Turbūt nerastume žmogaus, kuris bent kartą gyvenime nebūtų pajutęs galvos svaigimo. Gydytojų teigimu, galva gali svaigti dėl daugelio priežasčių, svaigimas net gali būti sunkios ligos pradžia. Neretai pasitaiko, jog galva svaigsta staiga atsistojus ar kitaip pakeitus kūno padėtį - tai dažniausiai nekelia rimtų problemų. Tačiau jei galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas vargina nuolatos, tai gali signalizuoti apie rimtas sveikatos būkles, pvz., galimas vidines ausies, neurologines, širdies arba kitas terapines ligas.
Apie tai, kas sukelia galvos svaigimą, kada kreiptis į gydytojus ir kokios yra gydymo galimybės, kalbamės su medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologe, otoneurologe dr. I. Arechvo.
Galvos svaigimo tipai
Pasak otorinolaringologės dr. I. Arechvo, dažnai žmonės galvos svaigimu vadina skirtingus dalykus, pavyzdžiui, vieni įvardija, jog viskas aplinkui sukasi, kiti tikina, jog jaučia sukimąsi viduje: „Toks galvos svaigimas vadinamas tikruoju vestibuliniu arba vertigo sindromu.
Kitas galvos svaigimo tipas - priešalpimo būsena, kai žmogus jaučia lengvą svaigulį, aptemimą akyse, silpnumą ir pojūtį, jog netrukus nualps. Tačiau, pasak gydytojos, šios būsenos atveju dažnai nėra tikro sukimosi pojūčio. Tai neretai susiję su kraujotakos problemomis, pvz., staigiu kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ir pan.
Žmogui svaigsta ar sukasi galva ir esant nestabilumo ar pusiausvyros sutrikimui, kai sunku stovėti arba vaikščioti, nes „mėto į šonus“. Tačiau nėra sukimosi pojūčio kaip vertigo atveju.
Galvos svaigimas gali būti ir psichogeninio pobūdžio. Otorinolaringologės teigimu, toks galvos svaigimas dažniausiai pasireiškia dėl nerimo, streso ar baimės, panikos priepuolių. Psichogeninis svaigimas dažnai neturi konkrečios fiziologinės priežasties ir dažniausiai susijęs su funkciniais galvos smegenų ląstelių (neuronų) pakitimais.
Lengvas galvos svaigimas: ar tai visada priežastis susirūpinti?
Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan.
„Mūsų vestibulinę sistemą sudaro vidinė ausis (labirintas), pusiausvyros nervai ir smegenų vestibuliniai centrai. Jei galvos svaigimas kyla iš vestibulinių takų, jis yra sukamojo pobūdžio, žmogui atrodo, kad jį pykina, galvos svaigulys yra lydimas vėmimo. Lengvo pobūdžio nestabilumas ir pusiausvyros sutrikimas yra nesukamojo pobūdžio (kai nėra pojūčio, kad sukasi aplinka). Tai dar vadinama ortostatiniu galvos svaigimu, kuris neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju“, - patarė otoneurologė dr. I. Arechvo.
Kada kreiptis į gydytoją dėl galvos svaigimo?
Galvos svaigimas yra vienas dažniausių simptomų pasaulyje. Gydytoja otorinolaringologė atkreipė dėmesį, jog maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai, bet gali būti ir dėl vaistų poveikio, įvairių terapinių būklių ar širdies ritmo sutrikimų.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų. Susirūpinti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją būtina, jei staiga pasireiškia stiprus, aiškiai juntamas galvos svaigimas, lydimas kitų nerimą keliančių simptomų.
Taigi, medicininė pagalba būtina:
- Esant staigiam ir stipriam svaigimui. Pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
- Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
„Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau“, - kalbėjo dr. I. Arechvo.
Pavojų gali rodyti naujai prasidėjęs intensyvus galvos skausmas, dvejinimasis akyse ar regėjimo pakitimai, sunkumai ryjant ar sutrikusi kalba, netikėtai atsiradęs klausos suprastėjimas ar prikurtimas. Taip pat nerimą turėtų kelti vienos rankos ar kojos silpnumas, nestabilumas ar nesugebėjimas paeiti be pagalbos, nuolatinis vėmimas, krūtinės skausmas, taip pat labai sulėtėjęs arba itin dažnas pulsas.
Dažnos galvos svaigimo priežastys ir sprendimai
Galvos svaigimą gali sukelti daugybė veiksnių, pvz., vidinės ausies sutrikimai, neurologinės ir kraujotakos problemos. Vandens trūkumas gali paveikti serotonino lygį organizme, dėl ko gali atsirasti galvos skausmas. Be to, smulkios smegenų kraujagyslės labai greitai reaguoja į hidratacijos lygį, o tai gali sukelti skausmą ar net migreną. O vos pajutus galvos skausmą, galite išgerti stiklinę vandens ar suvalgyti vaisių, kuriuose gausu vandens, kaip pvz.
Stiprus galvos svaigimas gali būti susijęs su vidinės ausies sutrikimais, tokiais kaip laisvi akmenys vidinėje ausyje arba Ménière liga. Tai gali sukelti nestabilumo jausmą ir sukelti galvos svaigimą. Kraujospūdžio svyravimai arba bloga kraujo apytaka taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimų gali būti laikinas ir praeiti po keleto minučių arba valandų.
Anemija yra būklė, kai organizme yra nepakankamai raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino. Tai gali sukelti galvos svaigimą dėl nepakankamo deguonies tiekimo smegenims. Be to, kofeinas skatina dažnesnį šlapinimąsi. Tai gali sukelti dehidrataciją ir būti viena iš galvos svaigimo priežasčių.
Svarbiausia gydytojo otoneurologo užduotis - nustatyti pagrindines galvos svaigimo priežastis ir paskirti efektyviausią gydymą. Dr. I. Arechvo teigimu, viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių yra gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: „Jis atsiranda, kai mažos kalcio kristalų dalelytės (otokonijos), esančios vidinės ausies struktūroje, iš savo įprastinės vietos (prieangio) nukeliauja į labirinto pusratinius kanalus. Šie kristalai dirgina receptorius kanaluose, sukeldami netikrą smegenų suvokimą apie galvos judėjimą, todėl atsiranda galvos svaigimas.“
Esant šiam sutrikimui, pacientas dažnai jaučia trumpalaikį, bet stiprų sukimosi pojūtį (vertigo), kuris dažniausiai atsiranda staiga pakeitus galvos padėtį, pvz., atsigulus, atsisėdus, pasivertus lovoje, staiga pakėlus galvą ir pan.
Gydytojai tai vadina gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu ir teigia, kad jis būdingas 40 proc. žmonių, besiskundžiančių galvos svaigimu. Jis atsiranda dėl šalia vidinės ausies esančio labirinto pažeidimų, kuriuos gali sukelti patirta galvos ar kaklo trauma, insultas, išsėtinė sklerozė, vidurinės ausies uždegimas ir t. t. Svaigimas įprastai pasireiškia atliekant galvos judesius, trunka trumpai ir nesukelia klausos sutrikimų, dažniausiai praeina savaime.
Ką daryti?
Jei galvos svaigimas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų, ar tai gerybinis svaigimas, ar jį sukėlė smegenų pažeidimai, tarkime, Menjero liga ir kt. Be to, galvos svaigimas gali signalizuoti ir širdies nepakankamumą, padidėjusį kraujospūdį. Galbūt vartojate netinkamus vaistus, kurie taip pat gali paskatinti galvos svaigimą.
Kaip otorinolaringologai nustato pusiausvyros ir svaigulio sutrikimus?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ atliekama išsami galvos svaigimo diagnostika, naudojant pažangiausius pasaulyje metodus ir technologijas, siekiant greitai ir efektyviai išsiaiškinti galvos svaigimo priežastis ir tiksliai diagnozuoti sutrikimą.
Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.
Vienas pažangiausių tyrimų „Hila“ centre - vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT). Pasak otoneurologės dr. I. Arechvo, tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.
VHIT tyrimo metu įvertinami paciento akių judesiai, reaguojant į staigius galvos pasukimus. Pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose įmontuota aukšto dažnio kamera. Ji registruoja net mažiausius akių judesius. „Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą.
Gerybinio paroksizminio galvos svaigimo diagnostika ir gydymas, anot otoneurologės, yra gana paprastas: pacientas paguldomas, galva šiek tiek atlošiama, atliekami tam tikri provokaciniai judesiai, nustatoma tiksli otokonijų vieta.
„Pacientui gulint tokioje padėtyje, stebime jo nevalingus akių judesius, naudodami specialius akinius. Paciento vidinėje ausyje pradeda judėti kristalai. Ausys siunčia impulsus smegenims, smegenys - akių raumenims. Šio testo metu matome, kurioje ausyje yra problema. Su pacientu atliekame specifinius manevrus ir grąžiname kristalus į vietą“, - paaiškino dr. I. Arechvo, „Hila“ centre turinti didžiausią klinikinę patirtį tiek diagnozuojant, tiek gydant įvairaus pobūdžio galvos svaigimą.
Gydymo būdai
Vestibulinė reabilitacijos terapija paprastai apima įvairius pratimus, skirtus pagerinti dažnus galvos svaigimo simptomus, pvz., galvos svaigimą, nestabilų regėjimą ir pusiausvyros sutrikimus. Gydytojas pritaikys gydymą pagal jūsų individualius poreikius. Pratimai gali apimti tempimo, stiprinimo, akių judesių kontrolės ir žingsniavimo vietoje pratimus.
Gydytojas gali išmokyti, kaip atlikti šiuos pratimus namuose, kad galėtumėte valdyti simptomus, kai pasireiškia svaigimas. Vaistai, malšinantys galvos svaigimą ir skrandžio sutrikimus - gydytojas gali rekomenduoti antihistamininius ir anticholinerginius vaistus, kurie malšina galvos svaigimą ir skrandžio sutrikimus. Vaistai nuo nerimo - gydytojas gali rekomenduoti bennzodiazepino grupės vaistus, kurie malšina nerimo ir nemigos sturkimus.
Chirurginis gydymas taikomas retai ir tik tais atvejais, kai svaigulį sukelia rimta pagrindinė liga, pavyzdžiui, smegenų navikas ar kaklo trauma.
Moksliškai pagrįsta naujovė - „Virtualis“ - tai vestibulinė reabilitacija taikant sudėtingą judančią platformą, virtualios realybės akinius bei specifines kompiuterizuotas programas. „Virtualis“ sistema pradėta taikyti „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir jame dirbantys specialistai yra lyderiai šioje srityje.
„Virtualis - tai kompleksinis daugumos galvos svaigimo priežasčių šalinimas. Reabilituoti galima daugumą pusiausvyros sutrikimų po insulto ir neurologinių ligų, esant jūrligei ir pan. Ši virtuali platforma treniruoja visą pusiausvyros sistemą, - pasakojo dr. I. Arechvo. - Mūsų pusiausvyros sistemą palaiko ne tik vestibulinė sistema (ausys), bet ir akys, propriorecepcinė sistema (gilieji receptoriai) ir smegenys, kurios yra pagrindinės impulsų koordinatorės. Pacientui taikant „Virtualis“ platformą, galima nustatyti, kurioje sistemoje yra didžiausias sutrikimas, tad treniruojama būtent ta sistema.“
Kitos galimos priežastys
Galvos svaigimas dėl kraujotakos sutrikimo
Jis atsiranda dėl įvairių priežasčių sutrikus smegenų kraujotakai ir pasireiškia prieš alpstant. Šį galvos svaigimą gali išprovokuoti staiga sumažėjęs kraujospūdis, stiprus skausmas, tarkime, susižeidus, lūžus kaului, - taip organizmas apsaugo nuo nepakeliamo skausmo. Dažniausiai trumpam netenkama sąmonės ilgai būnant saulėje, tvankioje ir karštoje patalpoje, ištikus nerviniam šokui, patyrus didelį stresą.
Ką daryti?
Apalpusįjį reikia paguldyti ant nugaros (negalima dėti pagalvės), jo galva turi būti šiek tiek nuleista, o kojos pakeltos. Atlaisvinkite kvėpavimo takus spaudžiančius drabužius, apšlakstykite veidą vėsiu vandeniu, paplekšnokite delnais per skruostus ar uždėkite ant kaktos vėsų kompresą. Jeigu apalpimo priežastis nukritęs kraujospūdis, duokite atsigerti stiprios kavos, ko nors sūraus (pavyzdžiui, pomidorų sulčių su druska) - druska sulaiko vandenį ir didina kraujospūdį. Būklei negerėjant, reikėtų kreiptis į medikus.
Navikai
Pasak gydytojų, vienas galvos svaigimo simptomų gali būti smegenų vėžys. Tiesa, dažniausiai drauge pasireiškia ir kiti simptomai: galvos skausmas, pykinimas, nuovargis, mieguistumas, dvejinimasis akyse ir kt. Jeigu šie požymiai kartojasi jau kurį laiką, būtina pasikonsultuoti su neurologu ar šeimos gydytoju. Paprastai, be kitos apžiūros ir tyrimų, atliekama smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
Ką daryti?
Jei kartą susvaigo galva ar supykino, nepanikuokite, nes šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį. Jei svaigimas kartojasi, pasikonsultuokite su gydytoju.
Orų permainos
Dauguma žmonių, kurių sutrikusi kraujotaka ar serga tam tikromis ligomis, ypač jautriai reaguoja į orų permainas. Sveikam žmogui orų kaita ligų nesukelia, tačiau gali pabloginti savijautą, sutrikdyti miegą ar sumažinti darbingumą. Daugeliui paūmėja lėtinės ligos, senos traumos, ima sukti sąnarius.
Ypač galvos svaigimas ir mieguistumas pasireiškia keičiantis slėgiui. Pavyzdžiui, staiga smarkiai atšilus orams, plečiasi kraujagyslės, mažėja kraujospūdis. Smegenys ir kiti organai prasčiau pasisavina deguonį, kepenys lėčiau šalina iš organizmo kenksmingas medžiagas. Dėl to jaučiamės pavargę ir nedarbingi. Įsivyravę karšti orai gali sukelti migrenos ar astmos priepuolį, galvos skausmus, sutrikdyti širdies ritmą.
Ką daryti?
Jeigu galva svaigsta dėl oro permainų, stenkitės laikytis režimo, nepervargti. Ypač padeda lengva mankšta, kontrastinis dušas (gerina kraujotaką). Keičiantis slėgiui, susidūrus šilto ir šalto oro masėms, susiformavusios oro slėgio bangos skatina nuotaikų kaitą. Tomis dienomis geriau nesiimti rimtų darbų ir nespręsti svarbių reikalų, nes toks oras labai trukdo blaiviai mąstyti ir išsaugoti emocinę pusiausvyrą. Staiga kintantis slėgis, kai temperatūra padidėja arba sumažėja 10 laipsnių, ypač stipriai veikia smegenų kraujotaką. Jeigu apėmė bendras silpnumas, ėmė mirgėti akyse, svaigti galva, tirpti galūnės, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją, nes tai gali būti insulto simptomai.
Migrena
Kaip vieną dažnesnių galvos svaigimo priežasčių medikai įvardija migreną. Ji dažniausiai pasireiškia galvos svaigimu, regėjimo sutrikimais, galūnių dilgčiojimu ar stingimu, kalbos, suvokimo sutrikimais, kurie gali trukti iki 20 minučių. Ištikus migrenos priepuoliui, įprastai skauda vieną galvos pusę, pykina. Ir tai gali trukti nuo keleto valandų iki kelių parų. Dažniausiai migrena būna paveldėta.
Ką daryti?
Jei stiprūs galvos skausmai vargina dažniau nei kartą per du mėnesius, pasikonsultuokite su gydytoju. Paprastai atliekama magnetinio rezonanso tomografija. Migreninį skausmą kartais sukelia paūmėjęs cukrinis diabetas, infekcinės ligos, lėtiniai uždegimai.
Anemija
Vienas anemijos simptomų - galvos svaigimas, greta kurio neretai jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, galvos skausmai be priežasties, tirpstančios ir šąlančios galūnės. Mažakraujystė - tai organizmui pavojinga geležies trūkumo pasekmė. Ypač ji pavojinga per nėštumą, nes geležies stoka gali sukelti persileidimą, raumenų funkcijos, miego ir elgsenos sutrikimus, net depresiją.
Ką daryti?
Nenumokite ranka ir pasikonsultuokite su gydytoju, jeigu ėmė dažnai svaigti galva, be priežasties tapote dirglūs, sunku susikaupti, mokytis ir dirbti, jaučiate bendrą silpnumą ir nuovargį, padažnėjo pulsas, nusilpo raumenys, pakito uoslės ir skonio receptoriai, pykina arba norisi valgyti aštraus, pikantiško ar rūgštaus maisto. Taip pat gali svaigti galva arba ją skaudėti, tirpti ir šalti galūnės.
Išsėtinė sklerozė
Anot gydytojų, ši liga paprastai vystosi lėtai, retai kada greitai progresuoja. Kartais būna tokia lengva, kad žmogus visą gyvenimą nugyvena net neįtardamas ja sergąs. Išsėtinės sklerozės simptomai dažniausiai yra panašūs į kitų ligų, todėl žmonės dažnai į juos nekreipia dėmesio arba palaiko pervargimu, išsekimu.
Išsėtinei sklerozei būdinga nuovargis, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas (eisena tampa netvirta), vienos ar daugiau galūnių silpnumas, tirpimas, sutrikęs regėjimas, nevalingi akių judesiai, vienos akies skausmas. Taip pat gali padažnėti šlapinimasis, drebėti galūnės, susilpnėti seksualiniai pojūčiai, klausa, atsirasti ūžimas ausyse ir kt. Ypač šie simptomai išryškėja po fizinės veiklos ar karštos vonios.
Ką daryti?
Specialistų teigimu, išsėtinė sklerozė - labai klastinga, progresuojanti lėtinė ir nepagydoma centrinės nervų sistemos liga, kuria susirgęs žmogus tampa neįgalus. Taigi, jei vargina minėti simptomai, šeimoje yra sirgusiųjų išsėtine skleroze, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju.
Patarimai, kaip sumažinti galvos svaigimą
- Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Venkite per didelio kofeino ir alkoholio kiekio.
- Reguliariai mankštinkitės, kad pagerintumėte kraujotaką.
- Valgykite sveiką ir subalansuotą maistą.
- Išsimiegokite pakankamai.
- Venkite streso.
Kada turėčiau kreiptis į skubios pagalbos skyrių?
Susirūpinti ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją būtina, jei staiga pasireiškia stiprus, aiškiai juntamas galvos svaigimas, lydimas kitų nerimą keliančių simptomų. Pavojų gali rodyti naujai prasidėjęs intensyvus galvos skausmas, dvejinimasis akyse ar regėjimo pakitimai, sunkumai ryjant ar sutrikusi kalba, netikėtai atsiradęs klausos suprastėjimas ar prikurtimas. Taip pat nerimą turėtų kelti vienos rankos ar kojos silpnumas, nestabilumas ar nesugebėjimas paeiti be pagalbos, nuolatinis vėmimas, krūtinės skausmas, taip pat labai sulėtėjęs arba itin dažnas pulsas.
Deja, nėra patikimo būdo visam laikui atsikratyti galvos svaigimo ir užkirsti kelią jo pasikartojimui. Kai kurie žmonės patiria galvos svaigimą vieną kartą ir daugiau jo nepatiria. Kiti patiria pasikartojančius epizodus.
Svaigsta galva? Galvos svaigimas - ne tik nemalonus pojūtis. Tai gali būti rimtos ligos simptomas. Tad jei jis pasikartoja, trunka ilgiau nei kelias minutes ar trikdo Jūsų kasdienę veiklą, nedelskite ir atvykite pasitarti su specialistu.