Turbūt kiekvienoje pasaulio šalyje surastum tradicinį maisto produktą ar patiekalą, kurio į burną jokiu būdu nesidėtų didžioji dalis pasaulio gyventojų. Šiandien pasigilinsime į tai, kokios gali būti musių lervų valgymo pasekmės ir aptarsime, kaip tinkamai rūpintis savo sveikata, ypač kalbant apie parazitines ligas.

Parazitinės ligos ir jų prevencija
Svarbu žinoti, kad, pavyzdžiui, lietuviškieji kraujiniai vėdarai - anksčiau toks įprastas patiekas, tačiau dėl kai kurių ingredientų šiandien jų jau nedrįsta ragauti ir dalis mūsų tautiečių. Šiandien Jums pristatysime 6 gurmaniškus delikatesus, kurie savo paruošimo būdu ar valgymo ypatumais nustebins, pašiurpins ar privers pasišlykštėti. Panagrinėkime keletą pavojų, susijusių su prasta higiena ir nesaugiu maistu.
Toksokarozė
Toksokarozė - tai zoonozė, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų Toxocara canis (apvalioji šunų kirmėlė) ir rečiau Toxocara cati arba Toxocara mystax (apvalioji kačių kirmėlė) lervos. Toksokarozės atvejai registruojami beveik visoje Lietuvos teritorijoje. Žmogus toksokaroze užsikrečia subrendusiems toksokarų kiaušinėliams per burną patekus į virškinamąjį traktą: nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgant neplautas uogas, vaisius bei daržoves.
Vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų. Maisto produktai ar kiti paviršiai toksokarų kiaušinėliais gali būti užteršti su dulkėmis, juos gali pernešti tarakonai, musės. Siekiant išvengti šios ligos, būtina laikytis higienos.
Amebiazė
Viena dažniausių pirmuonių sukeliamų ligų yra amebiazė. Tai yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia pirmuonys Entamoeba histolytica. Sergant amebiaze yra pažeidžiama storojo žarnyno gleivinė. Žmogus amebiaze užsikrečia amebų cistoms per burną patekus į virškinimo traktą.
Pagrindinis užsikrėtimo kelias yra fekalinis - oralinis kelias. Infekcija perduodama per užterštą amebų cistomis maistą, vandenį, rankas, namų apyvokos daiktus. Siekiant išvengti amebiazės, reikia saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis.
Askaridozė
Askaridozė yra parazitinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės - askaridės (Ascaris lumbricoides). Ligos infekcijos šaltinis yra askaridoze sergantis žmogus, kuris su išmatomis platina kiaušinėlius. Žmogus užsikrečia askaridžių kiaušinėliams per burną patekus į žarnyną.
Askaridžių kiaušinėliai į organizmą gali patekti per dirvožemiu suterštas rankas, valgant nešvarias žalias daržoves, vaisius, uogas, geriant nevirintą atvirų vandens telkinių vandenį. Siekiant išvengti askaridozės, rekomenduojama kruopščiai laikytis higienos ir nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių.
Higienos svarba
Siekiant išvengti užsikrėtimo pirmuonių ar parazitų sukeltų ligų, būtina rūpestingai laikytis higienos. Tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko ar turėjus sąlytį su viduriuojančiais gyvūnais. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis. Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Vengti tiesioginio kontakto su gyvūnų išmatomis. Reguliariai valyti patalpas, kur vaikštinėja keturkojai.

Sveikatos ugdymo svarba
Universalioji sveikatos ugdymo programa siekia diegti visuminį sveikatos supratimą, t. y. suprasti fizinę, dvasinę, protinę, emocinę ir socialinę gerovę kaip itin svarbią asmeniui, šeimai, bendruomenei ir visai visuomenei, teikti žinių ir įgūdžių, padedančių ugdyti, stiprinti, gerinti savo ir kitų sveikatą, t. y. išmokyti vaikus sveikai gyventi.
Universalioji sveikatos uugdymo programa yra įgyvendinama keliomis kryptimis:
- Formalusis sveikatos ugdymas: per pamokas įgyjamos žinios apie sveikatą, nuostatos, vertybės, sveikos gyvensenos įgūdžiai.
- Neformalusis sveikatos ugdymas: žinių apie sveikatą, sveiko gyvenimo įgūdžių moksleiviai įgyja bendraudami su mokytojais, stebėdami mokytojų ir mokinių, mokyklos darbuotojų tarpusavio santykius, elgesį.
- Mokyklos santykiai su moksleivių tėvais ir visuomene: tėvai ir toliau lieka atsakingi už vaikų sveikatą, o dalį atsakomybės prisiima ir ugdymo įstaigos darbuotojai, todėl abi pusės turėtų palaikyti gerus tarpusavio santykius ir efektyviai bendradarbiauti.
Sveikatos ugdymo kursas gali būti dėstomas kaip atskiras dalykas arba gali būti integruojamas į kitų dalykų programas ir turinį. Integruojamos temos gali keisti savo reliatyvų apibrėžimą, tačiau turėtų išlikti pagrindiniai tikslai: teikti moksleiviui žinių apie save ir aplinkinius, augimą, vystymąsi, kūno priežiūrą, taip pat ugdyti įgūdžius, kurie skatintų racionalius sprendimus ir poelgius, formuotų pagarbą sau ir kitiems.
Vaikų sveikatos vertinimas
Pagal sveikatos vertinimo kriterijus vaikai skirstomi į 5 sveikatos grupes:
- 1-ai gr. priskiriami sveiki vaikai, nersergantys lėtinėmis ligomis, neturintys funkcinių sutrikimų, atsparūs ir pagal amžių psichiškai ir fiziškai išsivystę.
- 2-ai gr. priklauso sveiki vaikai, turintys kai kurių morfofunkcinių sutrikimų, taip pat vaikai su sumažėjusiu atsparumu ligoms (sergantys ūmiomis ligomis dažniau nei 4 kartus per metus).
- 3-iai gr. priskiriami vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, esančiomis kompensacijos stadijoje ir netrudančiomis jiems prisitaikyti prie gyvenimo ir darbo sąlygų.
- 4-os gr. vaikai serga subkompensuotomis lėtinėmis ligomis, kurios trukdo prisitaikyti prie aaplinkos, nes ligos pagerėjimo metu šių vaikų funkcinės galimybės yra mažesnės.
- 5-ai gr. priklauso vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis dekompensacijos stadijoje.
Medicinos darbuotojai, įvertinę vaikų sveikatos būklę, fizinį pasirengimą, suskirsto juos į šias medicinines fizinio pajėgumo grupes:
- Pagrindinei gr. priskiriami sveiki, o taip pat turintys nedidelių funkcinių sutrikimų, pakankamai fiziškai išsivystę vaikai.
- Parengiamajai gr. priskiriami silpnesnės sveikatos, nepakankamai fiziškai subrandę bei pasirebgę vaikai.
- Specialiajai gr. priklauso silpnos, sutrikusios sveikatos vaikai.
Duomenys apie moksleivių sveikatą ir medikų rekomendacijas yra surašomos kiekvienos klasės dienyne esančiame sveikatingumo lape. Jame nurodoma sveikatos, medicininės fizinio pajegumo grupės, suolo dydžio numeris, regėjimo aštrumas, kiti sveikatos sutrikimai ir rizikos veiksniai, taip pat gydytojo patarimai. Klasės auklėtojas turėtų pasirūpinti, kad šis lapas būtų užpildytas.
Neįprasti maisto produktai pasaulyje
Nors musių lervos nėra įprastas maistas daugelyje kultūrų, pasaulyje egzistuoja ir kitų neįprastų patiekalų, kurie gali sukelti pasišlykštėjimą. Štai keletas pavyzdžių:
- Casu Marzu: Tradicinis Sardinijos sūris, gaminamas iš avies pieno, fermentuojamas su gyvomis lervomis. Sūris valgomas tol, kol lervos dar gyvos.
- Balut: Apvaisintas anties kiaušinis, kuriame jau susiformavęs vaisius. Populiarus Filipinuose ir kitose Pietryčių Azijos šalyse.
- Sannakji: Žalias aštuonkojis, patiekiamas Korėjoje. Valgymas gali būti pavojingas, nes aštuonkojo čiuptuvai gali prisisiurbti prie burnos ir gerklės.
- Beždžionių smegenys: Delikatesas kai kuriose šalyse, patiekiamas žalios beždžionės kaukolėje.
Šie patiekalai parodo, kokia įvairi gali būti maisto kultūra ir kaip skirtingai žmonės suvokia tai, kas yra valgoma.
Kas yra „Tėvai už sveikas mokyklas“?
Apibendrinant, norint išvengti musių lervų valgymo pasekmių ir kitų parazitinių ligų, būtina laikytis higienos, rūpintis savo sveikata ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius nuo mažens. Sveikatos ugdymas yra svarbus procesas, kuris apima žinių suteikimą, požiūrio ir įsitikinimų keitimą bei įgūdžių įtvirtinimą.