Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyrius įtvirtina galimybę asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant tam tikriems pagrindams. Vienas iš tokių pagrindų - laidavimas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje.
Jeigu pažeidimą padariusiam asmeniui taikomas laidavimo institutas, baudžiamoji byla nutraukiama ir asmuo neįgyja teistumo, išvengia bausmės.
2026-02-18 Vyriausybės pasitarimas ir posėdis
Kas yra laidavimas?
Laidavimas - tai toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kurį teismas taiko turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo, kuriam yra perduodamas kaltininkas, šiam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kada taikomas laidavimas?
Laidavimas galimas, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Tai reiškia, kad laidavimas negalimas tik padarius sunkų ir labai sunkų nusikaltimą, t. y. nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas tyčia.
Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
Tais atvejais, kai asmuo padaro sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą negali būti atleistas.
Sąlygos atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Be nusikalstamos veikos įvykdymo rūšies ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnio taip pat yra privaloma nustatyti dar keturis kriterijus, kurių visumos egzistavimas leidžia spręsti klausimą dėl laidavimo taikymo kaltininko atžvilgiu. Išvardintos sąlygos nėra alternatyvios, tai reiškia, kad asmuo, siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atitikti visumą šių sąlygų:
- jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
- visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką;
- bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
- yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas.
Net ir nustatęs visas laidavimo taikymui būtinas sąlygas, prokuroras ar teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Todėl labai svarbu tinkamai paruošti dokumentus ir proceso dalyvius, kas turi didelės įtakos sėkmingam rezultatui.
Jei teistumas yra išnykęs, tokiu atveju laidavimas yra galimas.
Prašymas atleisti įtariamąjį/kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti paduodamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylai pasiekus teismą.
Ikiteisminio tyrimo metu sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą priima prokuroras ir vėliau tokį sprendimą turi patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas.
Jei byla yra jau teisminio nagrinėjimo stadijoje, tokiu atveju sprendimą dėl laidavimo priima bylą nagrinėjantis teismas.
Kas gali būti laiduotoju?
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Praktikoje laidavimas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės bylose, kuriose nėra nukentėjusiojo (dokumento klastojimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir pan.).
Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Teismas, priimdamas sprendimą dėl laidavimo taikymo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininku.
Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką.
Vertinant laiduotojo patikimumą, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
BK 40 str. nuostatos nedraudžia skirti laiduotoju administracine tvarka bausto asmens.
Jeigu prokurorui ar teismui netiks toks asmuo, kurį aš pasirinkau būti laiduotoju, ar galiu pakeisti į kitą asmenį? Ne. Todėl labai svarbu itin kruopščiai pasiruošti visam procesui nuo pat pradžių.
Taip, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
Laiduotojui per laidavimo laikotarpį nėra numatyta jokių konkrečių pareigų. Laiduotojui gresia tik netekti sumokėto užstato, jei laiduojamasis per laidavimo laikotarpį padaro naują nusikalstamą veiką ir buvo paskirtas laidavimas su užstatu.
Taip, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo.
Laidavimo rūšys ir sąlygos
Jeigu teismas nusprendžia taikyti laidavimą asmeniui, teismas turi nurodyti konkretų terminą, kuriam bus taikomas laidavimas. Pagal Baudžiamąjį kodeksą laidavimas gali būti taikomas nuo vienerių iki trejų metų.
Laidavimas gali būti su užstatu arba be užstato. Praktikoje rečiau taikomo laidavimo su užstatu atveju teismas laiduotojui nurodo sumokėti nurodyto dydžio užstatą, kuris laiduotojui grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Užstato dydis nustatomas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, praktikoje jo dydis dažiausiai būna keli šimtai eurų.
Be to, teismas sprendimu atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusiųjų fondą.
Praktikoje laidavimas dažniausiai taikomas tais atvejais, kai yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės bylose, kuriose nėra nukentėjusiojo (dokumento klastojimas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir pan.).
Laiduotojo atsakomybę reglamentuoja Civilinis kodeksas. Jame numatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai.
Tai yra jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Pavyzdžiui, bankas ir asmuo „A“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią asmeniui „A“ buvo suteiktas 100 eurų kreditas. Už asmenį „A“ laidavimo sutartimi laidavo asmuo „B“ visai kredito sumai.
Būtent laiduotojų atsakomybės ribas savo priimtoje nutartyje LAT nustatė 2021 m. gruodžio 8 d.
Byloje tarp juridinio asmens ir banko buvo sudarytos atskiros kreditavimo sutartys, pagal kurias juridiniam asmeniui buvo suteikti kreditai, o kreditavimo sutartims užtikrinti buvo sudarytos trys atskiros laidavimo sutartys.
Pavyzdžiui, bankas ir asmuo „A“ sudarė kredito sutartis Nr. 1 (100,00 eurų sumai) ir Nr. 2 (50,00 eurų sumai), pagal kurias asmeniui „A“ buvo suteikti 100,00 eurų ir 50,00 Eurų kreditai. Už asmenį „A“ pagal kredito sutartį Nr. 1 laidavimo sutartimi laidavo asmuo „B“, o pagal kredito sutartį Nr. 2 laidavimo sutartimi laidavo asmuo „C“.
Tuo atveju, jeigu asmuo „A“ negrąžins laiku kreditų pagal kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, bankas pagal kredito sutartį Nr. 1 turės teisę reikalauti kreditą grąžinti tiek iš „A“, tiek iš „A“ ir „B“ kartu, tiek tik iš „B“, o pagal kredito sutartį Nr. 2 turės teisę reikalauti kreditą grąžinti tiek iš „A“, tiek iš „A“ ir „C“ kartu, tiek tik iš „C“.
Tačiau bankas neturės teisės reikalauti grąžinti kredito pagal abi kredito sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, t. y.
Laidavimo terminas ir pasekmės
Laidavimas gali būti taikomas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme.
Laidavimas gali būti skiriamas su užstatu arba be užstato. Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, nustatomas užstato dydis arba sprendžiama dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Tais atvejais, kai yra taikomas užstatas ir, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos, pasibaigus laidavimo termini užstatas yra grąžinamas laiduotojui, kitu atveju - pereina valstybei.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Norint susigrąžinti užstatą, reikia teikti prašymą teismui dėl užstato grąžinimo pasibaigus laidavimo terminui.
Jeigu Jūs būsite atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bus svarstoma dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo Jūsų atžvilgiu (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, automobilio konfiskavimas).
Gali būti skiriamos kelios baudžiamojo poveikio priemonės.
Nesvarbu, kad asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vis viena galima skųsti sprendimą dėl tos dalies, su kuria nesutinkama.
Ne, teismas negali bloginti Jūsų padėties jeigu skundą paduosite tik Jūs. Pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai.
Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde.
Laiduotojo vaidmuo ir atsakomybė
Praktikoje laiduotoju paprastai būna kaltininko tėvai, sutuoktinis, tačiau laiduotoju gali būti ir kaltininko vaikai ar net šeimos ir giminystės ryšiais nesusiję asmenys (draugas, kolega, kaimynas ir pan.). Bet kuriuo atveju, teismas turi įsitikinti, kad laiduotojas yra glaudžiai susijęs su kaltininku ir gali šiam daryti teigiamą įtaką. Be to, laiduotojo asmenybė turi teismui kelti pasitikėjimą.
Prašymas atleisti įtariamąjį/kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti paduodamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylai pasiekus teismą.
Norint, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų taikytas laidavimo institutas, reikia teikti prašymą laiduotojo vardu, kad pažeidėjas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Informuoti kaltininką apie jo turimas teises, nėra ikiteisminio tyrimo teisėjo pareiga, juolab, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas atstovauja ne nusikaltimą padariusį asmenį, o visuomenės saugumą.
Jeigu nei prokuroras, nei pirmos instancijos teismas neatleido manęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ką dar galima padaryti? Skųsti sprendimą aukštesnei instancijai.
Jeigu manęs nei pirmos instancijos teismas, nei aukštesnių instancijų teismai neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kokios pasekmės? Asmuo, kuris nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą įgyja teistumą.
Baudžiamajame kodekse nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Teistumas - tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši teisinė pasekmė yra būdinga tik baudžiamajai atsakomybei.
Teistumas - juridinis faktas, sukeliantis tam tikrus neigiamus teisinius padarinius asmeniui, kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis ir jis yra įsiteisėjęs.
Už tas veikas, už kurias negresia laisvės atėmimas, teistumo nėra.
Teisiškai, suėjus įstatyme nustatytiems terminams, teistumas išnyksta. Teistumas išnyksta savaime ir nereikia kreiptis į teismą, ar kitas institucijas su tikslu jį panaikinti.
Asmuo, kuriam teistumas yra išnykęs, padaręs naują nusikaltimą, baudžiamąja teisine prasme bus vertinamas kaip asmuo pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.
Išnykus teistumui ar jį panaikinus, žmogus laikomas neteistu, tačiau visuomenė tai dažnai pamiršta. Aplinkinių priklijuota nusikaltėlio etiketė „galioja“ ilgesnį terminą, o kartais net visą gvenimą. Teistumas visuomenės akyse - tarsi žymė visam gyvenimui.
Laidavimas gali būti skiriamas su užstatu arba be užstato. Atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, nustatomas užstato dydis arba sprendžiama dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.
Tais atvejais, kai yra taikomas užstatas ir, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos, pasibaigus laidavimo termini užstatas yra grąžinamas laiduotojui, kitu atveju - pereina valstybei.
Laidavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Tuo tarpu, jeigu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Be to, taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be jau minėtos įmokos į nukentėjusiųjų fondą, gali būti taikomos ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės kaip uždraudimas naudotis specialia teise, nemokami darbai, turto konfiskavimas ir pan.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Tuo tarpu, jeigu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Paskola su laiduotoju
Paskola su laiduotoju dažnai suteikia galimybę gauti paskolą tiems, kurių kredito istorijos nepakankamos arba pajamos per mažos. Paskola su laiduotoju gali būti suteikiama įvairiems tikslams, ypač kai paskolos gavėjas negali pateikti pakankamo užstato arba turi nepakankamą kreditingumą.
Visos šios ir kitos paskolos su laiduotoju padeda išplėsti finansavimo galimybes, ypač jei paskolos gavėjas susiduria su finansiniais apribojimais ar nepakankamai geru kreditingumo įvertinimu.
Laiduotojas prisiima visą atsakomybę už tai, kad paskola bus grąžinta. Jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų, kreditorius gali reikalauti, kad laiduotojas padengtų visą paskolos sumą.
Laiduotoju tapęs asmuo prisiima finansinius įsipareigojimus, kurie įtraukiami į jo kredito reitingo istoriją.
Laiduotojas pasirašo sutarties dalį, kuria įsipareigoja vykdyti skolininko įsipareigojimus.
Laidavimo pagrindu gali būti išieškoma skola net ir tuo atveju, jei laiduotojas apie skolininko nevykdymą sužino pavėluotai.
Laidavimas dažnai vyksta tarp šeimos narių ar artimų draugų. Jei paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, atsiranda įtampa ar konfliktai.
Laiduotojas prisiima atsakomybę tik tuo atveju, jei paskolos gavėjas nevykdo įsipareigojimų, o bendraskolis yra lygiavertis skolininkas nuo pat sutarties pradžios.
Paskolą su laiduotoju verta svarstyti, kai paskolos gavėjo kredito istorija nėra stipri, trūksta darbo stažo ar pakankamų pajamų (sužinokite, kaip užsidirbti pinigų papildomai). Taip pat tai gali būti naudinga jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būsto paskolą, tačiau neturinčioms reikiamo pradinio įnašo ar pakankamos finansinės istorijos.
Tokiais atvejais laiduotojas yra raktas į galimybę kreiptis į kredito įstaigą ir padidinti tikimybę gauti paskolą.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. gruodžio 8 d.
tags: #kas #gali #buti #laiduotoju