Neretai pasirenkamos priemonės tik dar labiau išsekina organizmą ir padaro įtaką sveikatos problemoms. Nuovargis, troškulys, įkaitęs kūnas, varginantis prakaitavimas - bene kiekvienas lietuvis patyrė šiuos nemalonius karščio ir saulės sukeliamus pojūčius.
Šiandien Lietuvoje fiksuojama viena karščiausių vasaros dienų. Toks alinantis karštis - ne tik nepatogumas, bet ir rimtas pavojus sveikatai.
Karštis ir jo poveikis organizmui
Žmogaus darbingumas priklauso nuo vidinės kūno temperatūros palaikymo. Karštoje aplinkoje, kai kūnui nuolat reikia atiduoti šilumą, žmogus gali dehidratuoti. O vyresniame amžiuje ši rizika dar labiau išauga.
„Karštoje aplinkoje mūsų organizmo temperatūra pradeda kilti. Kūnas atiduoda šilumą prakaituodamas, daugiau kraujo išstumiama į odos paviršių, tokiu būdu šiluma pasišalina. Tačiau šios funkcijos silpnėja sulig amžiumi. Vyresnio amžiaus asmenims šiluma gali kauptis viduje, todėl organams gresia rimti pažeidimai“, - health.harvard.edu teigia dr. Kalpana Shankar, su Harvardu susijusios Brigham and Women’s ligoninės geriatrinės skubiosios medicinos direktorė.
Kai išsiskiria šiluma, pašalinami ir skysčiai - ne tik prakaituojant, bet ir kvėpuojant, garuojant per odą.
„Vyresnio amžiaus asmenų suvartojamų skysčių kiekis yra per mažas, nes sumažėja troškulio ir alkio pojūtis, - sako dr. K.Shankar. - O tam tikrų vaistų, pvz., diuretikų, vartojimas dar labiau skatina skysčių netekimą.“
Pagrindiniai dehidratacijos požymiai:
- Tamsus šlapimas
- Išdžiūvusi burna
- Galvos svaigimas
Su karščiu susiję pavojai sveikatai
Karščio poveikis didina dviejų rimtų susirgimų riziką. Vienas jų - išsekimas dėl karščio, įspėjantis, kad esate dehidratuotas ir jūsų organizmui sudėtinga atvėsti. Dažnas simptomas - lengvas sumišimas.
Kiti išsekimo dėl karščio požymiai:
- Galvos svaigimas
- Gausus prakaitavimas
- Blyškumas
- Raumenų mėšlungis
- Nuovargis
- Galvos skausmas
- Troškulys
- Bendras silpnumas
- Pusiausvyros sutrikimas
- Pykinimas
„Oda gali tapti šalta ar šerpetojanti, galite jausti, kad kvėpuojate greičiau, nes jūsų širdies ritmas padažnėjo“, - sako dr. K.Shankar.
Kita pavojinga būklė - šilumos smūgis, kuris ištinka, kai organizmas visiškai praranda gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą.
„Tokiu atveju žmogaus kūno temperatūra staigiai gali pakilti net iki 40°C ar daugiau, o kūnas nebesugeba išprakaituoti“, - paaiškina dr. K.Shankar.
Kiti įspėjamieji šilumos smūgio požymiai:
- Aukšta kūno temperatūra
- Karšta ir sausa oda, kuri neprakaituoja
- Labai greitas širdies plakimas
- Stiprus galvos skausmas
- Alpimas
Šilumos smūgis yra itin pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kaip išvengti sveikatos problemų per karščius
Vaistininkė įvardija, kad tvyrant karštam orui, šalta ledų porcija ar gaivinantis gėrimas su ledukais, nors ir atrodo, kaip geras būdas atvėsti, taip pat kai kuriems asmenims gali sukelti balso stygų uždegimą ar sąlygoti peršalimą.
Vaistinės ekspertė įspėja, kad karštomis dienomis vengiant nuolatinio skysčių vartojimo, nesilaikant visavertės mitybos principų, vartojant alkoholį - organizmas nusilpsta, todėl perkaitimas gali turėti skaudžių pasekmių.
Kaip apsisaugoti per itin karštą orą
Pagrindiniai patarimai, kaip išvengti perkaitimo:
- Nuolat gerkite vandenį (nešiokitės gertuvę)
- Venkite per karščius kofeino turinčių gėrimų ir alkoholio, kurie tik skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo
- Taip pat nepamirškite, kad skysčių galite gauti valgydami daug vandens turinčių maisto produktų: agurkų, arbūzų, salotų, braškių ir kt.
- Geriau eikite į lauką anksti ryte arba jau po 16-17 val., kai saulės kaitra nėra tokia aktyvi (nesvarbu, ar tai būtų pasivaikščiojimas, darbas kieme ar kita veikla lauke)
- Jei neturite pasirinkimo ir būtinai turite būti lauke per kaitrą, ieškokite bent pavėsio
- Tinkamai apsirenkite. Eidami į lauką vilkėkite lengvus ir šviesius drabužius, galvą denkite skrybėle ar kepuraite
- Būtinai naudokite apsauginį kremą nuo saulės; akinius nuo saulės
- Atvėskite. Ieškokite kondicionuojamos aplinkos, maudykitės vėsioje vonioje ar duše ir apribokite fizinę veiklą
„Stebėkite karščio netoleravimo požymius ir neapsigaukite dėl to, kad neprakaituojate, - įspėja gydytoja K.Shankaras. - Jei pajutote bent kelis iš minėtų simptomų, atsigerkite vėsaus gėrimo ir kvieskite pagalbą“.
Ką daryti pajutus perkaitimo simptomus?
„Aukšta kūno temperatūra, paraudusi oda, sustojęs prakaitavimas, galvos skausmas, pykinimas, spengimas ausyse, pagreitėjęs pulsas ar net sąmonės netekimas - šilumos smūgio simptomai. Jei yra lengvas perkaitimas, galima atsivėsinti po drungno vandens dušu, ant kaktos dėti vėsius kompresus bei vėsinti vietas, kuriose yra didžiausios arterijos: pažastis ir kirkšnius. Prie šių kūno vietų galime pridėti vandens buteliukus, pripildytus vėsiu vandeniu.
Ką išduoda pykinimas?
Kartu su pykinimu mus apima ir silpnumas, dažnai pila šaltas prakaitas, sulėtėja pulsas, sumažėja kraujospūdis, išblykšta oda, gausėja seilėtekis. Pykinimas ir vėmimas yra sudėtingi procesai, kuriuose dalyvauja ir centrinė nervų sistema, ir hormoninė reguliavimo sistema.
Pykinimas gali turėti įvairias priežastis ir lydėti daugelį sveikatos sutrikimų. Nors dažniausiai pykinimas yra visai nepavojingas ir gali praeiti savaime, kartais - jis yra rimtos ligos požymis ir reikalauja skubios pagalbos.
Priežastys, kodėl pykina:
- Apsinuodijimas maistu: Suvalgius sugedusio ar užteršto maisto.
- Alergija maistui: Imuninės sistemos reakcija į tam tikrus maisto produktus.
- Maisto papildų vartojimas: Per didelės dozės ar netinkami deriniai.
- Stresas ir nerimas: Psichologinė įtampa gali paveikti virškinimo sistemą.
- Nėštumas: Hormoniniai pokyčiai sukelia rytinį pykinimą.
- Alkoholis: Toksiška medžiaga, dirginanti skrandžio gleivinę.
- Virusinės ligos: Rotavirusas, norovirusas ir panašios infekcijos.
Kaip numalšinti pykinimą?
Yra keli būdai, kaip galima numalšinti pykinimą ir taip pagerinti savo gyvenimo kokybę:
- Intraveninė terapija: Vaistai ir skysčiai lašinami tiesiai į veną.
- Vaistai nuo pykinimo: Receptiniai arba nereceptiniai vaistai, slopinantys pykinimo refleksą.
- Imbieras: Turi antispazminį poveikį ir ramina skrandį.
- Pipirmėtė: Atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno raumenis.
- Ramunėlės: Turi priešuždegiminį, antispazminį ir raminantį poveikį.
- Citrina: Padeda išvalyti toksinus iš organizmo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų pykinimas yra nekenksmingas ir gali praeiti savaime, kartais jis gali būti rimtos ligos požymis arba negydant pereiti į rimtus susirgimus. Todėl pykinant visada yra naudinga kreiptis gydytojo pagalbos, kad liga neprogresuotų.
Karščio pylimas menopauzės metu
Vienas dažniausių ir nemaloniausių menopauzės simptomų - karščio pylimas. Dauguma moterų šį reiškinį apibūdina kaip staigų šilumos bangą, kuri tarsi „ateina iš niekur“ ir pasklinda per visą kūną, dažniausiai - viršutinę jo dalį ir veidą. Šilumą dažnai lydi prakaitavimas, paraudęs veidas, stiprus širdies plakimas, o kai kuriais atvejais - net šaltkrėtis po priepuolio.
Kaip palengvinti karščio pylimus kasdienybėje?
- Sumažinkite kofeino ir alkoholio kiekį.
- Meskite rūkyti.
- Miegokite vėsesnėje patalpoje.
- Rinkitės lengvus, natūralių medžiagų drabužius.
- Prauskitės drungnu vandeniu.
- Gurkšnokite šaltus gėrimus.
- Praktikuokite atsipalaidavimo metodus.
Karščio pylimai - tai natūrali menopauzės dalis, tačiau jie neturi būti gyvenimo kokybę mažinanti patirtis. Jei simptomai tampa sunkiai pakeliami - kreipkitės į gydytoją.
Staigus silpnumas, galvos svaigimas, prakaitavimas
Tokie pojūčiai gali gąsdinti, nes jų atsiradimas dažnai būna staigus ir sunkiai prognozuojamas. Nors silpnumas dažnai siejamas su nuovargiu ar energijos stoka, jis gali būti ir pirmasis signalas apie rimtesnius organizmo sutrikimus.
Pagrindinės priežastys:
- Staigus kraujospūdžio kritimas (ortostatinė hipotenzija).
- Cukraus kiekio kraujyje svyravimai.
- Dehidratacija ir elektrolitų trūkumas.
- Perkaitimas ar šilumos smūgis.
- Silpnumas, mieguistumas, nuovargis.
- Pykinimas ir regos sutrikimai.
- Širdies plakimas ir dusulys.
- Šaltas prakaitas ir blyškumas.
Ką daryti, kai simptomai atsiranda staiga?
- Atsigulkite ir pakelkite kojas aukščiau galvos lygio.
- Užtikrinkite gryno oro patekimą.
- Giliai ir lėtai kvėpuokite.
- Gurkšnokite vandenį.
- Įvertinkite kitus simptomus.
- Suvartokite lengvą užkandį.
Kaip išvengti pasikartojančių epizodų?
- Tinkama ir subalansuota mityba.
- Pakankamas skysčių ir elektrolitų vartojimas.
- Kokybiškas miegas ir poilsis.
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Į mitybą įtraukite maisto produktus, kuriuose yra magnio, kalio, geležies ir B grupės vitaminų.