Straipsnyje nagrinėjama namo statybos Karaliaučiaus gatvėje istorija, apžvelgiant Pilaitės rajono formavimąsi, architektūrinius ypatumus ir modernių statybos technologijų taikymą. Aptariami svarbūs istoriniai faktai, susiję su Pilaitės praeitimi, bei šiuolaikiniai statybos projektai, įgyvendinami naudojant BIM (Building Information Modeling) technologiją.
Pilaitės panorama
Pilaitės rajono formavimosi istorija
Pradėjus statyti rajoną, dar nebuvo aišku, kaip jis bus vadinamas. Siūlyti pavadinimai: Sudervėlė, Gilužiai, Salotė, Varnė, Ąžuolynė ir kt. Vienas iš variantų - Pilaitė - kai kam kėlė abejonių, mat faktas apie apylinkėse stovėjusią pilį tuomet dar atrodė diskutuotinas. Vis dėlto keliems istorikams ir kalbininkams įrodžius, kad pilis tikrai buvo, kad buvęs dvaro pavadinimas Zameczek atsirado ne šiaip sau, o Papilėnų kaimas galėjo būti tik prie pilies, nuspręsta pasirinkti dabartinį pavadinimą.
Šv. Juozapo parapija
Spėjama, kad dabartinės Pilaitės apylinkėse pirmoji bažnyčia stovėjo dar 1728 m., ji buvo medinė ir vadinta Šv. Arkangelo Rapolo vardu, apie jos sunykimą abstrakčiai užsimenama tik tiek, kad tai galėjo įvykti per Napoleono karus XIX a. pr. Naujos šventyklos teko palaukti ilgiau - 1999 m. šiuolaikinėje Pilaitėje įsteigta Šv. Juozapo parapija, tačiau dvejus metus pamaldos vyko mokyklos aktų salėje, kol 2001 m. baigta statyti koplyčia su parapijos namais. Jau tuo metu sklype palikta vietos didesnei bažnyčiai ateityje. 2016 m. kovą prasidėjo naujų maldos namų statyba, kertinis akmuo šventyklai atkeliavo iš Jeruzalės, kitas - iš Nazareto vienuolyno požemių. Numatyta, kad bažnyčią vienu metu galės lankyti apie 600 žmonių, energija aprūpins languose arba prie jų įmontuotos saulės baterijos, joje veiks geoterminis šildymas, bus liftas neįgaliesiems ir atskira koplyčia su garso nepraleidžiančiu stiklu šeimoms su mažais vaikais. Projekto autoriai - K. Akelaitis, G. Čaikauskas ir M. Šaliažmoras.
Mokykla Pilaitėje
Pastaroji įdomi tuo, kad tai pirmoji Vilniuje po Nepriklausomybės atkūrimo pradėta statyti mokykla. Tiesa, viskas gerokai užtruko - 1992 m. pradėti pirmieji darbai, tačiau vėliau, penketą metų, jie buvo sustoję. Galų gale nuspręsta vėl susiimti, ir 1998 m. mokykla, nors vis dar nebaigta, buvo atidaryta. Į šį neeilinį įvykį atvyko ir tuometiniai aukščiausi šalies pareigūnai.
Architektūriniai sprendimai
Pilaitės idėja pasižymi paprastomis geometrinėmis formomis, lygiagrečiomis ir statmenomis gatvėmis. Kvartalai buvo statomi pagal vakarietišką modelį ta prasme, kad kiemai sukurti kaip tvirtovės, kurių svarbiausias šeimininkas - bendruomenė. Kiemai Pilaitėje iš tiesų erdvūs, o mąstant apie pėsčiųjų gerovę jie suprojektuoti neprieinami automobiliams. Kiekvienas namas turi po dvi laiptines, tad, norint patekti į vidinį kiemą, nebūtina apeiti visų sublokuotų greta. Statant Pilaitę, jau buvo įsigalėjusi nauja stambiaplokščių namų serija, kuri leido architektams komponuoti įvairesnių tūrių namus, lodžijose imtas taikyti gelžbetoninis reljefinis piešinys.
Gatvių pavadinimai
Labai konkreti idėja panaudota gatvėms suteikiant pavadinimus - tai Mažosios Lietuvos gyvenvietės ir žymūs veikėjai. Suvokta, kad Mažoji Lietuva Didžiajai savo seseriai davė daug gero, tačiau jos nuopelnai nepakankamai įvertinti. Būtent todėl Pilaitėje yra Įsruties (vok. Insterburg, rus. Черняховск), K. Donelaičio tėviškės Tolminkiemio (vok. Tollmingkehmen, rus. Чистые Пруды), Nidos, Karaliaučiaus, Darkiemio, taip pat Vydūno, I. Kanto, L. Rėzos, J. Bretkūno, I. Simonaitytės gatvės.
Kūrybinės dirbtuvės "Beepart"
2011 m. Pilaitėje atsirado originalus statinys - kūrybinės dirbtuvės „Beepart“. Pagal architekto Simono Liūgos projektą šioje vietoje išdygo iš jūrinių konteinerių surinktas pastatas, kuris yra visiškai nepriklausomas (išskyrus elektros tiekimą) nuo miesto infrastruktūros, pavyzdžiui, naudoja lietaus vandenį, šilumą išsaugoti padeda apkamšymas šiaudais ir tentas. „Beepart“ įsikūrė Pilaitėje todėl, kad idėjos autorius Andrius Ciplijauskas pirmiausia siekia iš kultūrinio štilio prikelti miegamuosius rajonus. Įstaiga turi savo bibliotekėlę, rengia įvairius susibūrimus bendruomenei, parodas, filmų peržiūras, jogos užsiėmimus ir kasmet - šviesų festivalį „Beepositive“, per kurį rajonas suspindi netikėtomis spalvomis. „Beepart“ kūrybiškumą patvirtina interneto svetainėje nurodytas adresas - Vydūno g. 0.
Pilaitės pilis
Tarp gyventojų plačiai paplitusi legenda apie Pilaitėje kadaise stovėjusią lietuvių pilį, skirtą gynybai nuo kryžiuočių. Manyta, kad čia būta strateginės pilies, priklausiusios Vilniaus gynybos sistemai, tarkime, rytuose prieigas saugojo Rokantiškių pilis, vakaruose - Pilaitės. Arčiau tiesos yra naujus duomenis patvirtinantys archeologų atradimai, kurių metu išaiškinta, kad pilis tikrai buvo, tačiau vėliau nei kovų su kryžiuočiais laikais. 1499 m. šioje vietoje pilį ėmė statyti garsios Astikų giminės (iš kurios atsirado Radvilos) atstovas Grigalius Astikas. Jam 1519 m. mirus, statybas tęsė sūnus, taip pat Grigalius. Pastarasis, norėdamas pabrėžti savo kilmingas šaknis, pasivadino Grigaliumi Astiku-Viršila. Astikų rūmai, tuomet vadinti Suderve, paminėti 1525 m., tai leidžia daryti prielaidą, kad pilį veikiausiai pradėjo statyti tėvas, o pabaigė sūnus. Beje, Mūrinės Sudervės pilies pavadinimas taip pat sunkino istorikams tyrinėjimus, nes Sudervių tuo metu buvo ne viena.
Pilaitės dvaras
Natūralu, kad prie pilies Pilaitėje susiformavimo ir pilnavertis dvaras, žinoma, jog XVI a. čia buvo ir pavyzdinis ūkis, veikė malūnas, lentpjūvė, kalvė. XVII a. viduryje, po karo su Maskva ir pilies nugriovimo, dvaras atiteko jėzuitams, o 1773 m. panaikinus ordiną, jis perduotas valdyti bajorui T. Kukevičiui. Jo valdymo metais dvare atsirado naujų gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, buvo išvystyta rekreacinė dalis, įrengtas parkas, išplėsti sodai. 1827 m. dvarą nusipirko Vilniaus universitetas, čia įkurtas pavyzdinis ūkis, jam vadovavo Mykolas Fričinskis.
Pilaitės malūnai
Gausioje Pilaitės dvaro tvenkinių sistemoje svarbią vietą užėmė vandens malūnai, dar XX a. pirmojoje pusėje minima, kad tarp Buivydiškių ir Pilaitės buvo trys malūnai. Šiandien Pilaitėje galima pamatyti tik vieną. Dabartinio pastato projektas atkeliavo iš 1883 m., kai dvarą valdė vokiečiai fon Hogenbachai, tuo metu medinis vandens ratas buvo pakeistas turbina. 1989 m. malūnas sudegė, tačiau archeologo Z. Baubonio dėka jis rekonstruotas pagal senuosius brėžinius. Dabar tai gyvenamasis namas. „Duonos kelio“ ekspozicijoje, šalia vandens malūno, yra ir miniatiūrinis malūnėlis, perkeltas iš Ignalinos rajono. Spėjama, jog juos ūkininkai naudojo per karą, kad nuo vokiečių nuslėptų, kiek mala grūdų ir nereikėtų mokėti rinkliavos.
UAB "Eikos statyba" veikla Pilaitėje
„Eikos statyba“ kaip savarankiška įmonė veikia nuo 2002 m., orientuodamasi ne vien į įprastus statybos darbus, bet ir į viso projekto valdymą - nuo pradžių iki pabaigos. Šiuo metu bendrovė kaip generalinė rangovė stato daugiabutį gyvenamąjį namą Perkūnkiemio g., prekybos centrą ,,LIDL“ Šiauliuose, prekybos ir paslaugų centrą „ŽALI“ Vilniuje bei specialiosios paskirties objektą - regioninį skrydžių valdymo centrą. Taip pat šiais metais planuojama pastatyti tris daugiabučius namus Pilaitėje, Karaliaučiaus g. ir du daugiabučius namus Tuskulėnų g.
BIM technologijos taikymas
Abu pastarieji objektai buvo suprojektuoti ir statomi naudojant 3D technologiją (BIM). „Regioninis skrydžių valdymo centras suprojektuotas BIM aplinkoje. Tokie projektai nebėra retas dalykas, tačiau statybos darbai, atliekami naudojantis BIM metodu, Lietuvoje yra nauja praktika, - sako A. Čebanauskas. - Manau, kad kaip tik BIM panaudojimas šiuo atveju leidžia efektyviai dirbti, nes ir pati pastato konfigūracija sudėtinga, ir jame įrenginėjama daug inžinerinių sistemų - koordinuojant veiksmus su užsakovų nurodytais subrangovais.
Statybos valdymas ir inovacijos
Vienas iš pranašumų, statant pagal BIM modelį, suvaldyti statybinių medžiagų kiekiai, nekaupiant nereikalingų atsargų bei atkritusi būtinybė tikslinti matmenis. „BIM mums leidžia kontroliuoti ir valdyti patį statybos procesą: sekti, kas jau yra pastatyta, kurios operacijos įpusėjo, kas nepadaryta, kaip vyksta darbai kiekvieną dieną“, - pasakoja „Eikos statyba“ direktorius A. Statybvietė išsiskiria ženklinimo gausa, projekto koordinavimo tikslumu ir informacijos sklaidos sparta. Statybvietės planai nuolat atnaujinami, siekiant užtikrinti maksimalų saugumą ir darną. Atliekos statybvietėje nuolat griežtai rūšiuojamos. Įrengtos poilsio zonos darbuotojams, speciali svečių automobilių stovėjimo aikštelė.
Prekybos centro ŽALI vizualizacija
Technologiniai pokyčiai
„Eikos statyba“ per pastaruosius kelerius metus ne tik smarkiai pakeitė savo veiklos kryptį ir persiorientavo į generalinės rangos valdymo principą, bet ir nė per žingsnį neatsilieka nuo šiuolaikinio statybų sektoriaus technologijų ritmo, aktyviai atnaujina darbinės aplinkos sistemas, apmoko darbuotojus jomis naudotis, pretenduodama tapti rinkos lydere. Naudoti pažangiausias rinkos technologijas efektyviausia tuomet, kai jomis naudojasi ir kiti rinkos dalyviai, įžvalgiai pastebi „Eikos statybos“ direktorius A.
Kapitulos namas Vilniuje
Siauras šios valdos sklypas, kurį formuoja du kampinio plano namai ir dvi gaisrasienės, nutįsta tolyn į kvartalo gilumą. Manoma, kad XV a. prie gatvės pastatytas gotikinis namas po šimto metų rekonstruotas renesanso stiliumi. Tada užstatytas puošnusis atikas, išskiriantis namą iš aplinkinių pastatų. Virš čerpėmis dengto karnizo kylanti mūro siena - atikas turėjo namo stogą saugoti nuo gaisro. Labai aukštą atiko plokštumą (jo aukštis beveik lygus namo aukščiui) skaido piliastrai, viršuje sujungti porinėmis arkutėmis. Nuo pastatymo laiko iki 1940 m. nacionalizacijos namas priklausė Vilniaus katedros kapitulai. Vyskupo pavedimu valdą administravo kuris nors Kapitulos narys. Pastatuose buvusios gyvenamosios patalpos buvo nuomojamos.
Rekonstrukcijos ir restauracijos
Pastačius barokinį namą kieme (XVIII a.), o 1956 m. Po XIX a. atliktų remontų namo pirmame aukšte ir rūsyje buvo po du butus, antrame - šeši miegamieji kambariai su prieškambariais. Valdoje dar glaudėsi dvi arklidės ir dvi vežiminės su 6 gyvenamais kambariais viršuje. Visi pastatai buvo mūriniai, dengti čerpėmis. N. Čiagino vadovaujamos rekonstrukcijos metu (1885-1890) antrame aukšte įrengta reprezentacinė salė. Ji dekoruota puošniomis augalinių motyvų juostomis. XX a. pr. Iš Katalikų bažnyčios atimtas apleistas namas, kurio butai priminė landynes, 1945 m. buvo perduotas Valstybiniam dailės muziejui.
Remonto projektai
Gavus Architektūros reikalų valdybos prie Lietuvos TSR MT leidimą, pradėtas rengti namo remonto projektas. Projektą rengęs archit. Zigmuntas Čajkovskis (1887-1950) pateikė net kelis rekonstrukcijos eskizus. Tarp jų buvo gotikinio, renesansinio namo fasado variantai. Namo interjerus siūlyta atkurti neorenesanso stiliumi. Sienų apatinę dalį numatyta dengti drožinėtais medžio paneliais, jais apdailinti tarplangius ir langų nišas. Kesoninės vestibiulio lubos sudalintos dideliais kvadratais, kuriuos rėmina medžio sijos su puošniai raižytomis rozetėmis susikirtimų vietose. Nors rekonstrukcijos projektas buvo patvirtintas (1945 04 14) iš tikrųjų jokie darbai nevyko. Kasmet buvo gaunami leidimai pastatui remontuoti, tačiau butuose tebegyveno žmonės.
Restauracijos užbaigimas
Dėl galimų persekiojimų nuo projektavimo darbų pasitraukus Čajkovskiui, namo fasado restauraciją užbaigė archit. Simonas Ramunis (1916-2002). Pirmo aukšto langų angos buvo perdirbtos renesanso stiliumi. Vartų angos apvadas permūrytas pagal archit. Sigito Lasavicko projektą. Toks jis išliko iki šiol. Remonto darbai dar vyko XX a. 1990 m. namas sugrįžo jo ilgaamžiams savininkams, kurie jį nuomoja įvairioms komercinėms įstaigoms. Po 1999 m. remonto iš pirmo aukšto istorinio pavidalo liko tik į kiemą vedanti arka.
Neries namas
Naujai realizuotas projektas architektų biure visuomet sukuria pakilią nuotaiką, šventišką atmosferą. Ta proga vartydamos jau realizuoto Neries namo nuotraukas kalbamės su jo architekte Evelina Vasiliauskaite apie šio namo atsiradimo istoriją, kadangi architektūrinė išraiška visuomet remiasi dešimtimis aplinkybių, apie kurias nežinant tikrai suprasti galutinio rezultato - neįmanoma.
Neries namo fasadas
Projekto ypatumai
Buvo du sklypai, iš kurių galėjome pasirinkti. Kartu su užsakovais išsirinkome šį sklypą pagal jų suformuluotą užduotį 200 kvadratinių metų vieno aukšto funkcionaliam namui. Tačiau per sklypo vidurį įstrižai eina inžineriniai tinklai. Tai nulėmė namo, namo terasos formą. Taip pat sklypas turi nemažą aukščių skirtumą, todėl diskutavome, ar namą statyti aukštesnėje dalyje formuojant šiaurinį kiemą, ar žemesnėje, formuojant pietinį. Kadangi užsakovai namą planavo statyti jau ne pirmą kartą, aiškiai žinojo, kad jokiu būdu nenori terasos į pietus. Jie norėjo, kad terasoje būtų vėsiau, kad iš jos atsivertų vaizdas. Taip atsirado sprendimas, kad namas bus orientuotas į šiaurę. Be to šiaurinės terasos pliusas tas, kad vakare gali matyti apšviestą vaizdą. Perspektyvoje atsiveria Neris. Sklype aiškiai jauti, kad esi šalia upės, nes ją ne tik matai, bet ir girdi.
Vidinė erdvė
Užsakovai puikiai nusimano interjero sprendimuose, todėl gavome apgalvotą ir pakankamai tikslią užduotį namo vidui, t. y. kokios turėtų būti patalpos ir ryšiai tarp jų, kokio dydžio erdvės reikalingos šeimai. Buvo svarbu atskirti suaugusiųjų ir vaikų erdves, kad vaikai turėtų daugiau privatumo, nes jie jau kiek vyresni. Nors šios zonos - atskiros, užduotis buvo sukurti centrinę, pagrindinę erdvę, į kurią būtų patenkama tiesiai iš visų privačių kambarių ir kur galėtum leisti laiką kartu su šeimynykščiais.
Architektūriniai sprendimai
Neries namas yra ramus ir paprastas, toks pat ir jo tūris, eksterjeras. Trys iš keturių fasadų yra neutralūs, tamsūs, dengti skalūnu. Pagrindinis, terasos fasadas yra akcentinis, įtrauktas, dengtas medžiu. Šis elementas simboliškai atkartojamas ir kituose fasaduose taip pabrėžiant įėjimus. Terasą bei įėjimus norėjome išskirti, kad namo eksterjere atsispindėtų namo vidus, interjeras, kad namo išorė pasakotų apie vidaus programą. Tai inside-out sprendimas, namo fasadas žmogų naviguoja. Ši fasado idėja tokia pat sena kaip ir pati architektūra, bet, man atrodo, gera architektūra visuomet padeda suprasti, kas dedasi pastato viduje, kaip juo naudotis.
Medžiagos ir detalės
Iš medžiagų naudojome škotišką skalūną, jo kiek kita nei įprastai forma, tai padėjo sukurti horizontalų raštą, jis sudėtas nestandartiškai, tai subtili detalė. Dar man labai patinka, kad visi langų dydžiai yra vieno žingsnio. Išskyrus vitriną, visi langai yra iš vienos šeimos, vieno žingsnio. Iš viso yra vos trys rūšys langų, net dalinimai - vienodi. Dažniausiai tai sunku pasiekti, o čia - pavyko. Vientisumas. Namas yra tarsi įaugęs į savo vietą.
Straipsnyje apžvelgta Karaliaučiaus gatvės ir Pilaitės rajono istorija, įvairūs architekturiniai sprendimai bei statybos technologijos, parodo, kaip šiuolaikinė statyba dera su istorine aplinka ir gamtos elementais.