Daugelis žmonių klaidingai mano, kad visas turtas, kurį sukaupia gyvendami kartu su partneriu ar sutuoktiniu, yra bendra nuosavybė, tad mirus vienam, viskas kaipmat lieka kitam. Visgi partneriui ar sutuoktiniui mirus, pergyvenusiajam gresia teisinių procesų virtinė, sako advokatė Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė.
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę kiekvienam fiziniam asmeniui sudaryti testamentą, kuriuo jis gali po savo mirties visą jam priklausantį turtą palikti savo norimiems įpėdiniams. Tačiau ne kiekvienas fizinis asmuo iki savo mirties spėja sudaryti testamentą. Dauguma žmonių apskritai nėra linkę pasinaudoti šia įstatymo jiems suteikta teise. Be to, net jeigu fizinis asmuo ir sudaro testamentą, jame nurodyti įpėdiniai palikimo gali ir nepriimti. Tokiais atvejais paveldėjimo teisinius santykius po fizinio asmens mirties reglamentuoja įstatymas.
Aptarkime, kaip veikia paveldėjimo procesas Lietuvoje, kokie įstatymai jį reglamentuoja ir kokie yra svarbūs aspektai, susiję su turto paveldėjimu po mirties.
Paveldėjimas pagal įstatymą
Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis. Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.
Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos. Tiesioji giminystės linija yra tarp protėvio ir palikuonių (prosenelių, senelių, tėvų, vaikų, vaikaičių, provaikaičių ir t.t.). Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę paveldėti tik tiesiosios ir šoninės linijos giminaičiams. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nepatenka į bent vieną aukščiau nurodytą giminystės liniją (tiesiąją ar šoninę) - jis neturi teisės paveldėti mirusiojo turto.
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka. Tai reiškia, kad jeigu palikėjas mirties metu turėjo vaikų ar įvaikių, pagal įstatymą jie pirmieji turi teisę paveldėti mirusiojo turtą, kadangi jie laikomi pirmosios eilės įpėdiniais. Tuo tarpu antrosios eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai ir vaikaičiai) neturėtų teisės paveldėti, išskyrus tuos atvejus, jeigu palikėjo vaikai (įvaikiai) nepriimtų palikimo arba iš jų būtų atimta teisė paveldėti (CK 5.6 str.).
Įpėdinių giminystės ryšį su palikėju nustato paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Paprastai įpėdinių pagal įstatymą giminystė yra nustatoma vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis. Tačiau valstybės registruose esantys duomenys ir informacija ne visada yra pakankami, siekiant nustatyti giminystės ryšį.
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų, tarp jų ir įvaikių) ir jų yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Paveldėjimo schema Lietuvoje
Įpėdinių eilės pagal įstatymą
Pagal Civilinį kodeksą, įpėdiniai pagal įstatymą skirstomi į šešias eiles:
- Pirmos eilės įpėdiniai: Palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Tuo atveju, jei dalis vaikų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikų vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikų vaikai paveldi tą patį turtą, ką būtų paveldėję tie mirę vaikai.
- Antros eilės įpėdiniai: Palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Tuo atveju, jei dalis vaikaičių/tėvų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikaičių vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikaičių vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikaičiai.
- Trečios eilės įpėdiniai: Palikėjo seneliai ir proseneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės.
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: Palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.
- Penktos eilės įpėdiniai: Palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: Palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako). Pavyzdžiui, jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto.
Namų apyvokos/apstatymo daiktus paveldi tas iš aukščiau nurodytų artimųjų, kuris paskutinius metus gyveno su palikėju [CK 5.14].
Svarbu! Niekas nepaveldi turto, jei paslėpė, klastojo, sunaikino testamentą. Taip pat nepaveldi turto tėvai, kurių valdžia apribota. Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia. Įvaikiai ir įtėviai laikomi vaikais/tėvais: jie paveldi turtą savo naujojoje šeimoje, bet nieko nebepaveldi senojoje (biologinėje).
Kaip padalinti turtą ir į ką atkreipti dėmesį rašant testamentą.
Testamentas: galimybės ir apribojimai
Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. O paveldint pagal įstatymą, CK 5.11 straipsnis nurodo įpėdinių pagal įstatymą eiles. Tokiu atveju, jeigu palikėjas sudaro testamentą t.y.
Testamentas yra valia ir kiekvienas ją susiformuoja dėl skirtingų priežasčių. Testamente galima kaip nori paskirstyti savo turtą įpėdiniams, atimti iš kai kurių įpėdinių paveldėjimo teisę, įpareigoti atlikti prievolę kitų asmenų naudai, įpareigoti išlaikyti asmenis, leisti naudotis verslu ar nekilnojamaisiais daiktais.
Visgi, testamentu negali būti apribota privaloma palikimo dalis, kuri skirta išlaikymo reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
Testamentas gali būti ginčijamas įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai. Praktikoje dažniausiai siekiama įrodyti, kad asmuo faktiškai buvo neveiksnus arba nesuvokė savo veiksmų testamento sudarymo metu, buvo suklaidintas, jam grasinta.
Kadangi testamentas tvirtinamas notaro, retai paaiškėja, kad jis netinkamai įvertino asmens galėjimą suprasti savo veiksmus ir suformuoti tikrą bei nepriklausomą valią.
Sutuoktinių testamentai
„Pirmiausia svarbu žinoti, kad susituokusių ir nesusituokusių asmenų paveldėjimas skiriasi. Jei tokio dokumento nėra, reiškia, kad partneris nieko ir nepaveldi. Tačiau kalbant apie sutuoktinių paveldėjimą situacija yra kitokia. Sutuoktinių paveldėjimą numato įstatymas net ir tuo atveju, kai testamento nėra“, - sako R. Visgi, anot jos, jeigu sutuoktiniai nesudarė testamento, pergyvenęs sutuoktinis paveldi tik tam tikrą turto dalį - įstatymo numatytą ekonominę apsaugą. „Mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto.
Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią. Anot R. Cibulskienės, dėl šios priežasties sutuoktinių turto paveldėjimo klausimus verta aptarti iš anksto ir pasirašyti aiškų, teisiškai privalomą dokumentą, kuris padės išvengti ginčų. Mat sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi COBALT vadovaujanti teisininkė.
Sutuoktiniai gali kiekvienas sudaryti savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui: „Toks testamentas sudaro galimybę abiem sutuoktiniams esant gyviems nuspręsti dėl bendrai santuokoje įgyto turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų mirties.
Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. „Sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą bendru sutarimu abi pusės gali keisti iki palikimo atsiradimo dienos, tai yra, iki vieno iš sutuoktinių mirties. Tačiau mirus vienam, kitas neturi teisės keisti bendrąjį testamentą.
Pergyvenęs sutuoktinis gali disponuoti paveldėtu turtu, tačiau negali sudaryti naujo dokumento, kuris paneigtų bendrajame testamente esančią abiejų sutuoktinių valią, - sako R. Cibulskienė. - Pergyvenęs sutuoktinis taip pat turi teisę atsisakyti bendruoju testamentu paveldėto palikimo.
Nepaisant to, kad sutuoktiniai yra vieni artimiausių asmenų, kai kurie įvykiai gali visiškai pakeisti paveldėjimo teises. „Būtina atskirti gyvenimą atskirai (separaciją) nuo faktinio gyvenimo skyrium. Separacija, panašiai kaip ir santuokos nutraukimas, yra tvirtinama teismo sprendimu. Tačiau, skirtingai nuo santuokos nutraukimo, dalis sutuoktinių šeimos teisinių santykių išlieka. Jeigu vyras ir žmona gyveno atskirai, tačiau nebuvo oficialiai išsiskyrę, pergyvenęs sutuoktinis išlaiko paveldėjimo teisę pagal įstatymą. Tačiau, jei sutuoktiniai nutraukia santuoką teismo sprendimu arba teisme patvirtina gyvenimą skyrium, paveldėjimo teisės išnyksta”, - sako R.
Svarbūs aspektai paveldint turtą
- Palikimo priėmimas: Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
- Mokesčiai: Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
- Skolos: Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą. Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.
Svarbu suprasti, kad paskesnės eilės paveldėtojai teisę į palikimą įgyja tik tada, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Niekam nepriėmus palikimo - turtas atitenka valstybei. Priimant palikimą galioja vienas principas arba jis priimamas visas, arba nepriimamas visai. Kiekvienas paveldėtojas turi teisę atsisakyti viso palikimo, tačiau negali atsisakyti jo dalies.