1944 m., iš naujo įžengę į Lietuvą, okupantai tęsė 1940 m. pradėtą Lietuvos sovietizaciją. Šis procesas apėmė visas visuomenės gyvenimo sritis: visuomenės dalies fizinis naikinimas, grobiamas turtas, kolonizuojamas kraštas, tradicinių krikščioniškosios moralės normų laužymą. Lietuvos kaimą okupantams buvo sunkiau sovietizuoti. Privati žemės nuosavybė leido žmonėms nors iš dalies jaustis laisvesniems. Nusiteikęs, turintis maisto kaimas tapo pagrindiniu partizanų rėmėju.
Okupacinė valdžia plačiai praktikavo atimti dalį ar net visą žemę. 1944-1948 m. buvo vykdoma vadinamoji "žemės ūkio reforma". 19 tūkst. ūkininkų žemė buvo sumažinta nuo 30 iki 20 ha, o 3,7 tūkst. tik po 5 ha. Daugumą ištremtųjų iš Lietuvos sudarė valstiečiai. Apie 2/3 visų ištremtų žmonių sudarė vadinamieji buožės ir apie 1/3 - partizanų šeimos ir rėmėjai. Tą 1944-1948 m. "žemės ūkio reformą" buvo nusavinta per 1,5 mln. ha žemės.
Vilniaus oper. viršininkas I.Rudyka savo pranešime (Dok. Nr. didelių čekistų pastangų "nacionalistinis pogrindis" 1945 m. sovietų valdžią. Plk. sovietų valdžios atramą, vadinamą sovietinį - partinį aktyvą. Plk. parodė visišką okupantus palaikančių kolaborantų nuosmukį: nedorumą, palaidumą. 1945 m. suprato, kad jų laukia ilgas karas su Lietuvos žmonėmis.
Jau 1943 m. gruodžio 16 d. SSRS NKVD komisaro I.Serovo direktyvoje Nr. neminėti žodžio "sunaikinimas". Duomenys apie nužudymus turėjo būti užšifruoti. Apie specialiųjų grupių užduotis (Dok. Nr. 123) būdavo įvardijami žodeliu "specialios"- "spec. priemonės", "spec. užduotys". Nerasime tiesiogiai įvardinto žudymo ar kankinimo. Dokumentuose yra netikslumų nurodant nužudytųjų amžių.
Dokumentuose rašoma: "Išvalyti teritoriją nuo kontrrevoliucinių elementų". 1917 m. Spalio perversmo, vadinamo "revoliucija", ekspansijai visame pasaulyje. Taip 1945 07 14 Rokiškio apskrities Kurkliečių km. falsifikatų nerasta. čekistų valdiško žargono pavyzdys. Pasipriešinimo forma vadinama "antisovietiniu" arba "kontrrevoliuciniu" veiksmu. Partizanai vadinami "banditais". "Antisovietinio" pogrindžio dalyviais. vadinami "antisovietiniu elementu". Dar sausesnė, primityvesnė čekistų planų kalba. Nėra gyvų žmonių ir likimų.
Valstybės saugumo komiteto (Buv. vieta bei tarnybinis numeris (jei jis nurodytas). Remiantis ji nustatyta. Struktūrinių padalinių pavadinimai ir autorių bei adresatų pareigos. Formos. Taisykles. Skyrybos klaidos ištaisytos be kokių nors aptarimų. Rašyboje naudojami sutrumpinimai palikti neiššifruoti. Esančių sutrumpinimų su jų iššifravimu pateikiamas prieš dokumentus. Skliaustais. Sutrumpinimų. Rašoma "...Iš..." ir nurodoma, kokiu klausimu į i yra. Šifras. Buvusio Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (Buv. pagaminimo būdas. Kalbą nėra. Mašinėle.
Partizanų prieš sovietų kolonistus
Mobilizacija
1944 m. liepos 13 d. Raudonoji armija užėmė Vilnių. Buvo pradėti vykdyti nuo rugpjūčio 7 d. vykdyti nuo 18 - 45 m. amžiaus vyrų mobilizacija į okupacinę kariuomenę (Dok. Nr. armijoje. Tačiau Sovietų Sąjunga nepaisė tarptautinių teisinių aktų. Buvo nerealu. Šaukti į kariuomenę tik jaunesnius nei 35 m.
1944 m. spalio 1l d. Užimtose apskrityse prasidėjo vyrų gaudynės. Apylinkių pirmininkai. Valdžios organų vykdyti mobilizacijos įsaką buvo labai sunku. Juolab, kad partizanai perspėjo nedirbti okupacinės valdžios administracijoje. Nepaisantys partizanų draudimo buvo baudžiami mirtimi. Štai Vilniuje iki 1944 m. rugpjūčio 14 d. užsiregistravo tik 2,5 tūkst. Nuolat vyko gaudynės. Dokumentus, vertė žmones registruotis, ieškojo karo prievolininkų. 14 d. ir tuojau buvo nugabenti į karinius komisariatus. Ištrūkti. Dar sunkiau mobilizacija vyko kaimo vietovėse.
1944 m. suvestinėje (Dok. Nr. 1). Nustatytas "iš akies" - po 5 - 8 tūkst. apskričiai. Iš 35 tūkst. įsakui pakluso tik 14 proc. Šaukimą ar atleidžiančių nuo karinės tarnybos. Buvo tragiškas. Dalis jaunuolių žūdavo net nepasiekę surinkimo punktų. Jaunuolius ir ėmė juos tardyti, ar nesą partizanai. Giedraičių (Dok. Nr. Teritorijoje buvo mobilizuota 108.4 tūkst. tūkst.). Net 42,8 tūkst. asmenų buvo "broniruoti", t.y. šaukiama į kariuomenę. Į 108,4 tūkst. piliečiai, lenkai ir kt. Lietuvių mobilizavo 82 tūkst. vyrų. Daugiau nei pusė šių vyrų buvo paimti prievarta, sugaudyti miškuose ir kaimuose. Laukus, negu svetimuose frontuose. Dalinių, o pabėgę slapstydavosi miškuose, gimtosiose apylinkėse.
1944 m. mėnesį vyksta operatyvinių karinių operacijų, siautimų, vietovės šukavimų dėka. Neatvyksta. Šios karinės operacijos buvo neregėtai žiaurios. 1945 m. baudėjams. Nors partizanų judėjimas jau blėso, tačiau net 1950 m. jaunuolių atsisakė tarnauti okupacinėje kariuomenėje (Dok. Nr. 29). Į tai - nurodymas imtis represijų prieš tokių jaunuolių šeimas (Dok. Nr. 31). Išlikimo galimybę. Taip jau 1952 m. dvidešimtmetis A.Ikamas. Ten jis vėl pabėgo ir tapo Pilėnų tėvūnijos partizanu. Okupacinėje armijoje. Apsisprendimo partizanauti priežasties. Tarp 1951 - 1953 m. 12 proc. Raudonąją armiją. Apginti jos valstybingumą.
1942-1943 m. sudarinėjo nelojalių sovietinei santvarkai piliečių sąrašus. Dvasininkai, 1941 m. Vietinės rinktinės savanoriai, savisaugos dalinių kariai ir kt. Gyventojai. Visų šių "nelojalių" Sovietų Sąjungai asmenų paieškai ir sulaikymui. Nuo 1944 m. liepos iki 1945 m. gruodžio mėn. operacijų metu buvo sulaikyta apie 133 tūkst. asmenų.
8 A.Kašėta. pokario metais// Laisvės kovų archyvas. K.1995. Nr.15. viršininko Česnokovo pranešimas// Buv. LSSR VSKA. F.3. B.6/3. operatyvinio įgaliotinio Žiaunio pažyma ir aktas // Buv. LSSR VSKA. Oper.b.f. B.1353. 7 Buv. LSSR VSKA. F.3. B.60/7. L.4; B.56/43. T.l. mąstančius gyventojus.
Areštai ir Teismas
Ieškota įrodymų. Kaltinimus arba sulaikytąjį paleisti. Areštuotųjų išlaikydavo po keliasdešimt parų. Nebeužteko tardytojų sulaikytiesiems apklausti. Sąjungoje, todėl jau nuo 1943 m. spalio mėn. pasitarimo (OSO) prie SSRS NKVD sprendimu "už akių" (t.y. nedalyvaujant) skelbiamas nuosprendis. Į lagerius buvo išvežta virš 20 000 žmonių. Ir pan.), todėl greitai visiškai išsekdavo. Mirė taip ir nesulaukę bylos sudarymo ir nuosprendžio. Kitus, dar nesuimtus pogrindžio narius. Todėl 1945 m. sausio 10 d. Nr.0010/004 visuose NKVD padaliniuose buvo įkurti tardymo skyriai. Prokuroro M. (Dok. Nr. 44).
Užuominos apie "revoliucinio teisėtumo" pažeidimus (Dok. Nr. 13). Kankinimai ir žmonių žudymai. Penkių Dieveniškių valsč. nukankinimas ir kiti šiurpūs įvykiai, atsitiktinai iškilę viešumon. Panašių atvejų niekada nesužinosime? Onutės Preilauskaitės nukankinimas. Neišaiškės. Akte nurodė visai kitą mirties priežastį - širdies plyšimą. Panašios: "nušautas bandant pabėgti" arba "pabaigė gyvenimą savižudybe" ir pan. Nusikaltimus. Skundžiant vieniems kitus) įvykiai būdavo tiriami. Specialius nurodymus, aprobuotus dar 1937 m. kankinti suimtuosius. Suimtuosius (...) buvo leidžiama taikyti fizinio poveikio priemones". A. Sniečkus (Dok. Nr. praktiškai žmones masiškai kankino be jokių leidimų.
Paleisti. Tada išaiškėdavo tardymo "technologija". 1944-1945 m. iš daugiau kaip 100 tūkst. tūkst. pasiskųsdavo davęs melagingus parodymus, nes tardant buvęs kankinamas. Skundus tirdavo prie LSSR MGB kadrų skyriaus veikianti Ypatingoji inspekcija. Švelnios. Pagarsėjęs budelis, Panevėžio apskr. (Dok. Nr. 50) 1948 m. buvo perspėtas "baigti panašius neteisėtumus". Išaiškėjus Marijampolės MGB apskr. moterys - partizanų ryšininkės, t.y. nusikaltėlės, kurias reikia suimti (Dok. Nr. kalbėti. Nuteistųjų skundai apie tardytojų kankinimus. Vykdytojai liko nenubausti. Taip 1953 m. lapkričio mėn. inspekcijos tirtų skundų nė vienas nebuvo patenkintas13a.
Pavadintas ir pil.P.Beišio skundas, kuriame jis rašė apie Ariogaloje 1945 m. vienas sėsdavo ant galvos, kitas ant kojų ir mušdavo iki sąmonės netekimo. Atsibusdavau ant kėdės visas šlapias (...), spardė mane kojomis. Spyrė, kad sprogo pleura ir susidarė dvipusė išvarža. Rankos pirštas sulaužytas durimis. (...) Tardant buvo galima atsakyti tik teigiamai, t.y. tardytojo naudai. Galėtų netrukdomi tyčiotis iš savo aukų. Nelikdavo jokių pėdsakų apie jo suėmimą ir tardymą. Duomenų apie 1946 m. apskr. ir daugelį kitų.
Privalėjo fiksuoti mirties atvejį. Čekistų duomenimis, 1944-1952 m. "mirė" (t.y. buvo nukankinti) 222 asmenys12. Ypač žiauriai kankindavo suimtus gyvus partizanus. 1945 m. gruodžio mėn. partizaną Juozą Žagarą. Atvežto partizano tardymas tais momentais, kai jis atgaudavo sąmonę. Sužeistasis kartojo budeliams, kad partizanų neišduos. Į saugesnę vietovę, čekistai privertė J.Žagarą prabilti. Priemonė. 1937 m. turėjo 1940 - 1941 m. kraupiose akcijose - žmonių kančios jiems keldavo patologinį pasitenkinimą. 1956 m. spalio 12 d. nukankintas (Dok. Nr. 194). 1956 m. žmona (suimta kartu). Kankinimai - tai ne vienintelis parodymų išgavimo būdas. Tardymai specialiosiose grupėse (Dok. Nr. Be to, dažniausiai tardydavo naktimis. Iš kankinimo būdų, nes dieną kameroje miegoti būdavo draudžiama. Sutalpindavo po keliasdešimt kalinių. Paprastai negaudavo, čiužinius ir antklodes išsidalindavo kalėjimo darbuotojai. 1952 m., MGB duomenimis, pabėgo 131 kalinys15. Beveik visi didesni pabėgimai įvyko 1946 m. (Dok. Nr. 23).
Reguliariosios kariuomenės belaisvių statuso, tačiau apie 60 proc. buvo nuteisti LSSR MVD ir Pabaltijo karinės apygardos karinių tribunolų16. Tribunole teisiamieji turėjo tik kaltintoją, gynėjo institucijos čia nebuvo. Jį kaltina. Tikra "teisingumo" parodija buvo prie SSRS NKVD 1934 m. Ypatingasis pasitarimas (OSO), kuris skelbdavo teismo nuosprendį "už akių", t.y. kaltinamajam nedalyvaujant. Kur buvo laikomas suimtasis. Bet kokius kaltinimus, kurių teisiamasis neturėjo jokios galimybės paneigti. Okupacinei valdžiai. Išdavikui minimalią bausmę arba jį išteisindavo. Mažą dalį (nuo 1950 m. kontrrevoliucine veikla teisė LSSR Aukščiausiasis teismas. -visuomenė juose dalyvauti negalėdavo. MVD-MGB paskirtas gynėjas. Gyventojus. Nusikaltimus buvo mirties bausmė arba 20 metų katorgos. Ketvirtadalis 1944-1952 m. nuteistųjų gavo po 25 metus lagerių18. Dešimties metų bausmė dar vadinta "vaikiška". Sušaudant ar pakariant (Dok. Nr. 32). 1944-1945 m. neprieinamose vietose ir stebėjo, kad jų niekas neišaiškintų (Dok. Nr. 56, 67). Teritorija Vilniaus mieste. 1944-1953 m. buvo areštuota ir nuteista apie 60 tūkst. kaltinamų žmonių (Dok. Nr. 191). Išvežti į lagerius be teismo ir nepristatę pyliavų. Buvo tarp tremtinių Sibire ir tarnaujančių sovietinėje armijoje. Užmiršti ir netikslios areštų apskaitos. Politinių motyvų 1944-1953 m. nuteisė apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų21. 1960 m. tūkst.
9 A.Kašėta. pokario metais// Laisvės kovų archyvas. K.1995. Nr.15. valstybės saugumo klausimai SSRS AT komitete // SSRS KGB rinkinys. Maskva. 1990. T.142. A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. 12 A.Kašėta. Kiek buvo suimtųjų... 12a. A.Anušauskas. nacių ir sovietų okupacijose. V.-K. 1994. 13a. Buv. LSSR VSKA. F.10. B.13/39. 14a. N.Gaškaitė. archyvas. K. 1995. Nr. 13. P. 13 N.Gaškaitė. Lietuvos okupacija... valdybai // Buv. LSSR VSKA. Oper.b.f. B.6911. T. 1. 15 A.Kašėta. Kiek buvo suimtų... 16 Ten pat. 17 A.Kašėta. Kiek buvo suimtų... 19 A.Kašėta. Kiek buvo suimtų... 20 A.Anušauskas. Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais. 21 A.Kašėta. Kiek buvo suimtų...
Plėšikauti bei terorizuoti gyventojus. Plėšikavimas nesiliovė ir po Vokietijos kapituliacijos. Taip 1945 m. rugsėjo mėn. vykdomo plėšikavimo ir žmogžudysčių (Dok. Nr. 66). (Dok. Nr. išvardinti tokie nusikaltimai, įvykdyti Alytaus apskrityje. (Dok. Nr. 65). Kitas panašia veikla užsiimančias žinybas ar okupacinės valdžios struktūras. Komitetų, vietinės valdžios, pasienio kariuomenės ar net NKVD. (Dok. Nr. 66). Dislokuotos represinės žinybos. Vykdomas Lietuvos gyventojų genocidas. Pritarimas "įkaitų" ėmimui - partizanų šeimų trėmimui26a. Terorizavimui ar lokaliniam partizanų šeimų trėmimui vykdyti. Buvo vykdomos trėmimų metu. Bandančius pasislėpti nuo tremties žmones. Apie tai liudija dokumentas (Dok. Nr. 28), kuriame išvardintos 1949 m. trėmimo aukos.
26a E.Grunskis. gyventojų trėmimai // Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941,1944-1953m. sovietinės okupacinės valdžios dokumentuose. V. 1995. - klasikinis čekistų triukas, pridengiantis bet kokį nusikaltimą. Dok. Nr. nurodomi keli tokie nušovimo "bandant pabėgti" atvejai. Liudija (Dok. Nr. 67). Nurodymas slaptai užkasti žuvusiųjų kūnus. Laikotarpį, ir šios paslapties represijų vykdytojai neatskleidžia iki šiol. Į apskritį. - 1949 m. sankcija. Ryliškių kaimų tragedija (Dok. Nr. 6). Buvo nužudyti ir gyvi sudeginti 62 civiliai gyventojai, 46 - suimti. Su žmonių gyvybėmis. Sodybą. Tačiau, deja, "banditų" sodyboje neužtiko (Dok. Nr. Už tokius nusikaltimus niekas nebuvo baudžiamas. 1948 m. išbraukti iš jos politinės grupės kategoriją. Vadinarnos terminais, neturinčiais nieko bendra su genocido sąvokos apibrėžimu. Štai 1940-1941 m. "banditai" ir "antisovietinis elementas". Siekta suteikti kriminalinį ar politinį atspalvį. Pavadinimas: "kova su lietuvišku nacionalistiniu pogrindžiu" (Dok. Nr. Priskirti politinių grupių kategorijai. Etninėje žemėje ir valstybėje. Naikinimas buvo nukreiptas būtent prieš šį siekį. Komunistai naudojo ir rafinuotesnius žmonių pavergimo būdus. -kolektyviniai ūkiai. Pagrįstą privačia žemės nuosavybe. Nestojo. Pasipriešinimo, valstiečius visgi suvarė į kolūkius.
Trėmimai
Trėmimai - tai viena iš sovietinio režimo represijų formų, kurios metu žmonės buvo prievarta išvežami iš savo gimtųjų vietų į atokias Sovietų Sąjungos teritorijas. Lietuvoje trėmimai vyko keliais etapais, o didžiausi jų buvo 1941 m. birželio trėmimas ir pokario trėmimai 1944-1953 m.
Pagrindiniai trėmimų tikslai:
- Sunaikinti pasipriešinimą sovietinei valdžiai.
- Išgąsdinti ir palaužti gyventojus.
- Priversti žmones stoti į kolūkius.
- Atsikratyti "nepageidaujamais elementais".
Trėmimų aukos:
- Valstiečiai, kurie priešinosi kolektyvizacijai.
- Partizanų šeimos ir rėmėjai.
- Inteligentai, dvasininkai, buvę valstybės tarnautojai.
- Visi, kurie buvo laikomi "antisovietiniais elementais".
Trėmimų pasekmės:
- Tūkstančiai žmonių žuvo dėl sunkių sąlygų, bado ir ligų.
- Sunaikintos šeimos ir bendruomenės.
- Žmonės patyrė didžiulį psichologinį ir emocinį stresą.
- Lietuva prarado didelę dalį savo intelektinio ir kultūrinio elito.
Trėmimų mastas:
- 1941 m. birželio trėmimas - ištremta apie 17 500 žmonių.
- 1944-1953 m. trėmimai - ištremta apie 130 000 žmonių.
Trėmimai buvo didžiulis smūgis Lietuvai ir jos žmonėms. Jie paliko gilų randą Lietuvos istorijoje ir atmintyje.
| Metai | Ištremtų asmenų skaičius |
|---|---|
| 1941 m. Birželis | ~17,500 |
| 1944-1953 m. (viso) | ~130,000 |
27a L.Truska. metais. K.1995. P.159. 28. daugumą ištremtųjų iš Lietuvos sudarė valstiečiai. žmonių sudarė vadinamieji buožės ir apie 1/3 - partizanų šeimos ir rėmėjai. tą 1944-1948 m. "žemės ūkio reformą" buvo nusavinta per 1,5 mln. ha žemės. Šaltinio Jonaičio agentūriniame pranešime (Dok. Nr. žinių apie tą pirminę žemės ūkio reformą, dėjusi ...