Nekilnojamasis turtas yra svarbi ekonomikos dalis, todėl jo apibrėžimas ir teisinis reguliavimas yra itin reikšmingi. Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma nekilnojamuoju turtu, kokios jo rūšys ir kuo jis skiriasi nuo kilnojamojo turto. Nekilnojamasis turtas yra svarbi ekonomikos dalis, todėl jo apibrėžimas ir teisinis reguliavimas yra itin reikšmingi.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip nekilnojamasis turtas apibrėžiamas Lietuvos teisės aktuose, kokie įstatymai jį reguliuoja ir kokie svarbūs pakeitimai įvyko pastaraisiais metais.
Nekilnojamojo Turto Apibrėžimas ir Ypatybės
Nekilnojamasis turtas (NT) yra turtas, kuris pagal savo prigimtį yra nekilnojamas, arba kilnojamasis turtas, kuris įstatymais pripažintas tokiu. Nekilnojamasis turtas - tai turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Kitaip tariant, tai turtas, kuris yra fiziškai pritvirtintas prie žemės ir negali būti lengvai perkeltas.
Nekilnojamasis turtas pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai, tokie kaip pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kita, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų naudojimo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų ekonominės vertės.
Nekilnojamuoju turtu laikoma:
- Žemės sklypai
- Įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.)
- Visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme
- Gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos
- Kitas funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos
- Įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.
Taip pat, nekilnojamuoju turtu laikomas ir įstatymų pripažintas kilnojamasis turtas, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, pavyzdžiui, laivai, orlaiviai, kosminiai laivai. Ši samprata vyrauja bendrosios teisės sistemoje, kur nekilnojamasis turtas suprantamas kaip materialaus pasaulio dalykas (real estate) ir kaip turtinės teisės į materialaus pasaulio dalyką (real property).
Reikia pabrėžti, kad nekilnojamojo turto objektas gali būti padalintas į dalis bei tos dalys gali tapti savarankiškais nekilnojamojo turto objektais. Pavyzdžiui, yra pastatomas statinis bei vėliau jis padalinamas į tam tikras patalpas, vadinamas butais.
Pilna apdaila #1 Nuo ko pradėti norintiems įsirengti naujus namus?
Nekilnojamasis turtas Vilniuje
Teisiniai Padariniai
Turto pripažinimas nekilnojamuoju sukelia tam tikrus teisinius padarinius:
- Toks turtas dažniausiai turi būti registruojamas viešame registre.
- Apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.
- Šio turto sandoriams keliami specialūs reikalavimai (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sandoriai privalo būti tvirtinami notaro).
Kilnojamasis Turtas
Kilnojamasis turtas - tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Tai reiškia, kad jį galima lengvai transportuoti be didelių pastangų ar žalos.
Registruotinas Kilnojamasis Turtas
Yra kilnojamojo turto kategorija, kurią būtina registruoti. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami:
- Automobiliai
- Žemės ūkio technika
- Šaunamieji ginklai
- Ir kt.
Žemės ūkio technika - registruotinas kilnojamasis turtas
Skirtumai Tarp Nekilnojamojo ir Kilnojamojo Turto
Pagrindinis skirtumas tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra jo mobilumas. Nekilnojamasis turtas yra fiksuotas ir negali būti perkeltas, o kilnojamasis turtas gali būti lengvai transportuojamas.
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius skirtumus:
| Savybė | Nekilnojamasis Turtas | Kilnojamasis Turtas |
|---|---|---|
| Mobilumas | Negali būti perkeliamas | Gali būti perkeliamas |
| Paskirtis | Pritvirtintas prie žemės | Nepritvirtintas prie žemės |
| Vertės sumažėjimas perkėlimo metu | Vertė sumažėja arba prarandama | Vertė išlieka |
| Pavyzdžiai | Žemės sklypai, pastatai, butai | Automobiliai, baldai, įrengimai |
Investavimas į Nekilnojamąjį Turtą
Investicija į nekilnojamąjį turtą yra tokio turto įsigijimas su tikslu gauti pelną. Nusipirkdamas nekilnojamąjį turtą asmuo tampa jo savininku, taip pat įgija teisę jį valdyti, juo naudotis bei disponuoti. Taigi, nekilnojamojo turto savininkas naudoja šį turtą savo asmeniniams turtiniams tikslams pasiekti.
Investavimo į nekilnojamąjį turtą tikslas yra gauti pelną. Pavyzdžiui, nuomotojas nuomodamas nuomininkui tam tikrą butą gauna iš to pajamų. Taip pat asmuo gali įsigyti žemės sklypą, tame sklype vykdyti statinių statybą bei vėliau ją įvykdęs juos nuomoti arba parduoti. Šiuo atveju irgi yra siekiama pelno.
Nekilnojamojo Turto Vertinimas
Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra - nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, taip pat gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.
Nekilnojamojo turto vertė nustatoma taikant:
- Lyginamosios (pardavimo kainos analogų).
- Atkuriamosios (išlaidų, būtinų atkurti nekilnojamąjį turtą, apskaičiavimas).
- Naudojimo pajamų (vertė nustatoma kapitalizuojant iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas).
- Ypatingosios vertės metodą (taikomas unikalioms meno ar istorijos vertybėms).
Nekilnojamasis turtas dažniausiai vertinamas, kai jis parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis įnašas, mainomas, dovanojamas, paveldimas, apdraudžiamas, apmokestinamas, įkeičiamas, išnuomojamas, pripažįstamas bešeimininkiu ir kita.
Nekilnojamojo turto vertinimas atliekamas remiantis sutartimis ar įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu.
Nekilnojamojo Turto Pardavimas
Parduoti nekilnojamą turtą dažniausiai būna itin nelengva. Neretai žmonės ieško būsto, į kurį būtų galima kraustytis iš karto, būtent dėl to yra naudinga būstą atnaujinti. Naudinga ir dėl to, nes tuomet galima uždėti didesnę kainą. Visgi, ne visiems Jūsų parinktas interjeras tiks.
Norint parduoti nekilnojamą turtą geriausia yra kuo daugiau žmonių informuoti, jog jis yra pardavinėjamas. Tai geriausia daryti skelbimų portaluose bei kartais laikraščiuose.
Neretai žmonės vengia kreiptis į agentą, jog parduotų turimą turtą, nes mano, kad tai padaryti yra itin lengva. Deja, bet itin dažnai tenka nusivilti. Jei būstas ar žemė yra geroje vietoje ir parduodamas yra už gerą kainą, tuomet tai gali būti itin geras pasirinkimas parduoti savarankiškai. Tačiau neretai pasitaiko, jog objektai yra itin prastoje vietoje ir juos parduoti yra sunku, tuomet reikėtų ieškoti agento.
Nekilnojamas turtas neretai yra pardavinėjamas ne vienerius metus. Taip nutinka tuomet, kada asmuo nežino, kaip jį parduoti. Kreiptis į agentą yra verta dar ir dėl to, nes jo paslaugos dažniausiai būna nemokamos.
Nekilnojamojo turto pardavimas gali būti itin naudingas, kadangi gautą sumą galima investuoti kitur ar skirti asmeninėms reikmenims. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog nevisada yra geriausia parduoti turtą. Ne pats geriausias variantas yra tada, kada turtą galima išnuomoti ir jis atsipirktų labai greitai. Nuoma dažniausiai yra brangi, tuo labiau didžiuosiuose miestuose.
Nekilnojamojo Turto Vertės Analizė
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais metais pastebima didėjanti paklausa ir kainų kilimo tendencija.
Tačiau rasti visiškai identiškai lygų nekilnojamąjį turtą bus itin sudėtinga, arba beveik neįmanoma. Tad šiuo metodu galite pasitikrinti tik apytikslią vertę, bet ji gali svyruoti net keliais tūkstančiais į vieną ar kitą pusę.
Nekilnojamojo turto vertė gali keistis laikui bėgant, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir kitus veiksnius. Lietuvos nekilnojamojo turto vertę lemia ne tik vidaus, bet ir tarptautinės rinkos pokyčiai.
Siekiant gauti tikslius ir aktualius skaičius, verta pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto ekspertais, kurie nuolat seka rinkos tendencijas ir gali suteikti profesionalią pagalbą.
Nekilnojamasis Turtas Lietuvoje
LIETUVOJE Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (2005) nustatyta, kad nekilnojamasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.
Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2012) turto vertinimo subjektais laikomi užsakovai ir turtą vertinančios įmonės, taip pat vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų (merų) įgaliotos institucijos.
Užsakovai gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, norintys žinoti nekilnojamojo turto vertę.
Nekilnojamojo turto vertintoju laikomas fizinis ar juridinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą turto vertinimo kvalifikacijos pažymėjimą (kvalifikacijos atestatą) ir besiverčiantis nekilnojamojo turto vertinimo veikla.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio Objektas
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatyta paskirtį.
Mokesčio Tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų:
- Nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą.
- Mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį).
- Nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, taikomi kiti tarifai.
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti, švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Neapmokestinamas užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų nekilnojamasis turtas, valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, bankrutavusių įmonių, tradicinių religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas.
Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
Deklaravimas ir Sumokėjimas
Fiziniai asmenys, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.
Ką Svarbu Žinoti Apie Nekilnojamojo Turto Vertinimą?
Apibendrinant, nekilnojamasis turtas yra esminė ekonomikos dalis, apimanti įvairius žemės sklypus ir statinius, o kilnojamasis turtas apima daiktus, kuriuos galima perkelti be didelių sunkumų.
tags: #kas #laikoma #nekilnojamuoju #turtu