Bandomieji gyvūnai atlieka itin svarbų vaidmenį mokslo pažangoje, ypač medicinos srityje. Dėka jų, galimi daugybė medicinos laimėjimų, kurie leidžia žmonėms ilgiau džiaugtis visaverčiu gyvenimu. Iš 216 Nobelio premijomis apdovanotų darbų fiziologijos ir medicinos srityje net 180 atlikta panaudojant bandomuosius gyvūnus.
Pažymėtini 2018 m. Nobelio premiją pelniusių mokslininkų dr. Tasuku Honjo ir dr. Jameso P. Allisono tyrimai, kurie atskleidė galimus terapinius imuninių ląstelių reguliavimo mechanizmus sergant vėžiu. Mokslininkų tyrimams pasitelktos laboratorinės pelės. Esminių žinių medicinos mokslui suteikė ir šie Nobelio premija įvertinti darbai: dirbtinio apvaisinimo metodologijos pagrindimas, prie kurio prisidėjo laboratoriniai triušiai (Robertas G. Edwardsas, 2010 m.), ŽIV suradimas ir jo veikimo mechanizmo išaiškinimas dalyvaujant pelėms ir beždžionėms.
Dr. Virginija Bukelskienė pažymi, kad nė vienas vaistas nėra paleidžiamas į rinką jo neišbandžius su gyvūnais. Reikia įvertinti visų jų saugumą. Tam panaudojami gyvūnų modeliai. Nereikėtų pamiršti elgsenos, kuri mokslininkams vis dar nėra iki galo suprantama, tyrimo ir bazinių biologijos klausimų sprendimo.
3Rs principas gyvūnų eksperimentuose: Replacement (pakeitimas), Reduction (sumažinimas), Refinement (tobulinimas)
Gyvūnų Modelių Įvairovė
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė pasakoja, kad gyvūnai biomedicininiams tyrimams pradėti naudoti labai seniai. Remiantis ankstyviausiais šaltiniais, tai galėjo būti dar iki Kristaus gimimo. „Žvelgiant į šiuolaikinius gyvūnų modelius nuostabą kelia klasikinės pelių linijos, iš kurių seniausia yra DBA, išvesta 1909 m. Ji vis dar nepakitusi ir naudojama iki šių dienų. Dėmesio verta istorija apie vadinamųjų „nuogų“, arba betimusinių (imunodeficitinių), pelių gavimą. Jas praėjusio šimtmečio antroje pusėje išvedė žinomas čekų poetas ir imunologas Miroslavas Holubas“, - pasakoja dr. V.
Šiuo metu sukurta labai daug bandomųjų gyvūnų modelių. Jie skirstomi į kelias kategorijas tiek pagal prigimtį, tiek pagal paskirtį. Viena jų - transgeniniai, arba genetiškai pakeisti, gyvūnai, kai į jų DNR arba įvestas svetimas funkcionuojantis genas, arba slopinama jau esamų genų raiška. Dar viena gyvūnų modelių grupė - humanizuoti modeliai, tiesiogiai susiję su žmogumi.
Mokslo istorijoje yra pasitaikę atvejų, kai su pelėmis išbandyti vaistai žmonėms sukėlė šalutinį poveikį. Gyvybės mokslų centro Biologinių modelių skyriaus vedėja komentuoja, kad tokiu atveju tyrimai buvo ne iki galo atlikti: ISO standartai nurodo ištisą loginę tyrimų schemą ir gautą rezultatą galima perkelti į klinikinius tyrimus tiktai ją pritaikius.
„Jeigu panaudoji tik vieną modelį, tarkime, pelę, gautų testų rezultatų tiesmukiškai perkelti į žmogaus organizmą jokiu būdu negalima, nes reikia atlikti papildomus tyrimus su kita rūšimi, kita sistema.
Etiniai ir Teisiniai Aspektai
Anot dr. V. Bukelskienės, eksperimentai, kuriuose naudojami gyvūnai, iš esmės skiriasi nuo kitų laboratorijose vykdomų darbų. Suplanavus tokius tyrimus pirmiausia rengiama paraiška Lietuvos bandomųjų gyvūnų naudojimo etikos komisijai. Joje išdėstomas ir pagrindžiamas darbo planas, naudojamos priemonės. Komisija kruopščiai nagrinėja kiekvieną paraišką ir tik priėmusi teigiamą sprendimą rekomenduoja Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai išduoti leidimą vykdyti projektą. Pagrindinis dėmesys nagrinėjant pateiktą paraišką skiriamas gyvūno kančioms.
Kiekvienas eksperimentatorius moka atpažinti gyvūno kančias. Matydamas, kad gyvūnėlis akivaizdžiai kenčia, eksperimentatorius jį eutanazuoja, kad nesikankintų. Čia dr. V. Bukelskienė primena garsiąją trijų R koncepciją, kurią 1959 m. išplėtojo du britų mokslininkai W. M. S. Russellas ir R. L. Burchas, išdėstę pagrindinius bandomųjų gyvūnų mokslo principus: Replacement (gyvūnų pakeitimas), Reduction (gyvūnų skaičiaus mažinimas) ir Refinement (sąlygų gerinimas).
Pasak Gyvybės mokslų centro mokslininkės, Lietuva yra viena tų pažangių šalių, kurios daug dėmesio skiria mokslinio darbo su gyvūnais reglamentavimui. 1997 m. priimtas Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame aptariamas ir eksperimentinis darbas. Palyginti su Europos Sąjungos šalimis, toks įstatymas pas mus atsirado gana anksti. Šis ir vėlesni juridiniai dokumentai nurodo, kad eksperimentatorius, norėdamas atlikti bandymus su gyvūnais, privalo turėti tam tikrą išsilavinimą, kompetenciją. Ne mažiau svarbus ir etinis aspektas, kurio taip pat privalu laikytis. Moralinė kiekvieno tyrėjo pareiga - saugoti gyvybę.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Mokslo ir mokymo tikslais naudojamų gyvūnų laikymo, priežiūros ir naudojimo reikalavimai (toliau - Reikalavimai) nustato bendruosius reikalavimus bandymų su gyvūnais procedūroms, reikalavimus bandomųjų gyvūnų žudymui, gyvūnų naudojimo bandymų su gyvūnais procedūroms apribojimus, bendruosius reikalavimus bandomųjų gyvūnų įmonėms ir jų patalpoms, bandomųjų gyvūnų laikymui ir priežiūrai, specialiuosius reikalavimus bandomųjų gyvūnų veisimui, tiekimui ir naudojimui, paraiškų dėl bandymo su gyvūnais projekto nagrinėjimo ir leidimų dėl bandymo su gyvūnais projekto išdavimo tvarką, reikalavimus asmenims, dirbantiems su bandomaisiais gyvūnais, bandomųjų gyvūnų naudojimo išimtis ir bandomųjų gyvūnų įmonių kontrolę.
Reikalavimais vadovaujamasi atliekant bandymų su gyvūnais procedūras iki kol bandomieji gyvūnai nugaišinami, nužudomi ar grąžinami į laukinių gyvūnų rūšių natūralią buveinę, perduodami laikyti gyvūnų laikytojams ar kitiems asmenims. Reikalavimai taikomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymų.
Visiems bandomiesiems gyvūnams turi būti suteikiamos ir gerinamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo, veisimo ir naudojimo sąlygos. Procedūros turi būti planuojamos taip, kad jų pabaigoje nebūtų nugaišinami bandomieji gyvūnai. Turi būti parenkamos tokios procedūros, kurias galima baigti anksčiau ir kurios yra humaniškesnės bandomojo gyvūno atžvilgiu.
Procedūros gali būti atliekamos tik naudotojo patalpose, kai naudotojui VMVT yra išdavusi leidimą dėl bandymo su gyvūnais projekto. VMVT gali išduoti Leidimą vykdyti projektą ne naudotojo patalpose, jei projekto vykdymas kitose patalpose yra moksliškai pagrįstas ir teritorinė VMVT įvertino šias patalpas ir nustatė, kad jos atitinka Reikalavimus. Projekto vykdymo ne naudotojo patalpose pagrįstumą vertina Lietuvos bandomųjų gyvūnų etikos vertinimo komisija prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos.
Procedūros turi būti atliekamos bandomiesiems gyvūnams taikant bendrąją arba vietinę nejautrą, išskyrus atvejus, kai taikyti nejautrą nėra tikslinga. Taikant nuskausminimą arba kitą tinkamą metodą, turi būti užtikrinama, kad bandomieji gyvūnai patirs mažiau skausmo, kančios ir baimės, ir naudojami veterinariniai vaistai ar vaistiniai preparatai pagal veterinarinių vaistų ar vaistinių preparatų gamintojo nurodymus.
Procedūra baigiama, kai nėra atliekami jokie procedūroje naudojamų gyvūnų stebėjimai. Užbaigus procedūrą, veterinarijos gydytojas ar naudotojo darbuotojas, atitinkantis Reikalavimų 150 punktą, nusprendžia, ar bandomąjį gyvūną palikti gyvą ar nugaišinti.
VMVT gali leisti bandomuosius gyvūnus, kurie buvo naudojami arba kurie nebuvo naudoti procedūroms, perduoti laikyti gyvūnų laikytojams, į kitą gyvūnų laikymo vietą ar grąžinti į laukinių gyvūnų rūšių natūralią buveinę. Veisėjas, tiekėjas ar naudotojas, ketinantis laikomus bandomuosius gyvūnus atiduoti gyvūnų laikytojams, prireikus turi taikyti tokiems bandomiesiems gyvūnams atitinkamą socializacijos programą.
Bandomieji gyvūnai turi būti nugaišinami ar nužudomi bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinėse patalpose. Bandomuosius gyvūnus gali nugaišinti ar nužudyti tik veterinarijos gydytojas arba bandomųjų gyvūnų įmonės darbuotojas, atitinkantis Reikalavimų 150 punktą. Nugaišinti bandomuosius gyvūnus, naudojant gyvūnų nugaišinimui skirtus veterinarinius vaistus, gali tik veterinarijos gydytojas.
VMVT, remdamasi Komisijos išvada, gali leisti procedūroms naudoti Reikalavimų 37 punkte nurodytų rūšių bandomuosius gyvūnus, kurie nėra išveisti veisėjo, taip pat veisėjo išveistus kitų, nei Reikalavimų 37 punkte nurodytų, rūšių bandomuosius gyvūnus, kitus, nei Reikalavimų 38 punkte nurodytus, nežmoginius primatus ar ūkinius gyvūnus, jei naudotojas pateikia įrodymus, kad tokių bandomųjų gyvūnų naudojimas procedūroms yra moksliškai pagrįstas ir procedūrų tikslų negalima pasiekti procedūroms naudojant Reikalavimų 37 ar 38 punkte nurodytus gyvūnus.
Negalima naudoti procedūroms: benamius ir sulaukėjusius naminius gyvūnus, laisvėje gyvenančius laukinių gyvūnų rūšių gyvūnus.
Veisti, tiekti ir naudoti bandomuosius gyvūnus gali tik šiuos Reikalavimus atitinkančios ir pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų patvirtintos bandomųjų gyvūnų įmonės.
Bandomųjų gyvūnų įmonės veterinarinį patvirtinimą suteikusiai teritorinei VMVT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti informaciją apie visus suplanuotus struktūrinius ar veiklos pakeitimus, kurie gali turėti įtakos bandomųjų gyvūnų gerovei.
Bandomųjų gyvūnų įmonėje turi būti kiekvieno šuns, katės ir nežmoginio primato byla, kuri sukuriama gyvūną atvedus arba kuo greičiau po jo atvedimo ir į kurią segami dokumentai, susiję su šių gyvūnų atvedimu, įsigijimu ir kt., iki kol šiems gyvūnams taikomi Reikalavimai. Bandomųjų gyvūnų įmonės turi saugoti Reikalavimų 62 punkte nurodytas užbaigtas bylas ne mažiau kaip trejus metus.
Patalpų Įrengimo Reikalavimai
Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinės patalpos turi būti įrengtos atsižvelgiant į bandomųjų gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius.
Sienos turi būti lygios, atsparios smūgiams, vandeniui, lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Grindys turi būti neslidžios, įrengtos iš tvirtų medžiagų, jų paviršius turi būti lygus, nepralaidus drėgmei ir lengvai plaunamas, padengtas ypač atsparia, nekenksminga bandomųjų gyvūnų sveikatai medžiaga. Turi būti įrengta laikomų gyvūnų rūšių poreikius atitinkanti vėdinimo ir šildymo sistema. Turi būti užtikrinama tinkama temperatūra atsižvelgiant į laikomų bandomųjų gyvūnų rūšį ir amžių. Aplinkos temperatūra turi būti kasdien matuojama ir registruojama. Turi būti užtikrinamas tinkamas laikomiems bandomiesiems gyvūnams santykinio oro drėgnumo (toliau - RH) lygis.
Turi būti įrengta apšvietimo sistema, skirta reguliuoti apšvietimo intensyvumą ir šviesos-tamsos ciklą bei apžiūrėti ir prižiūrėti bandomuosius gyvūnus ir užtikrinti laikomų bandomųjų gyvūnų biologinius poreikius.
Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinės patalpos turi būti izoliuotos nuo stiprų garsą ir aukšto dažnio triukšmą skleidžiančių šaltinių, siekiant išvengti neigiamos įtakos bandomųjų gyvūnų gerovei. Bandomųjų gyvūnų įmonės gamybinėse patalpose įrengtų signalizacijos sistemų skleidžiamas garsas neturi patekti į bandomųjų gyvūnų klausos diapazoną, jei tai netrukdo jo girdėti žmonėms.
Bandomųjų gyvūnų įmonėje turi būti atskirtos patalpos: gyvūnų maisto ir pakratų laikymui, kuri turi būti įrengta taip, kad būtų užtikrinama gyvūnų maisto ir pakratų kokybė. Pašarų sandėliai turi būti vėsūs, tamsūs, sausi, sandarūs, apsaugoti nuo kenkėjų ir vabzdžių; laikymo įrangos, priežiūros priemonių laikymui bei plovimui ir dezinfekavimui. Ši patalpa ar vieta turi būti pakankamai didelė, kad joje tilptų įranga, reikalinga naudotiems įrenginiams valyti, nukenksminti ir dezinfekuoti; siekiant išvengti švarios įrangos užteršimo, turi būti atskirti švarios ir nešvarios įrangos judėjimo srautai.
Laikymo Sąlygos
Visiems bandomiesiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras ir vanduo. Bandomųjų gyvūnų veisimo, laikymo ir naudojimo aplinkos sąlygos turi būti kiekvieną dieną tikrinamos.
Bandomieji gyvūnai vežami vadovaujantis 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas. Bandomųjų gyvūnų vežėjas, pakraudamas ir veždamas bandomuosius gyvūnus, turi imtis visų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta nereikalingo skausmo, kančių ar sužalojimų.
Pagrindiniai reikalavimai patalpoms bandomiesiems gyvūnams laikyti
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Patalpos | Gamybinės patalpos turi būti įrengtos atsižvelgiant į gyvūnų fiziologinius ir etologinius poreikius. |
| Grindys | Neslidžios, iš tvirtų medžiagų, lygios, nepralaidžios drėgmei, lengvai plaunamos, padengtos nekenksminga medžiaga. |
| Vėdinimas ir šildymas | Turi atitikti laikomų gyvūnų rūšių poreikius, užtikrinti tinkamą temperatūrą ir būti kasdien matuojami bei registruojami. |
| Oro drėgnumas | Turi būti užtikrinamas tinkamas santykinio oro drėgnumo lygis. |
| Apšvietimas | Reguliuojamas intensyvumas ir šviesos-tamsos ciklas, skirtas gyvūnų apžiūrai, priežiūrai ir biologinių poreikių užtikrinimui. |
| Triukšmo izoliacija | Patalpos turi būti izoliuotos nuo stiprių ir aukšto dažnio triukšmo šaltinių. |
| Atskiros patalpos | Gyvūnų maistui, pakratams, įrangos laikymui, priežiūros priemonėms, plovimui ir dezinfekavimui. |
Apibendrinant, galima teigti, kad patalpų reikalavimai bandomiesiems gyvūnams yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti jų gerovę ir tinkamas sąlygas moksliniams tyrimams.