šis statinys gali būti sumūrytas iš įprastinių molio ar silikatinių plytų (viduje rekomenduojama montuoti plieninį indėką), montuojami plieniniai dūmtraukiai (jie gali būti viduje ir išorėje), taip pat mūrijami trisluoksniai kaminai - patogūs eksploatacijoje ir nesudėtingai (o taip pat švariai) statomi.
Kamino statybą reglamentuoja „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“.
Krosnies priežiūra
Dažniausiai senos krosnies remontas pavirsta jos perstatymu. Jei krosnis statyta 40 metų atgal mes turime suprasti. kad tais laikais nebuvo nei tinkamu medžiagų nei išsilavinusiu meistru. gal ir buvo keli meistrai kurie statydavo geras krosnis, bet tinkamų medžiagu trūkumas vertė statyti krosnis kurias reikėdavo pastoviai remontuoti. o tos krosnys kurios visgi išgyveno iki šių dienų tikrai reikalauja kapitalinio remonto - o tai reiškia visiškai išardyti ir sukrauti krosnį atgal.
Akmenys pirčiai
Akmenys, naudojami prityse, yra svarbus žmogaus istorijos ir kultūros elementas. Jie ne tik tarnavo kaip statybinė medžiaga, bet ir buvo naudojami įvairiose ritualinėse, gydomosioms ir praktinėse veiklose.
Štai keletas populiariausių akmenų rūšių:
- Žadeitas
- Muilo akmuo (Talkochloritas)
- Avietinis kvarcitas (Crimson)
- Gabro diabazas
- Olivinis diabazas
- Bazaltas
- Nefritas
- Baltas akmuo
- Rodingitas
Akmenų įvairovė prityse yra labai didelė, ir kiekvienas akmuo turi savo unikalių savybių bei paskirtį.
Vantos pirčiai
Vantos pirtyje - tai specialūs įrankiai, pagaminti iš medžio ar krūmų šakų, kuriais atliekamas masažas arba kūno plakimas per pirties procedūrą.
Vantos būna įvairios, priklausomai nuo naudojamų medžių šakų ir jų savybių. Kiekviena vanta turi skirtingą poveikį tiek odai, tiek organizmui.
Populiariausios vantos:
- Beržinė vanta
- Ąžuolinė vanta
- Eglinė vanta
- Pusiau žolinių ir medžių šakų vanta
- Lazdyno vanta
Kokliai ar plytos?
Anksčiau medžiagų asortimentas krosnies statyboms nebuvo didelis, todėl visos krosnys buvo kaip iš vadovėlio, standartinės. Pagrindinės koklinės krosnys, vadinamieji „stačiamalkiai“, būdavo statomi tik iš koklių, o plytinės būdavo tik senosios duonkepės su „ležonka“, kurias dar apdrėbdavo molio tinku ir uždažydavo.
Koklių paplitimo pradžioje (XIII-XV amžiuje) turtingesnių namų ūkių krosnys privalėjo kažkaip išsiskirti mažiau pasiturinčiųjų atžvilgiu. Kadangi visi tuo metu šildėsi krosnimis, turtingesni sau leisdavo statytis krosnis su glazūruotais ir ornamentuotais kokliais, o paprastiems žmonėms likdavo koklius nusidažyti ar palikti juos natūralaus atspalvio.
Labai dažnai žmonės klausia, ar plytinės krosnys taip pat gerai laiko šilumą, kaip ir koklinės. Galbūt tai - tiesiog nostalgijos klausimas. Mums iš karto norisi klausti - o kuo skiriasi koklis nuo plytos? Koklis tėra degta molinė plokštelė, kuri arba yra padengiama skystu stiklu (glazūra), arba ne, yra arba pagražinta, arba paprastos formos. Iš esmės koklis ir plyta yra tas pats, tik kitokios formos.
Rąstinės pirtys
Rąstinės pirtys yra ta vieta, kurioje galima visomis prasmėmis pasijausti komfortiškai. Pirtis kiekvienam iš mūsų asocijuojasi su jaukumu, atsipalaidavimu, gerais pojūčiais.
Gerą pirtį galima įkurdinti bet kokios konstrukcijos patalpoje. Tai gali būti butas, karkasinis pastatas, laikinas statinys. Tačiau statant pirtį iš gerai apdorotų ir kokybiškai sukirstų rastų atpuola bet koks poreikis papildomai įrenginėti garinę. Parenkant rąstus garinės statybai ypatingą dėmesį reiktų skirti kuo mažesniam sakų kiekiui medienoje - rąstai turėtų būti lapuočių, arba laiku kirsti spygliuočiai.
Labai geros pirtys statomos iš drebulės, eglės. Rasto storis neturi didelės reikšmės - rąstinės pirtys gali būti statomos ir iš 15 cm skersmens rastų.
Pirties sienoms svarbus rąstų drėgnis - 20 - 22 proc. Be to pirties statyba kiek skiriasi nuo rąstinio namo įrengimo - didesnis dėmesys skiriamas pamatams, grindų montavimui, priešgaisrinei apsaugai, elektros instaliacijai.
Statant pirtį svarbu teisingai parinkti tam tikras technines charakteristikas - pagal esamos pirties plotą parenkama tam tikros galios krosnelė, kaminas (svarbus vidinis jo skersmuo).
Kiekviena krosnelė gali būti pagaminta individualiai pagal esamos saunos projektą. Krosnelė gaminama suderinus su užsakovu visas detales ir įvertinus esamus saunos projekto ypatumus. Ji gali būti kūrenama iš priepirčio arba iš saunos patalpos.
Gaminama atsižvelgiant į saunos dydį (plotį ir tūrį), krosnelės stovėjimo vietą. Įmanomi įvairūs krosnelių pasirinkimai - krosnelės su vandens rezervuaru ar be jo.
Kūrenant krosnelę su įmontuotu vandens rezervu (nuo 70 litrų) sušildomas jame esantis vanduo. Kitas vandens šildymo būdas - įmontuoti į krosnelės degimo kamerą gyvatuką, kurį galima sujungti su vandens rezervuaru.
Vienas iš krosnelės privalumų - tai didelis akmenų kiekis, kuris užtikrina šilumą saunoje ilgą laiką. Labai patogu, kai akmenys sudedami ne tik ant krosnelės viršaus, bet ir iš šonų, kuriuos laiko metaliniai lankai.
Vertėtų teirautis ir krosnelių, kurios galėtų būti komplektuojamos su stiklinėmis židinio durelėmis - ir estetiška, ir patogu prižiūrėti.
Krosneles galima pasirinkti su vidine pakura ir su pakura, esančia priepirtyje. Kiekvienas variantas turi privalumų ir trūkumų. Krosnelę kūrenant viduje oras pirtyje geriau cirkuliuoja ir patalpa greičiau įkaista.
Atnaujinimo atveju lengviau pakeisti krosnelę su vidine pakura, nei su išorine. Įrengiant krosnelę su išorine pakura sienoje, visuomet atsižvelgiama į tai, kad siena būtų nedegi (mūrinė), tik ne rąstinė ar karkasinė. Tokiu atveju rekomenduojama mūryti sienutę.
Garinės įrengimas
Kaip jau minėta, garinės įrengimas rąstinėje pirtyje paprastesnis nei karkasiniame statinyje ar bute. Šioje pirties patalpoje nėra būtinybės izoliuoti rąstines sienas specialia folija, iškalti lentelėmis. Tačiau lubas gerai būtų izoliuoti ir pasirūpinti vėdinimo angos įrengimu.
Bent viena pirties sienos gultai turėtų būti bent 2 metrų ilgio, tam kad galima būtų atsigulti. Patogu jei gultai įrengti kampu, tuomet esantys pirtyje gali ir susėsti, ir atsigulti.
Optimalus sodybos pirtelės dydis - apie 5 - 10 kv. m, aišku, tai priklauso nuo savininkų poreikio. Gultams reikėtų naudoti liepos, juodalksnio arba drebulės medieną.
Išskirtinai komentuoti reikia svarbia pirties įrengimo momentą - akmenų kiekį aplink krosnelę ir ant jų pilamą vandenį. Akmenys turi būti įkaitę tiek, kad išgarintų vandenį patys nesudrėkdami. Jeigu akmuo šlakstomas vandeniu sušlampa ir šnypščia - garas bus per drėgnas, sunkus ir nemaloniai plikins.
Pirties garinė turi įšilti nuo garo, o ne nuo įkaitusios metalinės krosnelės. Prastos krosnelės greitai prikaitina pirties orą, tuo tarpu akmenys šyla gerokai lėčiau ir tenka ilgai laukti, kol jie įkais.
Gera kronele specialistai laiko tokią, kuri greitai iki maksimalios temperatūros prikaitina didelę akmenų įkrovą.
Šviežias oras garinėje
Šviežio oro padavimas ir ventiliacija gali būti natūralus arba priverstinė. Oro padavimas įrengiamas krosnelės zonoje.
Po krosnele galima įrengti natūralų oro padavimą, o virš krosnelės - priverstinį. Paduodant šviežią orą tiesiai iš lauko kuro sąnaudos pirtelei kūrenti bus didesnės.
Be to šaltas oras yra sunkus ir leidžiasi žemyn, todėl natūraliu būdu per sklendes po krosnele pritekantis šaltas oras šaldys pirties grindis.
Specialistai rekomenduoja įrengti oro padavimą iš lauko virš krosnelės priverstiniu būdu - leisdamasis žemyn šaltas oras maišosi su karštu pirties oru, todėl tikėtina, kad pirtelės temperatūra bus optimali.
Atstumai nuo karščio šaltinio
Degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis. Perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus.
Degiųjų medžiagų sienų ir pertvarų angose įrengiamų krosnių ir dūmtraukių (kaminų) perskyros patalpoje turi būti per visą krosnies ar dūmtraukio (kamino) aukštį. Perskyros storis turi būti ne mažesnis už sienos ar pertvaros storį.
Nuotolis nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti 130 mm - nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų), 250 mm - nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų), 130 mm - nuo izoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų), kurių nedegios arba sunkiai degios izoliacijos šiluminė varža būtų ne mažesnė kaip 0,3 kv.
Krosnių meistrai
Krosnis nėra paprastas įrenginys. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti tikruosius jūsų poreikius o tada kalbėti apie kainą.
Įvertinus aplinką krosnių meistras galės pasiūlyti Jūsų namui šilčiausio ir mažiausiai darbo reikalaujančius krosnių variantus.
Luko Rimeikos patarimai
- Jei krosnis yra sena, geriau ją perstatyti, o ne remontuoti.
- Naudokite tinkamą temperatūrą degimo metu krosnies pakuroje.
- Krosnies išorinis medžiagiškumas neturi reikšmės šilumos kaupimui.
- Reikėtų įvesti orą iš lauko.
- Degimui nereikėtų gailėti ir oro.
- Jei malkos smilksta, reikia, kad jos degtų linksmai.
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums priimti teisingą sprendimą ir pastatyti krosnį, kuri tarnaus jums ilgus metus!
tags: #kaip #turi #buti #pastatytas #pecius