Kosulys - tai organizmo reakcija, kai kas nors dirgina gerklę ar kvėpavimo takus. Šis dirgiklis stimuliuoja nervus ir jie savo ruožtu siunčia pavojaus signalą smegenims. Kartais pasitaikantis kosulys yra visiškai normalu, netgi galima sakyti, kad tai sveika, nes tai labai svarbus apsauginis refleksas, skirtas iš kvėpavimo takų pašalinti dirginančias medžiagas, alergenus, mikroorganizmus ir kitus svetimkūnius (pavyzdžiui, maisto gabaliuką).
Tačiau nuolatinis kosulys gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Kiekvienas, kuris kada nors sirgo kosuliu, žino, koks varginantis ir sekinantis gali būti stiprus kosulys, nes kosulį dažnai gali lydėti nemiga, galvos svaigimas, alpimas, galvos skausmas, šlapimo nelaikymas, vėmimas, o retais atvejais net šonkaulių lūžiai.
Labai stiprus kosulys gali ne juokais išgąsdinti - ypač jei kamuoja aštrus krūtinės skausmas, kartojasi vėmimas arba netgi atsiranda kraujingų išskyrų - tuomet būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kosulio tipai
Pirmas žingsnis vertinant kosintį pacientą, yra kosulio trukmė. Pagal kosulio trukmę galima įtarti jį sukėlusią priežastį.
- Ūminis kosulys - tęsiasi iki 3 savaičių. Jį sukelia peršalimo ligos, sinusitas, plaučių uždegimas, bronchų astma.
- Užsitęsęs arba poūmis kosulys - trunka nuo trijų iki aštuonių savaičių. Jis paprastai susijęs su liekamaisiais reiškiniais po virusinių arba bakterinių kvėpavimo takų infekcijų.
- Lėtinis kosulys - trunka ilgiau kaip aštuonias savaites arba du mėnesius, todėl jis pradeda kenkti normaliai gyvenimo kokybei. Sakoma, kad lėtinis vaikų kosulys trunka ilgiau kaip keturias savaites.
Taip pat svarbu atpažinti, kokio pobūdžio tai kosulys:
- Sausas kosulys - tai toks kosulys, kurio metu pacientas nieko neatkosti. Dažniausiai sausas kosulys pasireiškia virusinės infekcijos pradžioje. Vėliau toks kosulys tampa produktyviu arba drėgnu. Sausai kosėjama ir tuomet, kai kvėpavimo takus sudirgina šaltas oras, įvairūs alergenai ir dirgikliai, cheminės medžiagos ir dujos.
- Drėgnas kosulys - tai toks kosulys, kurio metu jau atkosėjama produktų. Kartu su skrepliais ar gleivėmis iš kvėpavimo takų šalinami ir ligos sukėlėjai, uždegiminių reakcijų produktai ir kt. Šis kosulys išsiskiria tuo, kad jis turėtų būti ne slopinamas, o skatinamas vaistais, kurie lengvina atsikosėjimą.
Skausmingo kosulio priežastys
Yra pačių įvairiausių kosulio priežasčių. Jas galima numanyti įvertinant kosulio trukmę, jo pobūdį ir kitas ypatybes.
Pagrindinės kosulio priežastys:
- Peršalimas
- Gripas
- Įkvėpus kai kurių dirginančių medžiagų (pvz., dūmų, dulkių, cheminių medžiagų ar svetimkūnio)
- Plaučių uždegimas
- Kokliušas
- Alergija
- Astma (dažniausiai vaikams)
- Bronchitas
- Gastroezofaginis refliuksas (GERD)
- Postnazalinis lašėjimas arba postnazalinis sindromas
- Ūminis sinusitas arba lėtinis sinusitas (nosies ir sinusų uždegimas)
- Bronchektazinė liga
- Bronchiolitas (ypač mažiems vaikams)
- Uždusimas (ypač vaikams)
- Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) simptomų pablogėjimas
- Korona viruso liga 2019 (COVID-19)
- KRUPAS (laringotracheobronchitas, laringotracheitas) arba gerklų ir trachėjos uždegimas (ypač mažiems vaikams)
- Cistinė fibrozė (klampių gleivių liga)
- Emfizema
- Laringitas
- Plaučių vėžys
- Vaistai, vadinami angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriais
- Neuroraumeninės ligos, dėl kurių susilpnėja viršutinių kvėpavimo ir rijimo raumenų koordinacija
- Plaučių embolija (kraujo krešulys plaučių arterijoje)
- Kvėpavimo takų sincitinis virusas (RSV) (ypač mažiems vaikams)
- Sarkoidozė
- Tuberkuliozė
- Tonzilitas
Viena dažniausių labai stipraus kosulio priežasčių yra infekcija. Infekcijas sukelia bakterijos arba virusai, grybeliai, atipinės bakterijos arba pirmuonys.
Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, kamuoja ir kiti simptomai, pavyzdžiui, virusinėms infekcijoms būdinga skaidri ir gausi sloga ir (arba) raumenų ir kaulų skausmas, dažniausiai pradžioje kamuoja sausas kosulys, o bakterinių infekcijų metu skiriasi pūlingas (žalios ar gelsvos) spalvos sekretas (tai tik keletas tipinių pavyzdžių, galinčių pasitaikyti bet kuriuo atveju). Kai kurie simptomai būdingi įvairios kilmės infekcijoms. Vertėtų paminėti pakilusią kūno temperatūrą, bendrą silpnumą, gerklės skausmą.
Nutinka ir taip, kad iš pradžių susergama virusine infekcija (kad ir paprasčiausia sloga), kuri komplikuojasi bakterine infekcija - tuomet liga užsitęsti gali labai ilgai ir išvarginti pacientą skausmingu ir priepuoliniu kosuliu, kuris tęsiasi netgi pasveikus.
Ypatingai stiprus ir vėmimą sukeliantis kosulys būdingas kokliušui, plaučių uždegimui, bronchitui, mikoplazminei ar chlamidijų sukeltai infekcijai, tuberkuliozei bei kitoms ligoms, kuriomis sergant būtinas specialisto paskirtas gydymas ir tausojantis režimas.
Vėmimą sukeliantis kosulys būdingas sergant sunkios formos gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Jei liga rimtai pažengusi, tuomet skrandžio turinio kartu su stiprų dirginamąjį poveikį turinčiomis skrandžio sultimis gali patekti netgi į kvėpavimo takus. Stipriai dirginami viršutiniai kvėpavimo takai priverčia labai aktyviai kosėti - gali prasidėti netgi vėmimas.
Būtina gydyti GERL, nes ji pavojinga dėl gresiančių komplikacijų - blogiausi scenarijai susiję su vėžiniais susirgimais. O ką jau kalbėti apie suprastėjusią gyvenimo kokybę - sausą naktinį kosulį, blogą skonį burnoje, skausmą krūtinkaulio ar gerklės srityse, nemalonius pojūčius pavalgius.
Ilgalaikis rūkymas kvėpavimo sistemai sukelia didžiulę žalą (ką jau kalbėti apie širdies ir kraujagyslių bei kitas organizmo sistemas). Nuodingos cheminės medžiagos negailestingai kaupiasi kvėpavimo takuose ir plaučiuose. Organizmas, žinoma, reaguoja į tokias dirginančias medžiagas - kuo ilgiau rūkoma, tuo aktyvesnė tampa kvėpavimo takų gleivių gamyba.
Gleivių perteklių organizmas siekia pašalinti, o tai padaryti padeda kosulys, kuris kartais gali būti labai stiprus ir įkyrus. Ilgalaikis rūkymas sukelia lėtinį kosulį, kuris tampa rūkančiojo „gyvenimo būdu“ - žmogus nebegali ramiai dirbti, miegoti, užsiimti bet kokia susikaupimo reikalaujančia veikla. Tikrai verta pagalvoti apie metimą rūkyti ir apsaugoti ne tik savo, bet ir artimųjų sveikatą.
Pirmiausia reikėtų paminėti astmą ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) - šiuos sveikatos sutrikimus lydi stiprus kosulys, kuriam kartais būdingas ne tik vėmimas, bet ir dusulys, skrepliavimas, švokštimo garsas, spaudimo jausmas krūtinėje.
Ne paslaptis, kad LOPL dažniausiai sukelia ilgalaikis rūkymas, tačiau liga gali atsirasti ir dėl užterštos aplinkos, kenksmingų darbo sąlygų, persirgtų ligų ar netgi genetinio polinkio. Bronchinė astma pasireikšti gali jau vaikystėje, kai būdingas padidėjęs jautrumas aplinkoje esantiems alergenams, pavyzdžiui, baltymingiems maisto produktams, grybeliams, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ir plunksnoms, dulkių erkėms ir panašiai.
Bronchinė astma prasidėti gali bet kokiame amžiuje. Tam daug įtakos turi rūkymas, užteršta aplinka, infekcijos, GERL, netgi ilgalaikė nervinė įtampa ar paveldimumas. Šiame skyriuje minėtosios ligos kartais neturi aiškios atsiradimo priežasties. Jos labai apsunkina gyvenimo kokybę - tam, kad kvėpavimas ir vėl taptų lengvesnis ir būtų įmanoma užsiimti fizine veikla bei kokybiškai pamiegoti, būtina ieškoti ligų priežasčių ir tinkamiausio gydymo - šiuolaikinė medicina siūlo ne vieną veiksmingą vaistinį preparatą.
Kosulys - dažnas peršalimo ligų palydovas, į kurį būtina laiku reaguoti ir gydyti. Ne mažiau svarbu atpažinti, kokio pobūdžio tai kosulys.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kosulys gali tęstis ilgai (iki 6-8 savaičių) ir tai gali būti visiškai normalu, priklausomai nuo to, kokia buvo pirminė kosulio priežastis.
Svarbu paminėti, kad atsiradus kosuliui ir jam tęsiantis virš savaitės, reikėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Ypač svarbu kuo skubiau kreiptis, jei atsiranda febrilus karščiavimas, krūtinės skausmas, dusulys ar atsikosėjama su kraujo priemaiša, jaučiamas didelis bendras silpnumas.
Kreiptis į gydytoją būtina, jei šlapus kosulys tęsiasi kelias savaites ar jį lydi šie simptomai:
- Tiršti, žalsvai geltoni skrepliai
- Švokštimas
- Karščiavimas
- Nualpimas
- Dusulys
- Tinstančios kulkšnys
- Netikėtas svorio kritimas
Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikėtų, jei:
- Pasidaro sunku kvėpuoti ar ryti
- Pasireiškia vėmimas ar užspringimas
- Skauda krūtinę
- Atsikosima kraujingais skrepliais
Sausas ir šlapias kosulys: kaip atpažinti ir gydyti | „Apollo“ ligoninės
Kaip kosulį tinkamai gydyti?
Prasidėjus kosuliui, svarbiausia vartoti daug šiltų skysčių, nedirbti, galima panaudoti pastilių gerklei. Tačiau kosulio pradžioje nereikėtų vartoti „arbatų nuo kosulio“, nes jos gali tik dar labiau provokuoti kosulį, neretai komplikuoti ligos eigą ir labai išvarginti pacientą.
Rekomenduojama savo nuožiūra nepradėti vartoti jokių sirupų nuo kosulio ar kitų nereceptinių vaistų. Tinkamą gydymą parenka tik gydytojas, įvertinęs būklę, atlikęs kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgeną, jei reikia - spirometriją ir kitus tyrimus.
Daugeliu atvejų šlapus kosulį galima gydyti namų priemonėmis arba nereceptiniais vaistais, tačiau užsitęsus ar sunkėjančiam kosuliui gali prireikti gydytojo paskirto gydymo.
Namų priemonės:
- Reikėtų gerti daug skysčių, kad gleivės skystėtų
- Vengti alergenų
- Gerti žolelių arbatą
- Naudoti medų (išskyrus kūdikiams iki 1 metų)
- Įjungti drėkintuvą
- Miegoti pakelta galva (ant aukštesnės pagalvės)
Nereceptiniai vaistai:
- Atsikosėjimą lengvinantys vaistai, tokie kaip guaifenesinas, padeda suskystinti gleives ir lengviau jas pašalinti
- Kosulį slopinantys vaistai šlapiam kosuliui dažniausiai nerekomenduojami, nes kosulys padeda pašalinti infekcijos sukėlėjus
Receptiniai vaistai:
- Jei kosulį sukelia bakterinė infekcija, gali būti skiriami antibiotikai
- Esant lėtinėms būklėms, pvz., astmai ar refliuksui, gydytojai skiria specifinius vaistus (inhaliatorius, rūgštingumą mažinančius preparatus).
Kitos priemonės:
- Skalauti sūriu vandeniu 4-5 kartus per dieną.
- Naudokite skystus vaistus nuo kosulio ar gerklės pastiles.
- Vartoti medų.
- Sudrėkinkite orą.
- Pailsėkite kiek įmanoma.
- Išveskite vaiką į lauką pakvėpuoti vėsiu oru (tai ypač rekomenduojama sergant KRUP, t. y. gerklų ir trachėjos uždegimu).
- Gerkite daug švaraus vandens ir kitų skysčių.
Kaip išvengti šlapio kosulio?
Norint sumažinti šlapio kosulio riziką, svarbu saugotis infekcijų ir prižiūrėti esamas lėtines ligas.
Profilaktikos būdai:
- Skiepai nuo gripo, plaučių uždegimo
- Dažnas rankų plovimas
- Apsauginių kaukių dėvėjimas
- Vengimas kontakto su sergančiais žmonėmis
Imuniteto stiprinimas:
- Sveika mityba
- Pakankamas miegas
- Fizinis aktyvumas
- Streso valdymas
Jeigu šlapus kosulys susijęs su lėtine liga, verta vengti ligą sukeliančių veiksnių, pvz., alergenų ar rūkymo.
Apibendrinimas
Kosulys yra dažnas simptomas, galintis turėti įvairių priežasčių. Svarbu atpažinti kosulio tipą, trukmę ir lydinčius simptomus, kad būtų galima nustatyti tinkamą gydymą. Jei kosulys užsitęsia ar sunkėja, būtina kreiptis į gydytoją.