Kartais koncertai vyksta ne tik tam skirtose erdvėse, bet ir už gyvenamojo kambario sienos. Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos valdybos narė Eglė Šiugždinytė pataria, kaip atpažinti triukšmą, kaip susitarti su triukšmą keliančiais kaimynais ir kas gresia tvarkos pažeidėjams.
Kaip identifikuoti triukšmą?
Anot E. Šiugždinytės, ramybės metas oficialiai prasideda nuo 19 val. vakaro ir tęsiasi iki 7 val.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val.
Vadinasi, ramybės laikas, kai draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.
Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.
Pirmieji žingsniai
E. Šiugždinytė pataria pirma kreiptis į kaimynus ir juos įspėti dėl per didelio triukšmo.
„Rekomenduojama pirma kreiptis į kaimynus ir informuoti juos, kad jų keliamas triukšmas trukdo.
Jei nepavyksta susitarti gražiuoju, verta jiems priminti, kad dėl triukšmo galima kreiptis į policiją.
Anot E. Šiugždinytės, kartais kaimynai sureaguoja į prašymus laikytis ramybės tik tada, kai atvyksta policijos pareigūnai.
Ką daryti, kai triukšmauja ne kaimynai?
Prasidėjus vasaros sezono renginiams, triukšmo šaltiniu gali tapti ne garsiai muzikos klausantys kaimynai, o vietovėje vykstantys renginiai ar koncertai.
Tokiu atveju
Įspėjo apie triukšmo keliamą pavojų žmogaus sveikatai
„Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta, kad švilpimas, garsus dainavimas, grojimas muzikos instrumentais ar kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose ar kitose viešose vietose vakaro ar nakties metu, jei trikdo ramybę, užtraukia baudas fiziniams asmenims nuo 80 iki 200 eurų.
Jei tokį triukšmą sukėlė juridinis ar kitas atsakingas asmuo, bauda gali siekti nuo 200 iki 300 eurų“, - teigia E.
Už triukšmą galima atsakomybė
Kyla klausimas - ar kaimynų keliamas triukšmas laikomas viešosios tvarkos pažeidimu?
Pasak specialistės, šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro ir nakties metu, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, gali būti vertinami kaip viešosios rimties trikdymas ir gali užtraukti administracinę atsakomybę.
Bauda už triukšmą gali siekti nuo aštuoniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
Advokatė primena, jog triukšmauti jau nebegalima vakaro metu, t. y. nuo 19 val., o visiškai draudžiama nuo 22 val.
„Jeigu kaimynų triukšmas trukdo kitų gyventojų ramybę ir poilsį, tokie veiksmai galėtų būti vertinami kaip trikdantys viešąją rimtį“, - komentuoja J. Stonkutė.
Tiesa, tarp kaimynų kylančius nesutarimus advokatė pirmiausia skatina spręsti taikiai, t.y. pasikalbėti.
Anot specialistės, taip problema sprendžiama greičiau negu sprendžiant situaciją padedant policijai, išlaikomi geranoriški ir mandagūs santykiai tarp kaimynų.
Kreipimasis į institucijas
Vis dėlto, jei gražiuoju problemos išspręsti nepavyksta, teisininkė siūlo kreiptis į keletą subjektų.
„Vienas iš tokių subjektų yra policija, su kuria galima susisiekti bet kuriuo paros metu skambinant bendruoju pagalbos numeriu.
Jeigu triukšmas yra nuolatinis ir pasikartojantis, galima kreiptis į savo miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyrių“, - pataria pašnekovė.
Ji priduria, jog jeigu daugiabučiame name yra patvirtintos daugiabučio gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklės, kuriose numatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimai, galima kreiptis į daugiabučio gyvenamojo namo pirmininką ar administratorių.
Kaip pagerinti garso izoliaciją bute?
Kaip minėjo vilnietė, net ir uždarius langą galima girdėti kaimynų skleidžiamus garsus.
Tokia situacija gali susiklostyti dėl prastos garso izoliacijos name.
Kaip anksčiau komentavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos instituto doc. dr. Tomas Januševičius, garso izoliaciją butuose gali pagerinti patys gyventojai.
Pirma, sako pašnekovas, prastą garso izoliaciją gali nulemti statinių projektavimo klaidos.
Pavyzdžiui, teigia T. Januševičius, gali būti pasirenkami tokie blokeliai, kurie neturėtų būti naudojami tarpbūstinėje sienoje.
Nepakankamą būsto izoliaciją gali nulemti ir ortakiai be garsą sugeriančių ar mažinančių medžiagų.
Kaip paaiškina specialistas, daugiabučių butai jungiasi per ortakius, todėl būtent per juos garsas gali pasiekti kaimynus.
Kaip dar vieną prastos garso izoliacijos priežastį T. Januševičius įvardija broką, kada statant daugiabutį yra naudojamos ne tos medžiagos, kurios turėtų būti naudojamos, arba kai reikiamos medžiagos visai neįdedamos.
Pavyzdžiui, sako pašnekovas, tarp mūro blokelių turi būti įdedama akmens vata, bet dėl nežinomų priežasčių tai nepadaroma.
Pasak specialisto, norėdami pagerinti garso izoliaciją, gyventojai dažniausiai naudoja akmens vatą ar gipso kartoną.
Baldų įtaka garso izoliacijai
Tiesa, garso izoliaciją bute gali pagerinti ir jame esantys baldai.
Pasak Vilnius TECH doc. dr. Lino Krūgelio, iš esmės visi baldai ir visi minkšti paviršiai veikia kaip sugeriantys garsą.
„Paprastai akustika ir aidas kambariuose kyla nuo kietų paviršių, kada yra atspindimos garso bangos.
Tada patalpoje yra prastesnis akustinis komfortas, taip pat yra tikimybė, kad tas garsas gali plisti kažkur plačiau“, - komentuoja dr. L. Krūgelis.
Jis tęsia, kad jei patalpoje, pilnoje kietų paviršių, kyla didesnis aidas, tai patalpoje su minkštais paviršiais, pavyzdžiui, kilimais, baldais, užuolaidomis, garsas sugeriamas geriau.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos advokato padėjėja Jolita Juškaitė.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metu yra laikomas laikas nuo 7 iki 19 val., vakaro metu - laikas nuo 19 iki 22 val., o nakties metu - laikas nuo 22 iki 7 val.
Taigi tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto.
Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val. iki 9 val., tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK) baudžiama už sudrumstą ramybės laiką nuo 19 valandos vakaro iki 7 val. ryto, kaip antai, ANK 488 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog viešosios rimties trikdymu laikomi tokie veiksmai: šauksmai; švilpimas; garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais; kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą.
Taip pat, reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.
Triukšmo lygio ribos
Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).
| Laikas | Triukšmo lygis (dB) |
|---|---|
| Diena (7:00 - 19:00) | 45 |
| Vakaras (19:00 - 22:00) | 40 |
| Naktis (22:00 - 7:00) | 35 |
ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų.
Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan.
Jei į triukšmo šaltinio vietą yra kviečiama policija, užtenka vien to, kad atvykę pareigūnai girdėtų keliamą triukšmą.
Tai yra daugiau įrodinėjimo ir vertinimo dalykas.
Juk galimi atvejai, kad ir nebus viršyti skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai, tačiau tas triukšmas bus toks nepakeliamas, erzinantis ir nemalonus, pastoviai girdimas, kad bus neįmanoma ramiai gyventi kitiems namo gyventojams, akivaizdžiai juos erzins, trikdys jų rimtį, poilsį ir pan.
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai.
ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.
Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.
Kur kreiptis?
Taigi gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą.
Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui.
Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. kaimynams skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto - vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai.
Be to, tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas.
Kiekvienu atveju galima susitarti su kaimynais juos informuojant apie tai, jog vakare bus girdima garsesnė muzika, nes kažkas namuose bus švenčiama, ar kad kurį laiką bus vykdomi bute tam tikri remonto darbai, ir už tai iš anksto atsiprašyti savo kaimynų, kad kurį laiką bus trikdoma namo gyventojų rimtis ir tai kels tam tikrą diskomfortą.
Tai turėtų būtų suprantama ir pateisinama, juk visi tai daro ne dėl to, jog tyčia norėtų panervinti savo kaimynus, o dėl to, jog tai yra būtina ir tuo metu reikalinga.
Be to, renkantis gyventi daugiabutyje ar gyvenamųjų namų rajone iš karto reikia susitaikyti su tuo, jog gali kilti tam tikrų nepatogumų ir nesutarimų su kaimynais, kurie gali skirtingai traktuoti asmenų ramybės, rimties triukšmo suvokimo sąvokas.
Tačiau ir kartais triukšmaujantiems kaimynams reikėtų nepiktnaudžiauti tuo, t. y. nesugalvoti remontų bute daryti naktį, kai visi kaimynai miega ar ilsisi po darbų ar anksti ryte; ar švęsti šventes vos ne kasdien.
Negana to, Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme yra numatyta, jog triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (14 str. 2 d.).
Taigi neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute, už tai galima susilaukti nemenkos baudos.
Taigi darytina išvada, jog pirmiausiai reikia išmokti gyventi kaimynystėje draugiškai - nepiktnaudžiaujant savo teisėmis ir perdėtai neskundžiant kitų kaimynų dėl girdimo bet kokio triukšmo, nes kitu atveju bus neįmanoma gyventi kartu su kaimynais tame pačiame ar gretimame name ir reikės keltis gyventi kur kitur, toliau nuo bet kokių kaimynų, t. y. izoliuotis nuo visuomenės nesugebant su ja sugyventi.
Policijos pozicija
Kovoje su triukšmingais kaimynais kartais padėti gali tik policija.
Tačiau triukšmautojai yra opi problema ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir policijos pareigūnams.
Susitarti su piktybiškais triukšmautojais beveik neįmanoma, o piniginių baudų jie nebijo.
Todėl policija primygtinai siūlo su triukšmaujančiais kaimynais bandyti susitarti taikiai.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis užtikrina, kad triukšmingi kaimynai yra policijos reikalas.
Tačiau gyventojams jis pirmiausia siūlo pabandyti tartis su kaimynais patiems, ypač jeigu triukšmo atvejai yra vienkartiniai.
Žinoma, jeigu jie kartojasi ir yra piktybiški, o draugiškas pokalbis nepadeda, būtina kreiptis į policiją.
„Būna atvejų, kai po policijos įsikišimo triukšmas ima netgi dažnėti, nes kaimynai susipyksta.
Todėl, kai skambinama dėl triukšmo pirmiausia klausiame ar jau buvo bandyta tartis su kaimynais draugiškai.
Tačiau bet kokiu atveju į iškvietimą reaguojama.
Tačiau šio pobūdžio iškvietimai yra ne pirmo skubumo, tad policijos gali tekti laukti 20 minučių, o gal ir ilgiau“, - pastebi M. Akelaitis.
Policijos atstovo teigimu, užtenka vieno asmens pagrįstų teiginių dėl triukšmo, tad nei liudininkų, nei kitų įrodymų patiems rinkti nereikia.
Vis tik M. Akelaitis prašo gyventojų su policija bendradarbiauti.
Ypač tais atvejais, kai triukšmadariai yra piktybiniai.
„Dažnu atveju problema slypi kaimynų santykiuose.
Tad policija turi pasitelkti visus įmanomus būdus šios problemos sprendimui.
Todėl būtina kalbėtis ne tik su triukšmautoju, bet ir nukentėjusiu.
Būtina rasti priežastį, dėl ko jie iš tikrųjų nesutaria, tada jau ir triukšmo problemos galima imtis.
Kartais jeigu triukšmas sklinda iš nuomininkų buto padeda pokalbis su buto savininku“, - aiškina specialistas.
Pasak M. Akelaičio, dažniausia triukšmo priežastis yra vakarėliai, jų metu sklindanti garsi muzika ir bendras žmonių šurmulys.
„Būtų daug geriau, jeigu apie tokius susibūrimus, jeigu jie nėra dažni, gyventojai praneštų kaimynams iš anksto.
Manau, kad galima vieniems prie kitų prisitaikyti“, - pataria policijos atstovas.
Anot M. Akelaičio, iškvietimus dėl triukšmo policijos pareigūnai skaičiuoja šimtais, daugiausia jų sulaukiama savaitgaliais.
Tačiau dažnu atveju policijos galios yra labai ribotos.
Triukšmautojui yra skiriama bauda.
Ji kiekvieną kartą didėja.
Tad lieka vienintelis ginklas - normalus, žmogiškas bendravimas.
Paklaustas apie garso izoliacijos priemones, policijos atstovas buvo skeptiškas.
Anot jo, tai yra atsakingos kaimynystės klausimas.
Aišku, galima pasidomėti ir izoliacinėmis priemonėmis, tačiau kur kas svarbiau megzti gerus santykius su kaimynais.
Garso izoliacija
Bendrovės „Rockwool“, kuri verčiasi garso izoliacijos medžiagų gamyba, atstovas Edgaras Misiukas teigia, sunku užtikrinti visišką garso izoliavimą.
Todėl negalima teigti, kad įrengus bute garso izoliaciją baigsis visos problemos su kaimynais.
Specialistas pastebi, kad triukšmo problema ypač aktuali senuose daugiabučiuose.
„Stambiaplokščiuose namuose, ypač senesnės statybos, gyventojai kenčia nuo orinio garso, kuris sklinda oru per sienas ir sandūras tarp plokščių bei kiaurymes jose; o taip pat ir nuo smūginio garso, kuris sklinda gelžbetoninėmis konstrukcijomis ir vamzdynais.
Pagrindinės blogos garso izoliavimo priežastys tokiuose pastatuose - standžios gelžbetoninių konstrukcijų jungtys, kiaurymės sienose ir perdangose (rozetės, ventiliavimo kanalai, plyšiai sienose bei perdangose).
Garsas persiduoda puikiu vibracijų laidininku - betonu, kuris šį dar sustiprina.
Vienas, iš efektyvesnių sprendimų, galintis pagerinti smūginio garso izoliavimą, - specialių grindų įrengimas.
Taip pat būtina užtaisyti visus plyšius aplink vamzdžius, kartais padeda rozečių lizdų užkamšymas“, - pasakoja E. Misiukas.
Specialistas pataria daugiabučio gyventojams turintiems galingą kino ar muzikos aparatūrą tiesiog ja tyliau naudotis, nes butą paversti kino studija kainuos brangiai, todėl verta pagalvoti, ar verta.
Kur kreiptis?
Daugiabučių bendrijas, jų priežiūros įmones ir vartotojų apsaugos organizacijas vienijančių Būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad jo vadovaujama organizacija gyventojų skundų dėl triukšmingų kaimynų negauna.
„Manau, gyventojams yra pakankamai išaiškinta, kad tuo atveju jie turi kreiptis į savivaldybę.
Tačiau, žinoma, buvo keletas žmonių, kurie skundėsi, kad girdi triukšmą, kuris trukdo miegoti.
Tačiau šiuo atveju kreipėsi itin jautrūs žmonės triukšmui, nes pamatavus garso matuokliu pažeidimai nebuvo nustatyti“, - aiškina A. Antanaitis.
Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad tokiais atvejais reikėtų kreiptis ne į ją, bet skambinti telefonu 112.
„Vilniaus savivaldybė kuruoja tik tuos triukšmo atvejus, kurie yra susiję su lojančiais šunimis ar šalia butų įsikūrusiais barais.
Skundų dėl triukšmaujančių kaimynų mes priimame“, - teigiama portalui atsiųstame komentare.
Taigi, triukšmaujančių kaimynų reikia kreiptis į policiją.
O triukšmautojams, kurie trikdo ramybę šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu, grojimu muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais nakties metu nuo 22 val. iki 7 val. gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose gresia administracinė atsakomybė.
Triukšmadariai gali gauti baudą nuo 20 iki 80 eurų.
Jeigu triukšmaujama ir toliau, bauda didėja ir gali siekti 300 eurų.
Policijos departamento Viešosios policijos valdybos viršininkas Mindaugas Akelaitis gyventojų prašo būti supratingais ir vėlyvu bei ankstyvu paros metu laikytis tylos, taip gerbiant ir kaimynų teisę į poilsį ir ramybę.
„Iš pradžių gražiai pakalbėkite su triukšmadariu.
Juk nepjaus tos žolės kažkoks nepažįstamas žmogus - greičiausiai tai bus jums pažįstamas kaimynas“, - sako M.
Pasak pareigūno, skubėti skambinti policijai nereiktų ir tada, jei garsiai žolę ankstyvą rytą pradėjo pjauti viešuosius darbus atliekantys darbuotojai.
Jei vis dėlto su triukšmadariais susitarti nepavyksta, tuomet degama žalia šviesa skambučiui policijos pareigūnams.
„Skambutis policijai yra žingsnis, kurį galiausiai gali žengti bet kuris žmogus ir tokiu atveju jau bus sprendžiama dėl atsakomybės taikymo už triukšmą ir viešos rimties trikdymą“, - sako M.
Vasaros metu daugiau vyksta įvairių koncertų, švenčių ir festivalių, o ir gyventojai linkę triukšmingiau švęsti savo sodybų kiemuose ar namuose.
„Jei mes kalbame apie tai, kad kaimynai planuoja kažkokį tai trankesnį vakarėlį, tai turbūt ne aplinkinių reikalas būtų iš anksto klausinėti ir prašyti, kad būkite geri ir elkitės tyliau ir gerbkite mūsų poilsį.
Čia visų pirma turėtų būti pačių vakarėlio organizatorių reikalas, - sako pareigūnas.
- Organizatoriai turėtų įspėti apie būsimą renginį savo kaimynus, atsiprašyti, su jais pabendrauti dar iki savo planuojamo renginio.
Atsižvelgiant į minėtame įstatyme numatytus triukšmo ribinius dydžius, ramybė gyvenamosiose patalpose turi įsivyrauti nuo 19 val.