Gyvūnų laikymas daugiabučiuose namuose Lietuvoje yra reglamentuojamas įvairių teisės aktų ir taisyklių. Šios taisyklės nustato, kokie gyvūnai gali būti laikomi, kokios yra jų laikymo sąlygos ir kokia atsakomybė tenka gyvūnų savininkams. Tačiau ką daryti, jei namo savininkas ar bendrija neleidžia laikyti gyvūno, nors visos taisyklės yra įgyvendintos?
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra gyvūnų laikymo taisyklės, kokios galimos pasekmės, jei jų nesilaikoma, ir kaip reikėtų elgtis, jei susiduriate su draudimu laikyti gyvūną.
Gyvūnų laikymo taisyklės Lietuvoje
Lietuvoje gyvūnų laikymo taisyklės yra nustatytos įvairiais teisės aktais, įskaitant Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą bei savivaldybių patvirtintas taisykles. Šios taisyklės skirtos užtikrinti gyvūnų gerovę, apsaugoti aplinką ir užtikrinti visuomenės saugumą.
Pagrindinės taisyklės
- Registracija: Vyresnius kaip 4 mėnesių šunis savininkai privalo užregistruoti seniūnijose.
- Skiepai: Visi šunys ir katės (nepriklausomai nuo veislės) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.
- Švaros palaikymas: Šuniui ar katei priteršus koridorių, laiptinę, balkoną, kitas namo bendro naudojimo vietas, taip pat bendrą kiemą, gatvę, jų savininkai privalo nedelsiant išvalyti.
- Vietų apribojimai: Draudžiama šunis vedžioti žmonių susibūrimo vietose, mokyklų ir darželių teritorijose, vaikų žaidimo aikštelėse, pliažuose, sporto aikštynuose ir tose vietose, kur yra draudžiamieji ženklai ir lentelės, išskyrus akluosius su šunimis vedliais ir renginiuose su gyvūnais.
- Gyvūnų skaičius: Daugiabučio namo viename bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
- Vedžiojimas: Vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliu ir antsnukiu. Specialiai įrengtose aikštelėse galima vedžioti ir be pavadėlio, bet su antsnukiu. Jei nėra specialiai įrengtos aikštelės, šunis tuštintis galima išvesti tik savo namo teritorijoje arba nuošaliose, mažai žmonių lankomose vietose.
- Individualios valdos: Sodininkų bendrijose, vienkiemiuose, prie bendrų ūkinių pastatų ir kitose individualiose valdose leidžiama laikyti šunis tik pririštus arba uždarytus voljere.
- Ženklinimas: Daugiau nei 116 tūkstančių augintinių - tiek jų buvo paženklinta ir įtraukta į Gyvūnų augintinių registrą per nustatytą pereinamąjį metų laikotarpį, kai pasiutligei imlių augintinių - šunų, kačių ir šeškų laikytojai turėjo juos paženklinti ir registruoti.
Visgi gyvūnų gerovės srityje veikiančios organizacijos akcentuoja ne tik jau pasiektus rezultatus, bet atkreipia dėmesį į kaip reikiant įsibėgėjusį ir tebesitęsiantį procesą: ženklinimas ir toliau išlieka intensyvus.
„Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta 287 324 gyvūnų, iš kurių 193 427 yra šunys ir 93 897 - katės, - tiek gyvūnų augintinių yra aiškiai identifikuoti ir turi teisėtus savininkus. Iš viso tai - apie 35 procentų visų Lietuvoje galimai laikomų šunų ir 16 procentų kačių, - sakė Brigita Kymantaitė, VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė. - Tokius skaičius, turint omenyje, jog apie trečdalis gyvūnų buvo paženklinti vos per praėjusius kalendorinius metus, sulig prievolės įvedimu, vertiname ypač teigiamai. Ne vienerius metus siekėme, kad gyvūnų ženklinimas Lietuvoje apskritai būtų privalomas, todėl vos per pirmus metus pasiekti rezultatai yra labai geri.
Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo svarbą bei naudas vardijo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas Gediminas Vaičionis: „Savivaldybės visuomet pasisakė už gyvūnų ženklinimą ir registravimą. Pagrindinės naudos - bešeimininkių gyvūnų kontrolė, o gyvūnui pasimetus - šeimininkų atsekamumas. Benamių gyvūnų gaudymo ir globos funkcijas, numatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, vykdo savivaldybės, tačiau be privalomojo ženklinimo jos nuolat susiduria su kliūtimis. Apskritai gyvūno identifikavimas yra svarbiausia sąlyga sprendžiant bet kokius su gyvūnais susijusius klausimus ir toliau praktiškai darbuojantis gyvūnų gerovės srityje - užtikrinant, kad išlaidos benamių gyvūnų globai nustotų augti, benamių gyvūnų prieglaudose mažėtų, taip pat tvarkant, gerinant įstatymus bei visą sistemą. Lygiai taip pat kaip ir su ūkiniais gyvūnais: kol jie nebuvo suženklinti, tol nei gyvūnų skaičiaus žinojome, nei paramos galėjome skirti, nei kitų problemų spręsti.
Gyvūnų ženklinimas bei savininkų atsekamumas yra ir pačių gyventojų raginimas prisiimti atsakomybę bei rūpintis savo gyvūnais.
Apribojimai
Draudžiama laikyti ūkinės paskirties gyvūnus (gyvulius, paukščius) ir balandžius miesto centre, apribotame Nemuno (nuo Pušaloto g. sankryžos), Ramygalos, Beržų, Velžio k., J.Biliūno, Elektronikos ir S.Kerbedžio (iki Pušaloto g. Draudžiama parduoti šunis ir kates tam nenumatytose vietose.
Jei šuo ar katė apkandžiojo žmogų, reikia kreiptis į medicinos įstaigą ar policiją arba pranešti Visuomenės sveikatos centrui. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai.
Ką daryti, jei šeimininkas neleidžia laikyti gyvūno?
Jei susiduriate su situacija, kai buto ar namo savininkas draudžia jums laikyti gyvūną, nors laikotės visų taisyklių, svarbu žinoti savo teises ir galimus veiksmus.
- Išsiaiškinkite priežastis: Pirmiausia, pasistenkite išsiaiškinti, kodėl savininkas draudžia laikyti gyvūną. Galbūt yra konkrečių nusiskundimų dėl gyvūno elgesio, triukšmo ar higienos.
- Susipažinkite su taisyklėmis: Atidžiai peržiūrėkite namo bendrijos taisykles ar nuomos sutartį. Įsitikinkite, ar nėra konkrečių draudimų ar apribojimų dėl gyvūnų laikymo.
- Kreipkitės į bendriją: Jei draudimas nėra pagrįstas taisyklėmis, kreipkitės į namo bendriją su prašymu leisti laikyti gyvūną. Pateikite argumentus, kad laikotės visų taisyklių ir užtikrinate gyvūno gerovę.
- Kreipkitės į teisininką: Jei bendrija ar savininkas ir toliau draudžia laikyti gyvūną be pagrindo, pasikonsultuokite su teisininku. Jis galės įvertinti situaciją ir patarti dėl tolesnių veiksmų.
- Kreipkitės į gyvūnų teisių organizacijas: Gyvūnų teisių organizacijos gali suteikti teisinę pagalbą ir patarimus, kaip apginti savo teises ir gyvūno gerovę.
Svarbu prisiminti, kad draudimas laikyti gyvūną turi būti pagrįstas konkrečiomis taisyklėmis ar įstatymais. Jei laikotės visų reikalavimų ir užtikrinate gyvūno gerovę, draudimas gali būti laikomas nepagrįstu.
GATO vadovė atkreipė dėmesį, jog dažniausiai iš gatvės į prieglaudas patenka jau suaugę gyvūnai, vadinasi, turintys ar turėję šeimininkus, tad augintinio ženklinimas ir registravimas yra ypač svarbus juos nustatyti: „Per metus šalies prieglaudos pasipildo 15 tūkstančių beglobių gyvūnų. Galimybė bent dalį jų sugrąžinti teisėtiems savininkams leistų sumažinti ir valstybės, ir nevyriausybinio sektoriaus, kuris yra išlaikomas visuomenės, išlaidas.
Šiuo metu beglobiais rūpinasi valstybė, nevyriausybinės organizacijos. Viena iš gerųjų ženklinimo žinių - griaunamas mitas, neva „kaime gyvūnų niekas neženklins“. Gyvūnų ženklinimo ir jų registravimo statistika rodo priešingus rezultatus.
Gyvūnų laikymo vietos
Sodininkų bendrijose ir individualiose atvirose valdose leidžiama laikyti šunis, tik pririštus arba uždarytus voljere. Kai šuo laikomas nepririštas uždaroje valdoje, iš kurios negali pabėgti, ar pririštas ant tako, prie įėjimo į valdą turi būti skambutis šeimininkui iškviesti ir perspėjamasis ženklas: baltas 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodo šuns galvos profilis.
Uždarų rakinamų patalpų (sandėlių, traukinių, vagonų, įvairios paskirties vagonėlių, šiltnamių, ūkinių pastatų ir kt.) vidaus apsaugai šunys gali būti laikomi palaidi, o patalpos gali būti be perspėjimo lentelių. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertų specifinių objektų (be perspėjimo lentelių) saugojimo vietose.
Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos.
Tvartuose ir mėšlidėse turi būti kieta grindų danga ir srutų surinkimo duobės. Jos turi būti sandarios ir pripildytos ne daugiau kaip 2/3 tūrio, valomos ir dezinfekuojamos. Surinktą mėšlą galima kaupti uždarose patalpose iki1 m3 tūrio, būtina jį išvežti ir dezinfekuoti patalpas.
Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, įrengimai, loviai, ėdžios ir kt. turi būti švarūs ir dezinfekuoti. Mėšlas, srutos, nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad neliktų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses ar graužikus.
Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos gyvenamųjų namų kvartaluose, želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių ir daugumos gyventojų pageidavimą.
Atsakomybė už gyvūnus
Daugiabučių namų ir privačių valdų savininkai, nuolat laikantys vyresnius kaip 4 mėnesių gyvūnus (šunis, kates), per 30 dienų privalo nustatyta tvarka juos įregistruoti. Registracijos galiojimo laikas - vieni metai.
Jeigu įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose atsiranda benamių gyvūnų, privaloma juos surinkti ir priduoti ar padėti surinkti benamius gyvūnus surenkančiai organizacijai.
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis.
Vedžiojimo vietose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu, registracijos žetonu, o nuo 5 mėn. - ir su antsnukiu. Išlaikę dresūros egzaminą šunys, kurių savininkai turi atitinkamas pažymas, gali būti vedžiojami be pavadėlio, bet su antsnukiu.
Praktiniai pavyzdžiai
Šilutės rajono gyventojas laikė krokodilą netinkamomis sąlygomis. Aplinkosaugininkai nufilmavo pusantro metro ilgio ir 16,5 kilogramo svorio krokodilą, kurį ankštame akvariume laikė vienas Šilutės rajono gyventojas.
„Sąlygos krokodilo laikymui turi būti minimaliai aštuoni kvadratiniai metrai su baseinu. O buvo laikomas nė vieno kvadrato neturinčiame akvariume. 1,40 m ilgio ir 68 centimetrų pločio akvariume“, - pasakoja Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vitalis Marozas.
Tad gavę teismo leidimą patekti į namus, kartu su aplinkosaugininkais užmovę šnypščiančiam ir burbulus leidžiančiam krokodilui juodą uždangalą, iš Kauno atvykę gyvūnų gelbėtojai roplį išnešė iš privataus namo, kuris virto jo kalėjimu.
Roplio augintojus nustebino, kad Lietuvos įstatymai auginti krokodilus namuose draudžia. „Juos gali laikyti tik mokslo įstaigos ar zoologijos sodai, kurie turi tam tikras sąlygas laikyti“, - teigia V. Marozas.
Tad dabar krokodilo augintojui gresia 2 000 eurų siekianti bauda, o pareigūnai dar sprendžia, ar nubausti už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Ši istorija parodo, kaip svarbu žinoti ir laikytis gyvūnų laikymo taisyklių, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė ir išvengta teisinių pasekmių.
