Širvintų Rajono Savivaldybė: Socialinio Būsto Prieinamumas ir Iššūkiai

Socialinis būstas - tai laikinas prieglobstis žmonėms, neturintiems stogo virš galvos ir pakankamai pajamų jį įsigyti. Širvintų rajono savivaldybė, kaip ir kitos Lietuvos savivaldybės, susiduria su iššūkiais užtikrinant socialinį būstą tiems, kuriems jo labiausiai reikia. Dažnam širvintiškiui knieti sužinoti, kokia padėtis rajone su socialiniais būstais. Ypač šis klausimas aštriai buvo svarstomas rugsėjo 25 dieną vykusiame Širvintų rajono tarybos posėdyje.

Pernai tokį „socialinį būstą“ „Širvintų krašto“ apžvalgininkė nufotografavo Vilniaus g. Kodėl vieniems gyventojams leidžiama tuose būstuose ne tik gyventi, bet ir privatizuoti, o kitiems tai didžiausias tabu.

Socialinio Būsto Gavimo Reikalavimai Širvintų Rajone

- Kokios galimybės yra Širvintų rajono gyventojui, neturinčiam nuosavo kampo, išsinuomoti socialinį būstą? Kokie keliami reikalavimai įtraukiant į eilę?

- Asmuo (šeima), norėdamas išsinuomoti socialinį būstą, turi būti įrašytas į sąrašus socialiniam būstui gauti. Kad asmuo (šeima) būtų įtrauktas į šį sąrašą, reikia užpildyti prašymą ir pristatyti dokumentus, įrodančius teisę būti įrašytam į atitinkamą sąrašą socialiniam būstui gauti.

Yra šeši sąrašai socialiniam būstui gauti:

1. Pirmasis sąrašas - našlaičių arba be tėvų globos likusių asmenų. Į jį įrašomi asmenys, kurių abu tėvai arba turėtas vienas iš tėvų yra mirę, arba be tėvų globos (rūpybos) likęs asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba) iki aštuoniolikos metų.
2. Antrasis sąrašas - neįgaliųjų asmenų. Į šį sąrašą įrašomi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais (netekusiais 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingais (netekusiais 60-70 procentų darbingumo), arba kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir jiems nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, taip pat šeimos, kuriose yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo).
3. Trečiasis sąrašas - jaunų šeimų. Į šį sąrašą įrašoma šeima, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, šeima, kurioje motina arba tėvas vieni augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresni kaip 35 metų.
4. Ketvirtasis sąrašas - šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių). Į šį sąrašą įrašomos šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų (įvaikių).
5. Penktasis sąrašas - bendrasis. Į šį sąrašą įrašomos visos šeimos ir asmenys, nepatenkantys į pirmuosius keturis sąrašus.
6. Šeštasis sąrašas - socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą. Į šį sąrašą įrašomi asmenys (šeimos), gyvenančios Savivaldybės išnuomotame socialiniame būste, jeigu jiems išnuomoto socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų (arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo, kuriam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba kuris yra pripažintas nedarbingu (netekusiu 75-100 procentų darbingumo) ar iš dalies darbingu (netekusiu 60-70 procentų darbingumo), arba kuris yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir jam nustatyta specialiųjų poreikių tenkinimo reikmė, arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma ir jų Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruotas turimas turtas ir gautos pajamos už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) prieš socialinio būsto sąlygų pagerinimą neviršija Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių.

- Kiek iš viso šeimų, norinčių apsigyventi socialiniame būste, laukia eilėje?

- Iš viso sąrašuose socialiniam būstui gauti įrašytas 151 asmuo (šeimos).

2014 metais pagal prioritetus eilėje išsinuomoti socialinį būstą mūsų rajone laukė 11 našlaičių (kaip galima suprasti pagal registravimo kodą, ilgiausiai - nuo 2007-ųjų), 17 neįgaliųjų (ilgiausiai - nuo 1997-ųjų), 55 jaunos šeimos (ilgiausiai - nuo 2007-ųjų), 14 daugiavaikių šeimų (ilgiausiai - nuo 2003-iųjų), 50 pretendentų, esančių bendrajame sąraše (ilgiausiai - nuo 1993-iųjų!), taip pat 3 pretendentai, siekiantys pagerinti sąlygas (vienas jų - nuo 2003-iųjų).

Įdomiausia tai, kad ši informacija apie prioritetų eiles Savivaldybės tinklalapyje buvo patikslinta spalio 21-ąją, t. y. kitą dieną, kai pasirodė STT analizė. Palyginti su mūsų turimais ankstesniais, spalio 6-osios, duomenimis, iš sąrašo kažkodėl išnyko vienas bendrosios eilės viduryje buvęs pretendentas.

Socialinio Būsto Kontrolė ir Nuomos Sąlygos

- Kaip vykdoma išnuomotų socialinių būstų kontrolė? Yra širvintiškių, kurie stebisi savo kaimynais, gyvenančiais socialiniuose būstuose. Kodėl viename iš jų glaudžiasi net 13 asmenų šeima, o kitame gyvena tik vienas žmogus?

- Norėčiau akcentuoti širvintiškiams, jog yra labai didelis skirtumas tarp neprivatizuotų ir socialinių būstų. Širvintų rajono savivaldybės administracija socialinius būstus suteikia atsižvelgdama į šeimos sudėtį ir į tai, jog išnuomotas socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, būtų apie 14 kvadratinių metrų. Neprivatizuotame bute gali gyventi ir 13 asmenų šeima, ir vienas asmuo. Neprivatizuotuose butuose gyvenantiems asmenims (šeimoms) negalioja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, todėl Širvintų rajono savivaldybės administracija negali uždrausti neprivatizuotame bute gyventi ir vienam asmeniui.

Šeima, kuriai buvo išnuomotas socialinis būstas, atsižvelgiant į jos šeimos sudėtį, pagausėjo, ji gali kreiptis dėl įrašymo į socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašą. Šeima turi pateikti prašymą ir pridėti reikiamus dokumentus. Tačiau norėčiau įspėti, kad, pagerinus sąlygas neterminuotą sutartį turinčiam nuomininkui (išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos), su juo bus sudaryta nauja nuomos sutartis ir tik trejiems metams.

- Ar tiesa, kad nuomininkas privalo kas trejus metus deklaruoti savo turtą bei pajamas? Kas atsitinka, jeigu pajamos ir turtas viršija valstybės nustatytą dydį?

- Taip, tiesa. Socialiniuose būstuose gyvenantys asmenys (šeimos) kas trejus metus privalo pateikti Širvintų rajono savivaldybės administracijai Metinę gyventojo (šeimos) pajamų deklaraciją už paskutinius 12 mėnesių ir pažymą apie turimą (neturimą) turtą Lietuvos Respublikoje.

- Kokių privilegijų turi tie gyventojai, kuriems būstas išnuomotas iki 2003 m. sausio 1 d. pagal Apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą?

- Pagrindinė privilegija ta, kad su nuomininkais, kuriems gyvenamosios patalpos išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., yra sudarytos neterminuotos Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Antra privilegija - asmenims (šeimoms) nereikia kas trejus metus pateikti Širvintų rajono savivaldybės administracijai Metinės gyventojo (šeimos) pajamų deklaracijos už paskutinius 12 mėnesių ir pažymų apie turimą (neturimą) turtą Lietuvos Respublikoje.

Socialinio Būsto Privatizavimas

- Kokiais atvejais nuomininkai turi teisę privatizuoti socialinį būstą?

- Parašyti prašymus privatizuoti socialinius būstus gali nuomininkai, gyvenantys socialiniuose butuose, su kuriais sudarytos sutartys trejiems metams. Socialinių būstų nuomininkai prašymus su reikalingais dokumentais turi registruoti Širvintų rajono savivaldybės administracijos priimamajame. Jų prašymai ir pridėti dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtinto Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus.

- Kaip kompensuojama socialiniame būste gyvenusiam tvarkingam žmogui, kuris pasistengė ir už savo lėšas pakeitė duris, langus, atliko nemažą remontą?

- Širvintų rajono savivaldybės administracija stengiasi suteikti asmeniui (šeimai) tinkamas gyventi gyvenamąsias patalpas, nes socialinio būsto nuomininkui, pagerinusiam turtą, nėra kompensuojama pinigų suma, išleista turto pagerinimui. Širvintų rajono savivaldybės administracija, siūlydama socialinį būstą sąrašuose socialiniam būstui gauti įrašytiems asmenims (šeimoms), visada rekomenduoja nuvykti ir apžiūrėti siūlomą būstą. Asmenys (šeimos) nuvyksta, apžiūri, įvertina ir sutinka su siūlymu arba ne.

- Kaip dažnai kyla nesusipratimų, kai socialiniame bute gyvenęs žmogus įsigeidžia jį privatizuoti. Kokių būstų neleidžiate privatizuoti?

- Socialinių būstų koordinavimo funkciją vykdau nuo 2010 metų sausio mėnesio ir per tuos ketverius metus nebuvo jokių nesusipratimų dėl privatizavimo. Šiemet pirmą kartą gavome prašymų privatizuoti socialinius būstus. Socialinių būstų nuomininkai, vadovaudamiesi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, gali prašyti privatizuoti socialinius būstus, jeigu jie atitinka minėtame įstatyme numatytus reikalavimus. Tuomet Širvintų rajono savivaldybės administracija nagrinėja prašymus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1013 „Dėl savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, patvirtintu Savivaldybės (valstybės) gyvenamųjų patalpų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašu.

Širvintų rajono savivaldybės administracija tikrai nenagrinėtų prašymų leisti privatizuoti naujai įrengtų socialinių būstų, esančių P. Cvirkos g. 9, nes butai įrengti 2009 metais, jų nusidėvėjimo procentas tikrai neviršija 60 procentų.

Problemos ir Iššūkiai

- Dažnai galima išgirsti kalbant, jog socialinių butų nuomininkai už šildymą skolingi kelis tūkstančių litų, už kitas komunalines paslaugas taip pat nemoka, o iškraustyti skolininkus nėra taip paprasta.

- Taip, tai tiesa, kad yra neatsakingų gyvenamųjų patalpų nuomininkų, kurie nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir nemoka mokesčių už nuomą, komunalines paslaugas. Tiesa ir tai, kad skolininkus ne taip paprasta iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų. Tai daroma tik teismo nustatoma tvarka. Širvintų rajono savivaldybės administracija imasi veiksmų - kreipiasi į teismą dėl asmenų (šeimų), piktybiškai nemokančių mokesčių, nuomos mokesčio priteisimo ir jų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Jau yra įsiteisėjusių ir įvykdytų teismo sprendimų.

Socialiniai būstai - tai sritis, nuolat sulaukianti nemažos rajono gyventojų grupės ypatingo dėmesio. Kadangi būstų visada buvo, yra ir bus mažiau, nei pretendentų, netrūksta įvairių pastabų dėl vieno ar kito priimto sprendimo. Sunku pasakyti, kiek tose kalbose būta tiesos, tačiau STT analizė parodė, kad socialinių būstų skyrimas ir kontrolė iš tiesų su skylėmis. Daugybė spragų ir pasitaikantys prieštaravimai valdininkų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, nepakankamas arba platesnis, negu Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintas kai kurių Aprašo nuostatų teisinis reglamentavimas, yra ydingas antikorupciniu požiūriu, nes Savivaldybės administracijai gali būti sudaromos sąlygos veikti savo nuožiūra. Nevardinsime visų pastabų, nes nuo jų gausos gali susisukti galva - STT dokumento apimtis siekia 50 puslapių.

2011-aisiais Kęstutis Pakalnis, nulipdamas nuo valdžios pjedestalo, pasirašė sprendimą dėl jau minėto Širvintų rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo.

Analizę atlikusi STT Korupcijos rizikos skyriaus vyresnioji specialistė Aistė Aleknienė nustatė, kad 2012 metais 4 socialiniai būstai buvo suteikti asmenims iš jaunų šeimų sąrašo socialiniam būstui gauti (prioritetas Nr. 3), 3 - asmenims iš šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų (įvaikių) sąrašo (prioritetas Nr. 4), 2 - asmenims iš neįgaliųjų sąrašo socialiniam būstui gauti (prioritetas Nr. 2), 4 - asmenims iš bendro sąrašo (prioritetas Nr. 4).

STT nuomone, galiojanti tvarka neužtikrina socialinio būsto administravimo skaidrumo, nes Savivaldybės pateiktuose teisės aktuose nėra detalizuota, kokiu santykiu yra paskirstomas Savivaldybės nuomojamo socialinio būsto fondas kiekvienam kitam sąrašui. STT nurodė, kad tai neatitinka Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatų.

Šiame įstatyme nėra įvardyti, pavyzdžiui, parazitavimo neapsikentusių artimųjų iš namų išvyti, gražiausias gyvenimo dienas už grotų „prašvilpavę“ asmenys. Tačiau mūsų Savivaldybės valia jie galėtų be eilės tikėtis išsinuomoti socialinį būstą. Pareigūnė atkreipė dėmesį, kad nepagrįstas išimties taikymo išplėtimas, nekeičiant reglamentavimo, suteikia galimai per plačius įgaliojimus Savivaldybės tarnautojams ar darbuotojams, priimantiems sprendimus dėl socialinio būsto nuomos be eilės asmenims ar šeimoms, neįrašytoms į socialinio būsto nuomos sąrašus.

Juk motyvuojant išvarymu iš namų, netgi fiktyviomis skyrybomis, galima būtų prašyti skirti socialinį būstą ir, esant korupcijos apraiškoms, jį gauti. Juo labiau kad tam yra ir kitų galimybių. Pavyzdžiui, Apraše nėra nustatyti jokie aiškūs, objektyvūs, lengvai pamatuojami kriterijai, kuriais būtų motyvuojamas sprendimo išnuomoti Savivaldybės gyvenamąsias patalpas be eilės prioritetiškumas, kai į būsto nuomą vienu metu pretenduotų keli asmenys ar šeimos, pavyzdžiui - nėra aišku, kam bus suteikiamas pirmumas, jei prašymus dėl socialinio būsto nuomos be eilės vienu metu pateiks šeima, kuriai vienu kartu gimė trys ar daugiau vaikų, ir asmuo, nukentėjęs nuo gaisro. Arba, pagal mūsiškius, „šeimoje smurtą patyrusi šeima“. O gal po fiktyvių skyrybų „nebeturintis“ kur gyventi kurio nors rajono vadovo bendrapartietis ar esamos valdžios pasiekimus liaupsinanti dainė?

STT nuomone, susidariusi situacija, kai sprendimus, susijusius su pareiškėjo materialine nauda, Savivaldybės administracijos direktorius priima atsižvelgdamas tik į Savivaldybės administracijos specialisto, kuris taip pat yra atsakingas ir už gyventojų sąrašų socialiniam būstui gauti sudarymą ir tikslinimą, rekomendacijas, yra ydinga, nes didina korupcijos pasireiškimo tikimybę, sudaro galimas prielaidas piktnaudžiauti turimais įgaliojimais.

Išanalizavusi pateiktus dokumentus STT taip pat konstatavo, kad pas mus nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį nuomininkas ar jo šeimos nariai privalo informuoti Savivaldybės administraciją, jog jau įgijo savo gyvenamąjį būstą.

Analizę atlikusios pareigūnės pastebėjimu, Viešojo administravimo įstatyme numatyta, kad informacija apie išnuomotas gyvenamąsias patalpas per 10 dienų nuo priimto sprendimo datos viešai skelbiama Savivaldybės interneto tinklalapyje, tačiau 2012-2013 metais Savivaldybės interneto tinklalapyje nebuvo skelbiama informacija apie išnuomotas gyvenamąsias patalpas šeimoms ir asmenims, neįrašytoms į šeimų ir asmenų, turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašus. Savivaldybės teigimu, tokių atvejų nebuvo.

STT užkliuvo tai, kad pretendentų žurnalas Savivaldybėje yra pildomas ranka, o žurnalo forma nėra patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Pastebimą nuostabą sukėlė STT atradimas, kad Savivaldybė sąrašus tikslina tik kartą per metus, sausio 1-10 dienomis, nors prašymai įtraukti į eilę priimami ištisus metus. Taigi pateikusieji prašymą, pavyzdžiui, sausio 11-ąją, gali tikėtis būti įtraukti tik į kitų metų eilę, arba siekti, kad ranka pildomas žurnalas būtų koreguojamas.

Pareigūnams pro akis nepraslydo keistas Aprašo punktas, remiantis kuriuo gali būti piktnaudžiaujama. Jei asmuo neatvyksta apžiūrėti siūlomo nuomoti būsto ar nepateikia dokumentų, patvirtinančių teisę gauti socialinį būstą per nustatytą laiką, eilės tvarka būstas siūlomas nuomoti kitam asmeniui ar šeimai, įrašytiems į sąrašus. Gal būtų ir teisinga, tik viena „smulkmena“: nėra nustatytas konkretus terminas, per kurį asmuo ar šeima privalo pateikti Savivaldybei dokumentus ar trūkstamus dokumentus, jei atsiranda galimybė pasinaudoti teise į socialinį būstą.

Neringos Savivaldybės Pavyzdys

Socialinio būsto situacija Neringoje: kontekstas Neringos savivaldybės pavyzdys atspindi bendras problemas, susijusias su socialinio būsto prieinamumu ir valdymu Lietuvoje. Nidoje, Purvynės gatvėje, pastatyti nameliai labiau primena vasarnamius. Už maždaug 5 mln. litų pastatyti penki žvejo tipo nameliai labiau primena vasarnamius. Prie kiekvieno jų pastatyti ir ūkiniai pastatai. Penkiuose namuose yra įrengti 24 butai.

Neringos savivaldybės tarybos narys Andrius Bagdonas teigė: „Galima drąsiai sakyti, jog Neringoje pastatytas socialinis būstas yra pats brangiausias Lietuvoje. Už tokius pinigus, kiek išleista, galėjome pastatyti normalų keturių ar penkių aukštų daugiabutį ir jame įrengti 40 butų. Dabar pinigai išleisti, stovi gražūs nameliai, tačiau juose yra tik 24 butai“.

Neringos savivaldybėje pateikta 101 paraiška gauti socialinį būstą. Jame apsigyventi norėtų per 200 žmonių.

Anot A. Bagdono, nesuprantama ir tai, kad socialiniai būstai, nors pastatyti namai jau rugsėjį buvo pripažinti tinkami naudoti, vis dar nedalijami žmonėms. Jis tikino suprantantys žmonių pasipiktinimą, jog vis negauna socialinio būsto. „Šie namai yra pirmieji Neringoje, kurie pastatyti kaip socialinis būstas, bet vis tiek neįleidžia žmonių gyventi.

Neringiškių bendruomenė maža - vieni apie kitus viską žino. Ir manęs žmonės klausia, kada pradės dalyti tuos socialinius būstus, bet atsakymų nežinau“, - kalbėjo A. Bagdonas.

Socialinio būsto su šeima laukiantis Vaidas neslėpė, kad jei butas nebus skirtas, jie išvyks iš Neringos.

Jau beveik 10 metų socialinio būsto laukianti Veronika nesitiki, kad butą gaus ir naujai pastatytuose namuose. Ji tvirtino, kad abejonių kelia ir socialinių būsto laukiančių asmenų eilės. Jos neskelbiamos viešai, todėl kiekvienas laukiantysis žino tik savo numerį, bet nežino, kaip eilė juda, kas iš jos pasitraukia, kas įrašomas.

Veronika teigia: „Realiai nežinome, bet žmonės kalba labai daug. Specialiosios tarnybos tikrai turėtų pasidomėti, ar tose eilėse gauti socialinį būstą laukia tie žmonės, kuriems tokia parama priklausytų. Juk matome, kad jie turi verslus, bet, matyt, ne savo vardu, važinėja prabangiomis mašinomis. Pikta, kad tuos butus išdalys tiems žmonės, kuriems toks nekilnojamasis turtas reikalingas ne gyventi, o tam, kad vasarą galėtų nuomoti poilsiautojams ir uždirbtų. O kiti, kuriems to socialinio būsto labai reikia, liks it musę kandę“.

Neringos savivaldybės mero pavaduotojas Vigantas Giedraitis teigė, jog socialiniai butai bus išdalyti laikantis visų teisės aktų. „Butus gaus tie, kuriems jie priklauso pagal teisės aktus, Aišku, gaila, kad laukiančiųjų gauti socialinį būstą yra daugiau nei pačių butų“, - kalbėjo V. Giedraitis.

Paklaustas, kodėl butai vis dar nedalijami, jei namai pripažinti tinkamais naudoti, vicemeras tvirtino, jog dar reikia sutvarkyti kai kurias procedūras. „Namai pripažinti naudoti, tačiau butus reikia Registrų centre įregistruoti kaip atskirus vienetus. Tai dabar ir daroma. Manau, kad jau gruodį butai bus pradėti dalyti žmonėms“, - tikino V. Giedraitis.

V. Giedraitis tikino, kad nenusiminti turėtų ir tie, kurie dabar negaus socialinių būstų, nes ateities planuose yra naujų pastatų statyba arba jau įrengtų butų įsigijimas. Tačiau apie konkrečius terminus V. Giedraitis kalbėti nesiryžo.

Paklaustas, kodėl buvo pasirinkta statyti žvejo tipo namus, o ne nedidelį daugiabutį namą, kuriame būtų galima įrengti daugiau butų, V. Giedraitis aiškino, kad tai daryti draudžia teritorijų planavimo dokumentai. „Gyvename tokioje vietoje, kur viskas saugoma, kur galima statyti tik tai, ką galima, o ne tai, ką norime. Sutinku, kad daugiabutis namas būtų buvęs protingesnis sprendimas nei penki žvejo tipo namai, tačiau tokia tvarka ir jos privalome laikytis“, - tvirtino vicemeras.

Jis nesutiko, kad socialinį būstą žvejo tipo namuose galima prilyginti apartamentams. Esą vieni butai bus tik 28 kvadratinių metrų ploto, kiti, skirti daugiavaikėms šeimoms - 45 kvadratinių metrų ploto.

tags: #sirvintu #rajono #savivaldybe #socialinis #bustas