Gyvenamosios vietos deklaracijos patvirtinimo būdai Lietuvoje

Savo gyvenamąją vietą deklaruoja piliečiai, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo ją deklaruoti. Šiame straipsnyje aptariami gyvenamosios vietos deklaravimo būdai ir kita svarbi informacija.

Kas privalo deklaruoti gyvenamąją vietą?

• Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai ir jų šeimos nariai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau kaip 3 mėnesiams per pusę metų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka yra išduotas dokumentas, suteikiantis teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantys gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
• Nepilnamečiai, kuriems sukako 16 metų, gyvenamąją vietą deklaruoja patys, jeigu negyvena kartu su tėvais, įtėviais, globėjais (rūpintojais) arba kitais atstovais teisės aktų nustatyta tvarka ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo.
• Nepilnamečių gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai (rūpintojai) arba kiti teisėti atstovai.
• Asmenys, kurie buvo deklaravę gyvenamąją vietą nustatytam laikotarpiui ar įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą nustatytam laikotarpiui, šiam terminui pasibaigus.

Užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kuriems patvirtinta ar suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotas institucijas. Deklaravimo įstaiga šiems asmenims išduoda dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Gyvenamosios vietos neturintys asmenys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į apskaitą įtraukiami pagal savivaldybę, kurioje faktiškai jie gyvena.

Gyvenamosios vietos deklaravimo būdai

Yra keletas būdų, kaip galima deklaruoti gyvenamąją vietą:

1. Elektroniniu būdu per Elektroninius valdžios vartus.
2. Kreipiantis į seniūniją pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą.
3. Siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g.
4. Tačiau nepriklausomai nuo to, kada asmuo išvyko į užsienio valstybę, asmuo laikomas deklaravusiu gyvenamosios vietos pakeitimą, t. y. išvykimą iš Lietuvos Respublikos nuo deklaravimo duomenų įrašymo Gyventojų registre dienos (Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių, patvirtintų valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. Tokiu atveju užsienio valstybėje gyvenantis asmuo išvykimą gali deklaruoti užsienio valstybėse esančiose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose.

Jei deklaruojantis gyvenamąją vietą asmuo nėra patalpos savininkas (bendraturtis), savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas taip pat elektroniniu būdu. Atskiras gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčių) parašu patvirtintas teisiškai galiojantis sutikimas, kad asmuo deklaruotų gyvenamąją vietą savininkui (bendraturčiams) priklausančioje patalpoje, jeigu asmeniui deklaruojant gyvenamąją vietą savininkas (bendraturčiai) kartu su juo į seniūniją neatvyksta.

Teisės aktai, reglamentuojantys paslaugos teikimą:

1. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
2. VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 12 d. įsakymas Nr.
3. VĮ „Registrų centras“ direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymas Nr.

Adreso tikslinimas ir patikrinimas

Svarbu patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.

Pavyzdžiai:

• Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.
• Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.

Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.

Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.

Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.

Dokumentai pastato įregistravimui

Norint įregistruoti pastatą, reikalingi šie dokumentai:

• nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas; atkreipiame dėmesį, kad nuo šių metų lapkričio 1 d.
• jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose (jeigu pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas nuo 1989 m. sausio 1 d. iki 1991 m. liepos 25 d.
• kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d., įregistruoti kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylas rengia matininkai, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Pageidaujant, kad patalpa, kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, Registrų centrui turi būti pateiktas asmens prašymas įregistruoti patalpą ir nuosavybės teises į ją, aktuali patalpos kadastro duomenų byla ir patalpos suformavimo teisėtumą patvirtinantis dokumentas.

Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.

Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.

Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.

Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų. Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis.

Teismui palikimo priėmimo terminą atnaujinus (pratęsus), būtina kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (jei jos nebuvo) ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Deklaruojant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaravimo įstaigos darbuotojas turi įsitikinti, ar deklaraciją teikiančio asmens (t. y. Kiti patikrinimai turi būti atlikti vadovaujantis šio rašto 4-8 punktais.

Seniūnijos, kuriose galite deklaruoti gyvenamąją vietą:

tags: #kaip #turi #patvirtinti #gyvenamosios #vietos #deklaracija