Fizinis aktyvumas yra būtinas kiekvienam žmogui, norinčiam išsaugoti gerą fizinę ir psichologinę sveikatą. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kas motyvuoja vyrus ir moteris sportuoti, kokie veiksniai skatina fizinį aktyvumą ir kokie trukdo. Taip pat aptariama fizinio aktyvumo svarba įvairaus amžiaus žmonėms bei jo įtaka smegenų veiklai ir onkologinių susirgimų prevencijai.
Fizinio Aktyvumo Svarba Jaunimui
Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių jaunuolių sveikatos ir geros savijautos ramsčių. Net ir technologijų amžiuje, daugelis jaunuolių susiduria su kliūtimis, trukdančiomis jiems būti fiziškai aktyviais.
„Samsung“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad nors didžioji dalis (40,6 proc.) Lietuvos respondentų teigia sportuojantys 3 ar daugiau kartų per savaitę, net 27 proc. sportuoja rečiau.
Populiariausios veiklos tarp 14-19 m. amžiaus vaikinų yra važinėjimas dviračiu (32 proc.), sporto salės ir fitneso treniruotės (30 proc.) bei krepšinis (24 proc.). Merginos dažniau renkasi treniruotes sporto klube (31 proc.), dviračio minimą (29 proc.) ir šokio pamokas (21 proc.).
Visgi, net trečdalis respondentų nurodė, kad sportuoti jiems trukdo motyvacijos ir laiko stoka (34 proc.), o dar 30 proc. jaučiasi per daug pavargę po pamokų. Beveik dešimtadalis (9 proc.) mokinių mano, kad jų mokykla nepakankamai skatina jaunuolių judėjimą.
Pusė (50 proc.) apklaustų moksleivių Lietuvoje mano, kad technologijos jiems padeda lengviau sportuoti. Jos palengvina treniruočių planavimą, sekimą, padeda stebėti širdies ritmą, planuoti poilsio pertraukėles, skatina bendraamžių įsitraukimą ir motyvaciją. Nepaisant to, net 38 proc.
Suaugusiųjų Fizinis Aktyvumas Lietuvoje
Beveik pusė (47 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų sportuoja ar užsiima kita fizine veikla bent kartą per savaitę, o 4 iš 10 žmonių to nedaro niekada. Fizine veikla bent kartą per savaitę užsiima kur kas daugiau vaikų ir paauglių (77 proc.).
Dažnai (5 ir daugiau kartų per savaitę) sportuoja 1 iš 10 (11 proc.) suaugusių šalies gyventojų. Dar 17 proc. respondentų nurodė, kad sportuoja 3-4 kartus per savaitę, 19 proc. - 1-2 kartus per savaitę. Vis dėlto, 43 proc. respondentų atsakė, kad niekada nesportuoja.
Pasaulinė sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja bent 150-300 minučių vidutinio intensyvumo arba bent 75-150 minučių didelio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
Fizinio Aktyvumo Formos ir Motyvacija
Populiariausios fizinio aktyvumo formos Lietuvoje yra bėgiojimas ar vaikščiojimas gamtoje (27 proc.). Suaugę asmenys dažniausiai nurodo, kad sportuoja dėl geresnės fizinės savijautos ir didėjančio fizinio pajėgumo (88 proc.). Ketvirtadalis respondentų (26 proc.) nesportuoja, nes nemato fizinio aktyvumo prasmės ar nejaučia poreikio sportuoti.
Fizinis Aktyvumas Vaikų ir Paauglių Tarpe
Dažnai (5 ir daugiau kartų per savaitę) sportuoja kas penktas (18 proc.) apklaustas vaikas ar paauglys (7-17 m.). Dar trečdalis (34 proc.) šios amžiaus grupės respondentų nurodė, kad sportuoja 3-4 kartus per savaitę, ketvirtadalis (25 proc.) - 1-2 kartus per savaitę. 14 proc. vaikų ir paauglių atsakė, kad niekada nesportuoja.
Vaikai ir paaugliai dažniausiai renkasi fizinį aktyvumą lauke - bėgioja ar vaikščioja gamtoje (29 proc.), mina dviratį (26 proc.), važinėja riedlente ar riedučiais (21 proc.). 42 proc. vaikų ir paauglių sportuoja, nes tai naudinga sveikatai, 35 proc. - savo malonumui arba patinka sportas, o 34 proc.
Lietuvos aklųjų sporto federacija populiarina septynias sporto šakas: šaškes, šachmatus, dziudo, golbolą, plaukimą, lengvąją atletiką ir šoudauną. Kiekvienais metais organizuojame tarptautinius golbolo, šoudauno ir dziudo turnyrus.
Sporto projekte buvo vykdomos fizinio aktyvumo veiklos mūsų propaguojamose septyniose sporto šakose. Veiklos vaikams, jaunimui, suaugusiems ir senjorams vyksta 2-3 kartus per savaitę Vilniaus ir Kauno aklųjų ir silpnaregių bendruomenėse.
Sporto rėmimo fondo dėka įsigytas inventorius, išnuomota sporto infrastruktūra yra nemokamai prieinama projekto dalyviams pagal sudarytus veiklų grafikus. Projekto veiklos teigiamai veikė visas organizmo raumenų grupes. Visa tai atitolino senėjimo procesus, gerino bendrą fizinę būklę ir padėjo spręsti dar vieną aktualią - antsvorio problemą.
Fizinis Aktyvumas ir Smegenų Veikla
Mankštinimasis kasryt ar kelis kartus per savaitę yra naudingas ne tik kūnui, bet ir smegenims. Neuropsichologė dr. Ramunė Dirvanskienė teigia, kad tyrimai rodo, jog mažiau judantys vaikai pasižymi pažintinių funkcijų sutrikimais.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie mažiau juda, dažniau turi pažintinių funkcijų sutrikimų. Būrelių lankymas, pavyzdžiui, gimnastikos, vėliau palengvina matematikos mokymąsi. Judesiai, orientuoti į tikslą ir atliekami pagal ritmą, yra ypač naudingi.
Fizinis aktyvumas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išsaugoti protines funkcijas vyresniame amžiuje. Joks vaistas nesuteikia tokios pagalbos protinių funkcijų išlaikymui, kaip sudėtiniai fiziniai pratimai.
Fizinis Aktyvumas ir Onkologinių Susirgimų Prevencija
Fizinis aktyvumas yra svarbus ne tik apsaugant organizmą nuo vėžinių susirgimų, bet ir sergant, kaip papildoma terapijos priemonė. Jis pagerina sveikimo procesus, chemoterapijos, biologinės terapijos ir imunoterapijos įsisavinimą, stabdo lėtinių ląstelių plitimą.
Netiesioginė nauda pasireiškia tuomet, kai sportuojant patiriamas džiaugsmas, išsiskiria endorfinai, pagerėja nuotaika, sustiprinama širdies-kraujagyslių sistema, padidėja darbingumas. Sportuojant lauke, gaminasi vitaminas D, kuris taip pat svarbus sveikatai.
Fizinis aktyvumas sumažina insulino koncentraciją, maistas greičiau juda žarnynu, sumažėja žarnų patinimas, normalizuojamas svoris. Gydytojai dažniausiai pataria užsiimti įvairia, vidutinio intensyvumo fizine veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimu, bent 30 minučių per dieną, 5 dienas per savaitę.
Reguliariai besimankštinantys žmonės rečiau suserga vėžiu, o jau susirgę geriau toleruoja gydymą ir pasiekia geresnių rezultatų. Fizinė veikla gali sumažinti daugelį su vėžio gydymu susijusių šalutinių poveikių ir rizikų.
Sistemingai atliekant aerobinius pratimus, imuninė sistema atsikrato nereikalingų komponentų ir išsivalo nuo tų, kurie buvo sukaupti per ilgus metus, atlaisvindama vietos naujiems. Fizinis aktyvumas turi antistresinį poveikį, nes tam tikrais pratimais šarminamas kūnas, sumažinamas lėtinis uždegimas, mažinamas visceralinių riebalų kiekis.
Sportininkų Motyvacijos Tyrimai
Tyrimai rodo, kad tiek pirmos, tiek antros grupės sportininkų labiau išreikšta vidinė motyvacija negu išorinė ir labiausiai išreikšta vidinei motyvacijai priskiriama motyvų grupė, susijusi su siekiu patirti. Mažiau pažengę sportininkai labiau pasiduoda tiesioginiam išoriniam reguliavimui ir jiems būdingas aukštesnis vidinės motyvacijos sužinoti pasireiškimo lygis.
Tuo tarpu amotyvacija labiau pasižymi Lietuvos rinktinės nariai palyginti su mažiau pažengusiais sportininkais. Vaikinams daugiau negu merginoms būdinga išorinė motyvacija. Rinktinės narėms merginoms būdingas aukštesnis amotyvacijos pasireiškimo lygis nei rinktinės nariams vaikinams.
Laisvalaikiu Sportuojančių Moterų ir Vyrų Motyvacija
Straipsnyje analizuojama vyrų ir moterų fizinio aktyvumo motyvacija, teigiama fizinio aktyvumo įtaka įvairaus amžiaus žmonių fizinės, socialinės ir psichinės sveikatos tausojimui ir fizinio pajėgumo gerinimui. Nors visi tai supranta, fiziškai aktyvių žmonių mažėja.
Tyrimo tikslas - ištirti sportuojančių moterų ir vyrų fizinio aktyvumo motyvacijos ypatumus.
Nustatyta, kad abiejų lyčių tiriamiesiems svarbūs rekreacijos, sveikatos siekimo, išvaizdos, džiaugsmo motyvai. Moterims svarbus streso valdymas, o afiliacijos motyvas mažai svarbus ir moterims, ir vyrams. Iššūkio motyvas svarbesnis vyrams nei moterims. Socialinis pripažinimas, varžymasis reikšmingas vyrams ir mažai svarbus moterims.
Lietuvoje vis didėja sveikatos stiprinimo veiklų įvairovė ir kiekis darbo vietose.
Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad darbuotojus būti fiziškai aktyvius labiausiai skatina fizinių galių lavinimo ir sveikatos bei rekreacijos, emociniai ir kūno išvaizdos motyvai, o mažiausiai - konkurenciniai motyvai.
Programos kūrėjai džiaugiasi, kad, atlikus apklausas po programos, išryškėjo teigiami užsiėmimų aspektai. Pirmiausia pagerėjo dalyvių savijauta ir gerovė, padidėjo vidutinis laikas, praleidžiamas fizinio aktyvumo pertraukoms darbe, ir sumažėjo praleidžiamo sėdimo laiko trukmė.
Žmonių sveikatai ir savijautai svarbūs gyvensenos įpročiai. „Savo sveiką gyvenseną svarbu matyti kaip visumą ir suprasti, kaip gyvensenos įpročiai vieni kitus veikia, išsigryninti, nuo ko asmeniškai tikslingiausia pradėti juos keisti. Svarbu pradėti nuo mažų, bet efektyvių žingsnių keičiant tam tikrą norimą įprotį, užtvirtinus vieną pokytį galima prijungti kitus. Svarbu per daug savęs nespausti ir nesitikėti pakeisti gyvenimo būdo per dieną. Motyvacijai išlaikyti ne mažiau svarbus ir socialinių tinklų vaidmuo.
Nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių sportą suvokia kaip rezultatų siekimą. Šis požiūris susiformuoja dar mokykloje, per kūno kultūros pamokas vertinant konkrečių pratimų atlikimo kiekį per tam tikrą laiką.
Didelę naudą atsipalaiduojant darbe teikia tokios praktikos kaip kvėpavimo pratimai, įvairios meditacijos, autogeninės treniruotės, progresyvios raumenų relaksacijos. Praktikuojant įvairias metodikas galima atrasti sau tinkamiausius sveikatos stiprinimo būdus, o tai ir norėjosi suteikti programos dalyviams - prieigą prie skirtingų galimybių ir perspektyvų, kad atrastų sau tinkamiausius būdus judėti.
Nuo fizinio pasyvumo ir ilgalaikio sėdėjimo miršta daugiau žmonių nei nuo rūkymo. Dėl to būtina ieškoti sprendimų, kurie padėtų skatinti darbuotojų fizinį aktyvumą ne tik laisvalaikiu, bet ir mažinti sėdėjimo laiką darbo metu.
HI darbuotojai klausė savivaldybių administracijų bei visuomenės sveikatos biurų darbuotojų, kaip jie nusprendžia, kokios imtis veiklos. Šie atsakė, kad sprendžia atsižvelgdami į gyventojų poreikius.
Tačiau, 2015 m. Valstybės kontrolės specialistai, atlikę valstybinį auditą, atkreipė dėmesį, kad savivaldybės, vertindamos visuomenės sveikatos paslaugų poreikį, apklausia sveikatos renginių ar masinių renginių dalyvius.
Apibendrinant, fizinis aktyvumas yra būtinas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Svarbu rasti tinkamą motyvaciją ir įveikti kliūtis, kad galėtumėte mėgautis aktyviu gyvenimu.
Štai keletas patarimų, kaip išlikti motyvuotiems:
- Nustatykite realius tikslus.
- Raskite fizinę veiklą, kuri jums patinka.
- Sportuokite su draugu ar šeimos nariu.
- Apdovanokite save už pasiektus tikslus.
- Nenusiminkite, jei kartais praleidžiate treniruotę.
Prisiminkite, kad kiekvienas žingsnis link aktyvesnio gyvenimo yra žingsnis link geresnės sveikatos ir savijautos.