Šokinėjantis kraujo spaudimas, kai kraujospūdis nuolat kinta aukštyn ir žemyn, gali būti pavojingas sveikatai ir sukelti rimtų širdies bei kraujagyslių problemų. Nors kraujospūdžio svyravimai gali būti normalūs tam tikrose situacijose, ilgalaikiai kraujospūdžio šuoliai gali rodyti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip hipertenzija arba širdies ir kraujagyslių ligos.
Šokinėjantis kraujo spaudimas reiškia, kad kraujospūdis svyruoja ir greitai kinta, pereinant nuo aukšto į žemą ir atvirkščiai. Tai gali atsitikti tiek dėl trumpalaikių veiksnių, tokių kaip stresas ar fizinis aktyvumas, tiek dėl ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ligos arba kraujagyslių pažeidimai.
Šokinėjantis kraujospūdis gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tiek fiziologinių, tiek patologinių. Šokinėjantis kraujo spaudimas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai, nes nuolatiniai kraujospūdžio svyravimai apkrauna širdį ir kraujagysles.
Problemas su „šokinėjančiu“ kraujospūdžiu turintys žmonės patikins, kad tokia būklė gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, viena iš kurių galėtų būti fizinio aktyvumo stoka ar perteklius. Tokius fizinius kūno pojūčius kaip kraujospūdžio svyravimas gali sukelti ir emocinė būklė: dažna nervinė įtampa, nerimas ar stresas, panikos atakos.
Kraujospūdžio svyravimams įtakos turi ir kasdienė mūsų mityba, pavyzdžiui, didelio druskos kiekio, alkoholio ar kofeino vartojimas, taip pat miego trūkumas ar tokios sveikatos būklės kaip miego apnėja, inkstų problemos. Taip pat kraujospūdis dažnai „šokinėja“, jei aukštam kraujospūdžiui gydyti paskirti vaistai yra vartojami netinkamai.
Vaistininkė Deimantė Zalagaitytė teigia, kad nors norma yra nustatyta, vis tik matuojantis kraujo spaudimą reiktų atsižvelgti į tam tikrus rodiklius, kurie gali jį padidinti arba sumažinti.
Optimalus suaugusio žmogaus sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas siekia <120 mmHg, o diastolinis (apatinis) - <80 mmHg. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kraujo spaudimas yra dinamiškas rodiklis - jis gali svyruoti atsižvelgiant į emocinę būklę, fizinį aktyvumą ar paros laiką.
Norint sužinoti, koks yra tikslus kraujo spaudimas, jo matavimui svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Prieš matavimą bent 30 minučių negerti kavos, nerūkyti, nesportuoti.
- Ramiai pasėdėti ir atsipalaiduoti 5 minutes.
- Atsilošti nugara į kėdę.
- Kojas laikyti atremtas į grindis.
- Ranką padėti ant stalo širdies lygyje.
- Matavimo metu svarbu nekalbėti.
- Atlikti bent du matavimus kas 1-2 minutes ir fiksuoti dviejų paskutinių matavimų vidurkį.
- Jeigu kraujo spaudimas nėra normos ribose, reikėtų atlikti 3 matavimus.
Jeigu nuolat nustatomas didesnis kaip 140 mmHg sistolinis spaudimas, o diastolinis spaudimas viršija 90 mmHg, tokia būsena laikoma pavojinga, nes didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių, inkstų ligomis. Nors ir nejaučiate jokių simptomų, bet jeigu reguliariai matuojant kraujo spaudimą nustatomas toks aukštas rodiklis, patariama kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti bendrą kraujo, elektrolitų tyrimus, o gavus rezultatus - nuspręsti, ar reikalinga kardiologo konsultacija.
Ypač pavojingas kraujo spaudimas, dar vadinamas hipertenzine krize, yra daugiau kaip 180/120 mmHg. Tokioje būsenoje žmogų dažnai lydi labai stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai, kai matoma neryškiai, pasireiškia dusulys, oro trūkumas, stiprus nerimas ir sumišimas, koordinacijos sutrikimai, pykinimas, vėmimas. Tokia būklė gali sukelti ūminius organų pažeidimus, lemti širdies ir inkstų komplikacijų atsiradimą. Nustačius panašius rodiklius ir kartu pasireiškus minėtiems simptomams, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kraujo spaudimo svyravimams įtakos turi paros ritmas - ryte jis natūraliai didėja, vidurdienį pasiekia aukščiausią tašką, o vakarop pradeda mažėti. Kita spaudimo didėjimą lemianti priežastis yra mūsų emocijos, nerimas, stresas, kai padidėjus streso hormono kortizolio koncentracijai, padidėja ir kraujo spaudimas. Fizinis krūvis, mityba taip pat veikia spaudimo pokyčius. Pavyzdžiui, pavalgius ar po treniruotės spaudimas yra didesnis. Intensyvios veiklos metu daugiau deguonies ir maisto medžiagų tiekiama raumenims, širdies darbas tampa greitesnis, tačiau per kelias valandas po treniruotės spaudimas grįžta į normalų lygį arba gali būti net šiek tiek žemesnis nei prieš fizinę veiklą. Valgant didelis kraujo kiekis yra nukreipiamas į virškinimo proceso organus, todėl kitose kūno vietose kraujagyslės susiaurėja siekiant palaikyti kraujo tiekimą į kitus organus. Šis susiaurėjimas lemia kraujo spaudimo didėjimą.
Žemas spaudimas dažniausiai nėra fiksuojamas kaip problema, bet jeigu žmogus jaučia silpnumą ar galvos svaigimą, kraujo spaudimą galima padidinti atsigulus ir pakėlus kojas aukščiau širdies lygio. Taip pat - vengiant staigių judesių, suvalgant sūraus maisto ir geriant pakankamai vandens.
Jeigu kraujo spaudimas išlieka aukštesnis nei rekomenduojama, kontrolei palaikyti gali padėti druskos ribojimas - jos vertėtų suvartoti mažiau kaip 5 g per dieną. Patariama atsisakyti produktų, kuriuose yra paslėptas didelis druskos kiekis - konservų, sūrių, padažų. Į mitybą verta įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, kuriose aptinkama kraujo spaudimo reguliavimui būtinų magnio ir kalio. Verta rinktis žuvį, ankštinius augalus - pupeles, lęšius, žirnius. Taip pat svarbus yra ir fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, plaukimas, važiavimas dviračiu, ir streso mažinimas: joga, meditacija, masažas, muzikos klausymasis.
Svarbu reguliariai stebėti savo kraujospūdį ir pasirūpinti sveika gyvensena - subalansuota mityba, fiziniu aktyvumu, streso valdymu. Galiausiai D. Zalagaitytė pridėjo, kad jeigu jaučiamasi prastai, galima kraujo spaudimą pasimatuoti vaistinėje ir iškart pasikonsultuoti su specialistais.
Aukšto ir žemo kraujospūdžio simptomai skiriasi. Gydytojos kardiologės teigimu, kraujospūdis yra skirstomas į optimalų (mažesnis nei 120/80 mmHg), normalų (svyruojantį tarp 120-129/80-84 mmHg) ir aukštą normalų (svyruojantį tarp 130/85 mmHg ir 139/89 mmHg). Tačiau svarbiausia, kad kraujospūdis neviršytų 140/90 mmHg.
Vienam žmogui įprastas kraujospūdis kitam jau gali būti per aukštas ar per žemas, todėl žmogus pradeda jausti įvairius simptomus. Pavyzdžiui, esant aukštam kraujo spaudimui pacientai dažnai skundžiasi stipriais galvos skausmais, mirgėjimu akyse, apėmusiu nerimu, padidėjusiu prakaitavimu, pulsavimo pojūčiu kakle.
Nors tam tikrais atvejais aukšto kraujospūdžio žmogus gali ir nepajusti, neretai ši būklė siejama ir su paraudusiais žandais, oro trūkumu ar kraujavimu iš nosies. Priešingai, žemas kraujospūdis pasireiškia kiek kitais simptomais - bendru silpnumu, galvos svaigimu, besiliejančiu vaizdu akyse ar apalpimu.
Padidėjęs kraujospūdis arba arterinė hipertenzija yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių koronarinės širdies ligos atsiradimą, periferinių arterijų ligas, taip pat insultą, prieširdžių virpėjimą, inkstų ir širdies nepakankamumą.
Padidėjusio, itin žemo ar smarkiai svyruojančio kraujospūdžio negalima ignoruoti, todėl labai svarbu, kad patys pacientai rūpintųsi savo sveikata ir siektų užkirsti kelią šiems susirgimams.
Kiekvienam žmogui rekomenduojama maitintis sveiku ir subalansuotu maistu, t. y. mažinti druskos vartojimą, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, taip pat viso grūdo ir nesočiųjų riebalų turinčių produktų. Siekdami suvaldyti ligą, pacientai turi neapsiriboti mityba ir priimti pozityvius gyvenimo būdo pokyčius: pradėti reguliariai mankštintis, vengti streso, atsisakyti žalingų įpročių.
Jeigu pacientui jau nustatyta arterinė hipertenzija, svarbu tinkamai ir reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus bei vengti būklę galimai pabloginsiančių medikamentų.
Kraujospūdžio problemų turintiems pacientams reikėtų atsargiau vartoti dekongestantus (purškalus, vaistus nuo slogos ar sinusito), kai kuriuos peršalimo, priešuždegiminius vaistus, kai kuriuos alergijoms ar depresijai gydyti skirtus medikamentus, kai kurias kontraceptines tabletes. Dėl medikamentų vartojimo geriausia pasikonsultuoti su gydytoju.
D. Šilinskienė pažymi, kad skubiau į gydytojus reikėtų kreiptis ir ženkliai padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, nepavykstant jo sureguliuoti namuose vartojant antihipertenzinius vaistus ar kartu atsiradus įvairiems organų pažeidimo simptomams (pavyzdžiui, įvykus insultui, kraujui išsiliejus į akies tinklainę, išsivysčius hipertenzinei encefalopatijai ar miokardo infarktui).
Siekdami kuo tiksliau diagnozuoti pacientą kamuojantį kraujospūdžio sutrikimą, dažniausiai atliekame 24 val. kraujospūdžio monitoravimo tyrimą. Jo metu paciento kraujospūdis kas 30-60 minučių matuojamas visą parą, todėl galima nustatyti, koks kraujospūdis būdingas besiilsinčiam žmogui, tiek užsiimant kasdiene veikla.
Tyrimo metu pacientui ant žasto po drabužiais uždedama kraujospūdį matuojanti manžetė, matuojanti kraujospūdį, kurios negalima nusiimti visą parą, dėl to tyrimui atvykstantiems pacientams rekomenduojame dėvėti kiek laisvesnius rūbus, antraip bus kiek nepatogu. Taip pat pravartu žinoti, jog atliekant šį tyrimą negalėsite maudytis.
Įvertinti kraujospūdžio svyravimus galima ir atliekant elektrokardiogramą, širdies echoskopiją ar veloergometrijos tyrimą, kurio metu pacientas mina dviratį apkrovai tolygiai didėjant. Pagal besikeičiančius elektrokardiogramos ir kraujospūdžio matavimus stebima, kaip šie rodikliai kinta pacientui patiriant fizinį krūvį bei po jo.
Žmonėms nuolat primename, kad padidintas kraujospūdis yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali lemti širdies ligų, insulto ar inkstų nepakankamumo atsiradimą, todėl pacientams rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, užsirašyti matavimus ir, užfiksavus aukštą kraujo spaudimą, kreiptis į gydytoją.
Kaip elgtis, jei pastebėjote kraujospūdžio svyravimus?
- Reguliarus kraujospūdžio matavimas namuose: Svarbus norint stebėti savo būklę ir nustatyti, ar yra svyravimų.
- Streso valdymas: Stresas yra viena pagrindinių kraujospūdžio svyravimų priežasčių.
- Subalansuota mityba: Kurioje mažai druskos, riebalų ir cukraus, ir daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir baltymų, padeda palaikyti sveiką kraujospūdį.
- Fizinis aktyvumas: Padeda sumažinti kraujospūdį, nes jis gerina širdies ir kraujagyslių sistemą.
- Vaistai: Jei kraujospūdis šokinėja ir jis kelia pavojų jūsų sveikatai, gydytojas gali paskirti vaistus kraujospūdžiui stabilizuoti.
Kraujo spaudimas svyruoja visą parą: dieną jis dažniausiai pakyla, o naktį - sumažėja. Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija. Suaugusiųjų hipotenzija apibrėžiama kaip kraujospūdžio rodmuo, mažesnis nei 90/60.
Kas sukelia žemą kraujospūdį?
- Nėštumas, dėl padidėjusio nėščiosios ir augančio vaisiaus kraujo poreikio;
- Sutrikusi kraujotaka, sukelta širdies sutrikimo, pvz. širdies priepuolio;
- Dehidratacija;
- Endokrininės sistemos sutrikimai (pvz. diabetas, skydliaukės ligos);
- Ilgalaikis gulimas rėžimas;
- Didelis kraujo netekimas dėl traumos;
- Kraujo infekcijos.
Žemo kraujospūdžio simptomai:
- Nuovargis arba energijos trūkumas;
- Galvos svaigimas, pusiausvyros sutrikimo pojūtis, kai atsikeliate iš gulimos, sėdimos padėties arba stovite;
- Liūdesys, prasta nuotaika;
- Matymas „lyg per miglą“, kai jūsų regėjimas yra nesufokusuotas.
Jūsų gydymo planas priklausys nuo to, kas sukelia hipotenziją. Gali būti tokie būdai kaip gyvenimo būdo pokyčiai ir papildomas vandens suvartojimas.
Gerkite daug vandens, kad išvengtumėte hipotenzijos, kuri gali įvykti dėl dehidratacijos, ypač jei vemiate ar viduriuojate. Suvartokite pakankamai skysčių treniruotės metu ir kai esate karštoje vietoje. Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti padidinti elektrolitų suvartojimą, kad padidėtų kraujospūdis.
Jei ilgą laiką stovėdami jaučiate, kad jums nukrito kraujo spaudimas, pabandykite pajudėti vietoje. Esant galimybei, padarykite pertrauką ir atsisėskite.
Jei pavalgius pajutote nukritusį kraujospūdį, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio.
Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.
Valgydami tam tikrų rūšių maistą galite padidinti kraujospūdį.
Siauros kraujagyslės, t. y. arterijos, sukuria didesnį pasipriešinimą kraujotakai. Kuo siauresnės jūsų arterijos, tuo didesnis pasipriešinimas ir tuo didesnis bus jūsų kraujospūdis.
Ilgainiui padidėjęs slėgis gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies ligas. Hipertenzija yra gana dažnas sveikatos sutrikimas.Hipertenzija paprastai išsivysto per kelerius metus. Paprastai jūs nepastebite jokių simptomų.
Tačiau net ir be simptomų aukštas kraujospūdis gali pakenkti jūsų kraujagyslėms ir organams, ypač smegenims, širdžiai, akims ir inkstams.
Svarbus yra ankstyvas aptikimas. Reguliarus kraujospūdžio matavimas gali padėti pastebėti bet kokius pokyčius, ypač kai jus kamuoja šokinėjantis kraujo spaudimas.
Hipertenzijos gydymas apima tiek receptinius vaistus, tiek sveikos gyvensenos pokyčius.Jei problema nėra sprendžiama, ilgainiui tai gali sukelti sveikatos problemų, įskaitant širdies priepuolį ir insultą.
Kraujospūdžio normą rodo du skaičiai. Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) rodo spaudimą arterijose, kai širdis plaka ir pumpuoja kraują. Diastolinis kraujo spaudimas (apatinis skaičius) yra slėgio arterijose rodmuo tarp širdies plakimų.
Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:
- Žemas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
- Normalus: normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
- Aukštas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg.
Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.
- I laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
- II laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
- Hipertenzinė krizė: sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg.
Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.
Jei rūkote ir jums diagnozuotas aukštas kraujo spaudimas, gydytojas tikriausiai patars mesti rūkyti. Tabako dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti organizmo audinius ir sukietinti kraujagyslių sieneles.
Taip pat jau minėjome, kad piktnaudžiavimas alkoholiu gali padidinti kraujospūdį. Kadangi hipertenzija dažnai yra nepastebima būklė, ji gali kenkti jūsų kūnui daugelį metų, kol simptomai taps akivaizdūs.
Dažniausios vyrų kraujospūdžio šokinėjimo priežastys yra susijusios su žalingais įpročiais - alkoholio vartojimu ir rūkymu. Be minėtų moterims ir vyrams būdingų kraujospūdžio svyravimo priežasčių, galime paminėti kelis aspektus, būdingus nepriklausomai nuo lyties. Pavyzdžiui, maistas mūsų lėkštėje. Ne paslaptis, jog sūrus maistas, taip pat ir riebus siejasi su aukštesniu kraujospūdžiu. Dar kraujo spaudimo svyravimams įtakos turi ir orai bei jų pokyčiai. Sakysite, kaip tai susiję? Spaudimo šokinėjimui įtakos turi atmosferos slėgio svyravimai. Pastarieji spaudimą gali padidinti arba, atvirkščiai, sumažinti.
Kalbėdami apie kraujospūdžio šokinėjimą turėtume paminėti ir fizinį aktyvumą, darbo bei poilsio balansą. Spaudimas šokinėti gali tuomet, jei persidirbama, juntamas lėtinis nuovargis, taip pat jei labai dažnai patiriamas itin didelis fizinis krūvis.
Jei dažnai vargina šokinėjantis kraujo spaudimas, tikslinga pasižvalgyti po kraujospūdžio matuokliais prekiaujančių parduotuvių asortimentą. Ir Jums visai nebūtina vykti į vaistinę ar specializuotą prekybos vietą - pirkti galite ir internetu.
Namuose turėdami kraujo spaudimo matuoklį galėsite bet kada pasimatuoti kraujospūdį ir laiku išgerti vaistus, taip užkirsdami kelią prastai savijautai ir sveikatos problemoms. Kraujo spaudimo įtaka mūsų organizmui - milžiniška, tad tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmonėms reikėtų sekti kraujospūdžio duomenis ir reguliariai jį matuoti.
Galvos svaigimas, alpimas, energijos stoka, visi šie požymiai įspėja apie žemą kraujo spaudimą. Įprastai mūsų kraujo spaudimas turėtų siekti 120 / 80 mmHg, o žemas kraujo spaudimas arba hipotonija nustatoma tada, kai spaudimo matuoklis rodo mažiau nei 90 / 60 mmHg.
Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad spaudimas priklauso ir nuo asmens amžiaus, fizinės būklės, turimų ligų, tad šie rodikliai nėra absoliutūs ir gali skirtis. Jeigu žmogaus kraujo spaudimas visada žemas ir jis to nejaučia, nėra ko nerimauti.
Paprastai paros bėgyje spaudimas kinta nuolatos, tai nukrenta, pvz. miego metu, tai pakyla pabudus, dėl fizinės veiklos, patiriamo streso, išgąsčio ar kitų stiprių emocijų.
Hipotonija nėra gydoma vaistais, tad norint pakelti kraujo spaudimą, reikia imtis kitų priemonių. Jeigu kraujospūdžio sumažėjimas pasireikštų apalpimu, pavyzdžiui, dėl ilgo stovėjimo, tokį žmogų reikėtų paguldyti ir pakelti aukščiau kojas, duoti atsigerti skysčių. Jeigu yra poreikis, galima gerti elektrolitų tirpalus, kuriuose yra reikalingų druskų ir gliukozės, jie parduodami vaistinėse be recepto.
Jeigu asmuo jaučia silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį, padės kavos ar stiprios žaliosios arbatos puodelis. Taip pat, juodasis šokoladas, sauja sūdytų riešutų, lašiša ar paprastas vandens ir druskos tirpalas.
Tačiau, jeigu požymiai kartojasi nuolatos, atkreipkite dėmesį, galbūt jūs per mažai miegate, nepailsite, laikotės dietų, valgote nereguliariai ir nesveiką maistą. Galbūt jūsų organizmas jums sako, kad trūksta geležies ir jūs sergate mažakraujyste.
Kartu su krauju mūsų organizme yra pernešamas deguonis, gliukozė ir maistinės medžiagos, kurios būtinos normaliam organizmo funkcionavimui, o negavus šių medžiagų smegenyse žūsta neuronai ir šie pokyčiai gali būti negrįžtami.
Dėl žemo kraujospūdžio sutrinka visų gyvybiškai svarbių organų veikla: smegenų, inkstų, plaučių ar širdies. Žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai jis krinta staiga ir dėl tam tikrų ūmių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu sergant infekcine liga, karščiuojant jums staiga nukrito kraujo spaudimas - galima įtarti kraujo užkrėtimą arba kitaip sepsį.
Po traumos, jei įvyksta vidinis kraujavimas, spaudimas taip pat nukrenta. Taip pat ir įgėlus bitei, dėl anafilaksinės reakcijos į alergeną, be įprastų įgėlimų simptomų, gali svaigti galva, padažnėti širdies pulsas, pažemėti spaudimas.
Žemą kraujo spaudimą galima palaipsniui padidinti vartojant:
- Daugiau skysčių,
- Daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių,
- Maisto produktų, turinčių daug vitamino B12,
- Pakankamai druskos,
- Kofeino turinčios kavos arba arbatos.
Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis.
Kartais kraujospūdis gali sumažėti vien dėl staigaus kūno padėties keitimo, pavyzdžiui, atsistojant, todėl tą daryti reikėtų lėtai, palaipsniui.
Žemą kraujo spaudimą dar labiau sumažinti gali ir per daug laiko praleidžiant pirtyse ar saunose, kuomet organizmas netenka pernelyg daug skysčių ir druskų.
Rekomenduojama stebėti savo simptomus ir reguliariai tikrintis kraujospūdį.
