Šiuolaikinis žmogus gyvena nuolatiniame bėgime - darbas, buitis, technologijos ir socialiniai įsipareigojimai dažnai palieka labai mažai laiko tikram poilsiui.
Šiame straipsnyje pristatomos pagrindinės mintys iš Ilgų Darbo Valandų (angl. NORA LWH Team - National Occupational Research Agenda Long Working Hours Team) grupės 2004m. pavasarį surengtos konferencijos apie opiausias kintančios darbo rinkos problemas, susijusias su darbuotojų sveikata. Diskutuojama apie pagrindinių konferencijos idėjų svarbą ir galimą įtaką profesinės sveikatos tyrimų tendencijoms.
Aptariama, kokius efektus sukelia ilgos darbo valandos socialiniame lygmenyje, kokia ilgų darbo valandų įtaka darbo saugumui ir darbuotojų sveikatai, kaip reaguoja organizacijos, kad sumažintų galimai neigiamas ilgų darbo valandų pasekmes, kokios yra pačios reikalingiausios ilgų darbo valandų tyrimų kryptys.
Trečdalį gyvenimo pramiegame, antrą tiek, o neretai ir daugiau, praleidžiame darbe. Darbo aplinka daro didžiulę įtaką mūsų sveikatai. Ligoms rastis palankios sąlygos sudaromos ilgai ir nepatogiai sėdint, monotoniškai atliekant tuos pačius veiksmus, dirbant patalpoje, kurios oras užterštas ar didelis triukšmo lygis ir t.t.
Didelę žalą sveikatai daro ir psichologinė atmosfera darbe. Todėl vis garsiau kalbama apie psichosocialinius rizikos veiksnius. Darbo aplinka gali veikti psichinę būseną, provokuoti ligų, pvz., depresijos vystymąsi. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad darbo vieta yra viena iš prioritetinių sveikatos stiprinimo sričių XXI amžiuje, nes darbo sąlygos, pobūdis, aplinka turi didžiulę įtaka tiek fizinei, tiek psichosocialinei gerovei.
Šiandien vis garsiau kalbama apie naujus pavojus ir rizikas darbe - apie psichosocialinius veiksnius. Pastaraisiais metais vis daugėja įrodymų, kad psichosocialinė aplinka ir stresas darbe turi tiesioginį ir netiesioginį poveikį žmogaus sveikatai. Tyrimų duomenimis, apie 20 proc. darbuotojų mano, kad jų psichikos sveikata yra prasta.
Ilgų Darbo Valandų Poveikis
Ilgos ir nestandartinės darbo valandos turi neigiamos įtakos įvairiems darbuotojų sveikatos aspektams. Tai ūmūs efektai - stresas, nuovargis, miego sutrikimai, nesveika elgsena (kaip kad rūkymas, sėslus gyvenimo būdas); ir chroniški efektai - skrandžio bei žarnyno ligos, raumenų ir griaučių pakenkimai, psichiniai sutrikimai.
Kaip ir minėta, už bendrą darbo valandų kiekį svarbiau yra kitų charakteristikų kombinacija, sudaryta iš darbo laiko, intensyvumo, galimybės poilsiui, darbuotojo galimybės kontroliuoti savo darbo valandas. Kai kurių autorių nuomone, nuovargio, išsekimo lygis yra svarbiausias kriterijus ilgų darbo valandų poveikiui įvertinti.
Siūlomas „Rizikos indekso“ modelis, kuris įvertina anksčiau išskirtų komponentų (darbo intensyvumas, laikas poilsiui ir t.t.) sukeliamą išsekimą. Ilgų ir nereguliarių darbo valandų rizika neapsiriboja vien pablogėjusia darbuotojų sveikata. Nes tai savo ruožtu didina darbuotojo klaidų atsiradimo tikimybę, o tai, priklausomai nuo profesijos, jau turi įtakos kitų žmonių gerovei ir, žinoma, darbo atlikimo kokybei.
Pvz., seselės, dirbančios ilgesnes darbo valandas, padaro daugiau klaidų prižiūrėdamos pacientus. Labai pavojingas yra nuovargio sąryšis su didesne žmogiškosios klaidos tikimybe, ypač tokiuose su kitų asmenų sveikata ir gerove susijusiais darbais, kaip medicinos seselė, policininkas, vairuotojas ir panašiai.
Vienas iš svarbiausių minimos Ilgų Daro Valandų grupės konferencijos uždavinių - išsiaiškinti, kaip organizacijos gali sumažinti ar pristabdyti ilgų darbo valandų neigiamus poveikius darbuotojų sveikatai ir jų darbo atlikimo kokybei.
Būtina atkreipti organizacijų ir atsakingų asmenų dėmesį ir į finansinius aptariamos problemos aspektus. Nors dauguma darbdavių klaidingai supranta viršvalandžius kaip pinigų taupymo būdą, nes nereikia samdyti ir iš naujo apmokyti naujų nepatyrusių darbuotojų, jie neįvertina, kad ilgų darbo valandų poveikis darbo kokybei, sveikatai ir darbo saugumui atneš nepalyginamai didesnių finansinių nuostolių.
Taigi, galima sakyti, jog ilgos darbo valandos kartu su nereguliaria darbotvarke ir dideliais atlikimo reikalavimais yra smarkiai susiję su nuovargiu, stresu, pablogėjusiu darbo atlikimu, nesveika gyvensena, ūmiais ir chroniškais sveikatos sutrikimais.
Išanalizuoti du gana išsamūs tyrimai, rodantys egzistuojančias sąsajas tarp skrandžio ir žarnyno ligų, raumenų ir griaučių problemų, ir sekinančiais darbo grafikais, darbu vakarinėse pamainose, poilsio trūkumu.
Ilgų Daro Valandų konferencijoje pripažįstama rizika ir neigiamas poveikis darbuotojo sveikatai, dirbant ilgesnes nei įprasta darbo valandas. Būtina kreipti organizacijų dėmesį į šiuos faktus, griežtinti darbo aplinkos saugos reikalavimų laikymąsi, skatinti imtis priemonių, siekiant tinkamai reguliuoti darbuotojų grafikus, minimizuojant galimus neigiamus padarinius jo ir kitų, su jų darbu susijusių, žmonių sveikatai.
Psichosocialiniai veiksniai
“Penktasis Europos darbo sąlygų tyrimas, atliktas 2010 m., parodė, kad darbuotojų sveikatai ir gerovei neigiamą poveikį turi dideli reikalavimai, darbo intensyvumas, emocinė įtampa, savarankiškumo stoka, etikos konfliktai, prasti socialiniai santykiai ir darbo neužtikrintumas.
Tyrime dalyvavo 231 Vilniaus miesto ikimokyklinių ugdymo įstaigų pedagogai. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiausiai respondentų savo darbe patiria tokius veiksnius kaip rizika, kad kažkas gali susižeisti ar būti sužeistas, konfliktai su ugdytinių tėvais, įtampa darbe, laiko stoka tinkamai užduotims atlikti, konfliktai su bendradarbiais, įtakos neturėjimas darbe. Mokslininkai seniai kalba apie didelių krūvių žalojantį poveikį sveikatai.
Olandijoje atlikto tyrimo rezultatai skelbia, kad padidėjęs darbo krūvis yra depresijos ir emocinio išsekimo priežastis, ir šios pasekmės gali pasireikšti po vienerių metų. Moterų rizika susirgti depresija padvigubėja, jeigu darbe jos neturi palaikymo iš vadovo pusės ir jų įtaka priimant sprendimus yra maža.
Higienos institutas mokslo leidinyje „Psichosocialinių darbo veiksnių įtaka depresijos ir depresinės būsenos išsivystymui“ pateikė išvadą, kad yra ryšys tarp psichosocialinių darbo veiksnių intensyvumo ir psichikos sutrikimų dažnumo. Tyrimo rezultatai įrodo, kad nervinė įtampa susijusi tiek su vyrų depresine būsena, tiek su kliniškai patvirtinta liga - depresija.
Moterims depresinės būsenos ir kliniškai patvirtintos depresijos išsivystymui įtakos turėjo netolygus darbo pasiskirstymas ir darbo nebaigtumas. Higienos instituto mokslo darbuotojos Jelenos Stanislavovienės disertacijos duomenimis, 12,5 proc.
Kalbėjome, kad neigiama psichosocialinė aplinka gali paskatinti psichikos ligų atsiradimą, depresiją. Amerikos mokslininkai nustatė, kad darbas gali padėti atsikratyti depresijos. Tokios išvados priėjo Vašingtono psichologijos instituto darbuotojai.
Mokslininkai teigia, kad kai žmogų vargina depresija, jis visą dėmesį sutelkia būtent į šią savo būseną. Šiai teorijai patvirtinti, buvo atlikta keletas tyrimų. Juose dalyvavo 120 savanorių, kuriuos vargino depresinė būsena. Mokslininkai tyrimo dalyviams pasiūlė susikoncentruoti į darbą. Po kelių savaičių 80 tiriamųjų pranešė, kad jaučiasi daug geriau, o po mėnesio 117 žmonių visiškai atsikratė depresinės būsenos.
Nors darbo valandų skaičius yra nenuginčijamai svarbus rodiklis, susijęs su darbuotojų sveikata, tačiau dar svarbesnis yra darbo valandų struktūravimas. Kalbama apie darbo valandų išsišakojimą - t.y. vienuose darbuose reikia labai ilgų darbo savaičių, o kituose priešingai - trumpų. Kitas svarbus aspektas - kiek darbuotojas junta laiko spaudimą. Teigiama, jog dar vienas labai reikšmingas faktorius socialiniame lygmenyje yra kuriomis būtent valandomis yra dirbama. Du penktadaliai JAV darbuotojų dirba vakarais, naktimis, savaitgaliais arba besikeičiančiomis pamainomis. O tai daugiau būdinga žemesnio darbo užmokesčio profesijoms (pvz.taksi vairuotojai, padavėjos).
3 taisyklės geresnei darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai | „Kaip mes dirbame“, TED serija
Poilsio Svarba
Vis dėlto gydytojai ir psichologai pabrėžia, kad sąmoningas nieko neveikimas yra būtinas mūsų sveikatai. Tai nėra tinginystė, o natūrali organizmo atstatymo forma, kuri leidžia atkurti jėgas, pagerinti emocinę pusiausvyrą ir netgi sustiprinti imunitetą. Organizmui reikia laiko atsigauti.
Nuolatinė veikla didina streso hormonų - kortizolio ir adrenalino - kiekį kraujyje. Jei šie hormonai išlieka aukšti per ilgai, ilgainiui gali kilti rimtų sveikatos problemų: širdies ligos, miego sutrikimai, virškinimo sutrikimai ar net imuniteto silpnėjimas.
Niekada nesustojantys darbai ir informacijos perteklius skatina protinį nuovargį. Psichologai pastebi, kad sąmoningas nieko neveikimas suteikia smegenims progą „perkrauti sistemą“. Be to, poilsis mažina nerimo lygį, padeda kovoti su perdegimu ir gerina emocinį stabilumą.
Miegas yra viena svarbiausių poilsio formų, tačiau jis nėra vienintelis būdas pailsėti. Dienos metu skiriant laiko nieko neveikimui, miegas tampa gilesnis ir kokybiškesnis. Paradoksalu, tačiau nieko neveikimas gali padidinti produktyvumą. Kai organizmas gauna pakankamai poilsio, žmogus dirba greičiau, tiksliau ir kūrybiškiau.
Daugeliui žmonių nieko neveikimas atrodo neįprastas arba netgi nepatogus. Jie jaučia kaltę, kad „švaisto laiką“. Tačiau svarbu suprasti, jog tai - investicija į sveikatą.
Gydytojai ir psichologai siūlo pradėti nuo mažų žingsnių: skirti 5-10 minučių kasdien sąmoningam atsipalaidavimui. Nieko neveikimas nebūtinai reiškia visišką pasyvumą. Tai gali būti meditatyvus pasivaikščiojimas, sąmoningas kvėpavimas, ramus sėdėjimas su puodeliu arbatos ar trumpas pogulis dienos metu.
Ne, nieko neveikimas yra sąmoninga poilsio forma, skirta atkurti organizmo pusiausvyrą. Specialistai rekomenduoja bent 10-20 minučių sąmoningo nieko neveikimo per dieną.
Taip, reguliarus poilsis yra vienas efektyviausių būdų išvengti perdegimo. Išmokti nieko neveikti gali būti iššūkis, bet tai vienas vertingiausių įgūdžių, kuriuos galime išsiugdyti. Poilsio akimirkos ne tik pagerina sveikatą, bet ir leidžia labiau džiaugtis gyvenimu. Sustoję bent trumpam, pradedame geriau girdėti save, savo poreikius ir atsigręžiame į tai, kas iš tiesų svarbu.
Kokybiška Darbo Aplinka
Darbdaviams stengiantis susigrąžinti darbuotojus į biurus, ekspertai pastebi augančią kokybiškos darbo aplinkos svarbą. „Darbo aplinka gali būti vadinama kokybiška, kai darbo vieta yra patogi pasiekti, jauki kaip namai, moderni, su visomis technologijomis, kad darbuotojas joje galėtų jaustis patogiai ir susitelkti į darbines funkcijas.
NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ biurų sprendimų vadovės Indrės Juščės teigimu, darbdavių investicijos į kokybišką darbo aplinką yra gana menkos. Remiantis tarptautinių nekilnojamo turto kompanijų tyrimų duomenimis, vidutinio dydžio ir didelės įmonės biurų nuomai išleidžia nuo 3 iki 8 proc.
„Viena didžiausių pasaulyje tyrimų kampanijų „Gallup“ nuo 2022 metų stebi apie 150 tūkst. darbuotojų JAV ir kas ketvirtį matuoja jų įsitraukimo lygį, įmonės misijos bei vizijos suvokimą ir jautimąsi komandos dalimi. Stebima tiesioginė koreliacija tarp darbuotojų, dirbančių iš biurų, ir didesnio įsitraukimo bei lojalumo. Biurai, siūlantys kokybišką darbo aplinką ir galintys konkuruoti su namais, skatina darbuotojus grįžti“, - sako I.
Savo ruožtu G. „Darbuotojams nebeužtenka tiesiog biuro pastato bet kokioje miesto vietoje. Todėl darbdavių rūpinimasis savo brangiausiu resursu - darbuotojais, siūlant jiems galimybę dirbti maksimaliai sveikatai ir savijautai palankiomis sąlygomis, pasak G. G. Žemaitė pasakoja, kad į sveikuosius pretenduojantis pastatas turi atitikti daugiau nei 100 skirtingų kriterijų, taikomų pastatų sertifikavimui pagal WELL sistemos standartą.
Anot pašnekovės, kriterijus turi atitikti patalpų oras, geriamas vanduo, apšvietimas, temperatūra, akustiniai sprendiniai, o taip pat pastate turi būti skatinama sveika gyvensena, darbuotojams siūlomas sveikas maistas.
„Sertifikuojant reikia pagalvoti apie aibę matomų ir nematomų detalių. Pavyzdžiui, retai susimąstoma, kad kokybiškas vėdinimas lemia, jog darbuotojams neskauda galvos, nedžiūsta akys, nekamuoja alerginis kosulys. Dėl to jie jaučiasi produktyvesni ir darbingesni. Taip pat labai svarbu yra judėjimas - juk darbuotojai negali visą dieną sėdėti prie kompiuterių, jie turi pajudėti, tam sveikuosiuose biuruose privalo būti atitinkamos sąlygos ir infrastruktūra.
Įsikūrusieji šiame verslo centre ras daug patogumų bei pridėtinių verčių: 430 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, itin patogią infrastruktūrą dviračių transporto priemonių ir elektromobilių vairuotojams, stogo terasą, reprezentatyvias bendrąsias pastato erdves, biblioteką, kokybiško maisto, sveikatingumo ir grožio paslaugų įstaigas.
Į verslo centrą bendrovė „Realco“ iš viso investuos 112 mln. Eur. Apie 60 proc., arba iki 67 mln. Eur, lėšų ketinama pasiskolinti rinkoje. Bendrovė „Sostinė bokštai“ „Hero“ statybai finansuoti jau išplatino tris obligacijų emisijos dalis, kurių metu pritraukta 19,5 mln.
Europos Sąjungos Praktika
Prie rekomendacinio pobūdžio išvadų autoriai pateikia Europos Sąjungos praktiką, mažinant rezidentų gydytojų darbo valandas keliais etapais - nuo 2004-2007m. iki 58 valandų per savaitę, nuo 2007-2009m. iki 56 valandų per savaitę, nuo 2009m. rugpjūčio mėnesio - iki 48 valandų per savaitę. O bendras standartas Europos Sąjungos šalims - tai ne ilgesnė 48 valandų per savaitę direktyva.