Mitai - tai istorijos, kurios atspindi žmonių pasaulėžiūrą, kultūrą ir vertybes. Jie dažnai aiškina pasaulio atsiradimą, gamtos reiškinius ar žmonių likimus. Tačiau mitai gali būti ne tik senovės tautų pasakojimai, bet ir šiuolaikiniai klaidingi įsitikinimai, susiję su sveikata, mityba ar gyvenimo būdu. Panagrinėkime įvairius mitus - nuo pasaulio sukūrimo iki šių dienų.
Pasaulio sukūrimo mitai
Visos pasaulio kultūros bandė paaiškinti, kaip atsirado pasaulis. Mokslininkai vis dar siekia atskleisti senovės žmonių pasakojimuose slypinčias paslaptis. Kodėl kai kurie mitai tokie panašūs?
Štai keletas pavyzdžių:
- Senovės lietuvių mitas: Pačioje pradžioje nieko nebuvo, tik bekraštis vandenynas ir jį dengiantis ūkas (migla). Virš vandenų migloje gyveno Dievas Ūkopirmas. Jam atsibodo būti vienam, todėl jis sukūrė Velnią. Dievas liepė Velniui panerti į vandenį ir atnešti bent kelis žiupsnelius žemės. Iš tų žemių Dievas padarė salą.
- Indėnų mitas: Pačioje pradžioje nebuvo Žemės. Visur tyvuliavo vandenynas. Jame plūduriavo rąstas, ant kurio sėdėjo Dievas sutvėrėjas vardu Napioa. Jis sugalvojo sukurti salą, todėl pasiuntė gyvūnus, kad iš dugno pasemtų žemių. Napioa iš dumblo nulipdė Žemę, kuri ėmė plėstis.
- Egiptiečių mitas: Pradžioje nebuvo nei dangaus, nei Žemės, visiškoje tamsoje tvyrojo tik vandenynas. Jame iškilo mažytė salelė. Salelėje išdygo lotoso žiedas, kuriame miegojo pirmasis vaikas - kūrėjas Ptah. Besnausdamas Ptah suvokė, kad yra labai vienišas. Netrukus jis ėmė viską kurti savo mintimis.
- Indų mitas: Tamsoje tyvuliavo didžiulis vandenynas. Iš vandenų gimė ugnis. Vandenys sušilo ir juose atsirado Auksinis kiaušinis. Maždaug po metų iš auksinio gemalo gimė Brahma - praamžis, vyriausiasis iš Dievų. Jis sudaužė kiaušinį. Kiaušinis suskilo į dvi dalis - iš viršutinės atsirado dangus, iš apatinės - Žemė.
- Majų mitas: Iki pasaulio atsiradimo buvo tik dangus ir vandenynas. Buvo tamsu ir tylu. Tamsoje skraidė Dievas kūrėjas Aukščiausioji Plunksnuotoji Gyvatė ir Drakonas. Jiedu susitarė, kad reikia sukurti žemę, augalus ir gyvūnus, žmogų. Toliau jie kūrė dalykus tiesiog pasakydami jų vardus.
Mokslininkai svarsto, kodėl pasaulio sukūrimo mitai yra tokie panašūs. Gali būti, kad tie pasakojimai buvo sukurti tada, kai pirmieji žmonės atsirado Afrikoje ir dar nebuvo pasklidę po pasaulį.
Pasaulio sukūrimas
Mitai apie pasaulinį tvaną
Mitai pasakoja apie kadaise Žemę dengusius vandenis, pasaulinį tvaną. Mokslininkai mano, kad senovėje kai kurios Žemės vietos iš tiesų galėjo būti apsemtos. Potvynį galėjo sukelti dėl klimato atšilimo ištirpę ledynai. Gali būti, kad mitai pasakoja ir apie cunamį - didelę vandens bangą, kuri užliejo priešistorės miestus. Cunamį galėjo sukelti žemės drebėjimas ar į Žemę atsitrenkęs meteoritas. Pirmykščiams žmonėms gilų įspūdį paliko galinga, viską užvaldanti gamtos stichija.
Žodžių ir vardų magija
Jau senovės žmonės žinojo apie žodžių ir vardų magiją. Dievybės kūrė pasaulį ir jame esančius dalykus, tiesiog pasakydamos jų vardus. Šia idėja remiasi ir magija. Daug kur pasaulyje tikima, kad žinant žmogaus arba gyvūno vardą, galima jį užburti. Žodžiais - užkalbėjimais moka gydyti ir burtininkai. Žodžio galia tiki ir dabartiniai psichologai, gyvenimo sėkmės mokytojai. Kai kurie psichologai teigia, kad mąstydami ir kalbėdami kuriame savo aplinką ir ateitį. Manoma, kad norint būti laimingu, reikia mąstyti pozityviai.
Šiuolaikiniai mitai
Šiandieniniame informacijos amžiuje, kai atsakymą į bet kokį klausimą galime rasti vos per kelias sekundes, atrodo paradoksalu, kad sveikatos srityje vis dar vyrauja tiek daug klaidingų įsitikinimų.
Lietuva nėra išimtis - atliktos apklausos ir gydytojų pastebėjimai rodo, kad nepaisant medicinos pažangos, daugelis mūsų tautiečių vis dar vadovaujasi „liaudies išmintimi“, kuri neretai ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti.
Nuo mitybos įpročių iki peršalimo ligų gydymo - mitai yra giliai įsišakniję mūsų kultūrinėje sąmonėje, dažnai perduodami iš kartos į kartą kaip neginčijamos tiesos.
Mitybos mitai
Mityba yra ta sritis, kurioje mitų koncentracija yra bene didžiausia.
- Mitas: Norint numesti svorio, negalima valgyti po 18 valandos. Faktas: Svarbiausia yra ne konkretus laikas, o suvartojamų kalorijų kiekis ir laiko tarpas iki miego.
- Mitas: Gliutenas yra kenksmingas visiems. Faktas: Gliutenas yra pavojingas tik tiems žmonėms, kurie serga celiakija arba turi neceliakini jautrumą gliutenui.
- Mitas: Sriuba būtina skrandžio sveikatai. Faktas: Sriuba yra tiesiog maistas, kuriame yra daug skysčių. Skrandžio sveikatai svarbiausia yra subalansuota mityba, pakankamas skaidulų kiekis ir reguliarumas.
- Mitas: Rudasis cukrus yra sveikesnis už baltąjį. Faktas: Rudasis cukrus dažniausiai yra tas pats baltasis cukrus, tik su nedideliu melasos kiekiu, kuris suteikia spalvą. Kalorijų ir poveikio organizmui prasme jie yra praktiškai identiški.
Mitai apie peršalimą
Atėjus šaltajam sezonui, vaistinės prisipildo žmonių, ieškančių stebuklingų piliulių imunitetui stiprinti, o pokalbiuose dominuoja baimė peršalti.
- Mitas: Skersvėjis sukelia peršalimą. Faktas: Peršalimo ligas sukelia virusai ir bakterijos, o ne oro judėjimas.
- Mitas: Vitamino C megadozės padeda išvengti peršalimo. Faktas: Tyrimai rodo, kad tai nepadeda išvengti peršalimo, o ligos trukmę gali sutrumpinti tik labai nežymiai.
- Mitas: Antibiotikai yra universalus vaistas nuo visų ligų, kurias lydi karščiavimas. Faktas: Antibiotikai veikia tik bakterijas, jie visiškai neveikia virusų.
Kiti populiarūs mitai
- Mitas: Organizmui reikia "valymo" (detoksikacijos). Faktas: Žmogaus organizmas turi itin efektyvią valymo sistemą. Jokie brangūs gėrimai ar dietos neatliks šio darbo geriau nei sveiki organai.
- Mitas: Reikia išgerti 8 stiklines vandens per dieną. Faktas: Skysčius gauname ne tik gerdami vandenį, bet ir su arbata, kava, sriubomis, vaisiais ir daržovėmis.
- Mitas: Skaitymas esant prastam apšvietimui gadina regėjimą. Faktas: Skaitymas esant prastam apšvietimui gali sukelti akių nuovargį, tačiau ilgalaikės žalos regėjimui tai nesukelia.
- Mitas: Prakaitavimas tirpdo riebalus. Faktas: Prakaitavimas yra organizmo vėsinimosi mechanizmas, o ne riebalų tirpimo rodiklis.
- Mitas: Mikrobangų krosnelėje šildytas maistas tampa kenksmingas. Faktas: Mikrobangos nekeičia maisto cheminės sudėties taip, kad jis taptų nuodingas.
Mitybos mitai
Augalinės mitybos mitai
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių renkasi augalinę mitybą dėl jos skonių įvairovės bei naudos sveikatai ir aplinkai. Vis dėlto visuomenėje dar vyrauja įvairūs įsitikinimai - pavyzdžiui, kad tokia mityba yra brangi ar nevisavertė. Siekdamas padėti vartotojams geriau suprasti šį mitybos pasirinkimą, „Lidl“ kviečia atvirai pažvelgti į augalinės mitybos galimybes ir atrasti, kokią naudą ji gali suteikti kiekvienam iš mūsų.
„Augantis žmonių rūpestis aplinka ir sveikata skatina vis dažnesnį augalinės kilmės produktų pasirinkimą. Gali pasirodyti, kad sumažinus mėsos vartojimą lieka tik grikiai, daržovės ir vaisiai, bet tai - netiesa. Maisto pramonė reaguoja į vartotojų poreikius ir kuria vis daugiau augalinių produktų, kurie savo skoniu, tekstūra, išvaizda ar maistine verte gali praturtinti mitybą kaip ir gyvūninės kilmės produktai“, - sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
- 1 mitas: augalinė mityba lygi baltymų ir vitaminų trūkumui
Vienas dažniausiai girdimų mitų - atsisakius gyvūninės kilmės produktų, organizmui ima trūkti baltymų ir svarbiausių vitaminų. Vis dėlto Amerikos dietologų asociacijos teigimu, moksliniai tyrimai rodo, jog įvairi ir tinkamai subalansuota augalinė mityba gali aprūpinti organizmą svarbiausiomis maistinėmis medžiagomis.
Pavyzdžiui, baltymų, kurie yra vieni svarbiausių organizmui reikalingų makronutrientų, gausu lęšiuose, avinžirniuose, pupelėse, tofu, avižose. Puikūs augalinės kilmės baltymų šaltiniai taip pat yra moliūgų sėklos bei migdolai. Svarbiausia - įvairovė ir pakankamas kalorijų kiekis, užtikrinantis visų būtinų aminorūgščių gavimą.
Vitaminas B12, natūraliai randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, gali būti gaunamas iš B12 papildytų augalinių produktų: sojų, avižų ar migdolų gėrimo, tam tikrų pusryčių dribsnių, maistinių mielių. Kai kuriais atvejais, pasitarus su gydytoju, gali būti rekomenduojama vartoti ir B12 maisto papildus.
Geležis taip pat nėra išimtinai gyvūninės kilmės. Jos gausu lęšiuose, pupelėse, špinatuose, bolivinėje balandoje, moliūgų sėklose ir džiovintuose vaisiuose, pavyzdžiui, razinose ar abrikosuose. Norint pagerinti geležies įsisavinimą, rekomenduojama ją vartoti kartu su vitamino C turinčiais produktais, tokiais kaip citrusiniai vaisiai, paprikos, brokoliai.
- 2 mitas: augaliniai produktai yra labai brangūs
Kitas gajus mitas - augalinis maistas yra prabangos prekė. Pasak M. Anilionės, dar visai neseniai šie produktai buvo naujiena, o jų pasirinkimas prekybos vietose - daug mažesnis. Dėl šios priežasties susiformavo įsitikinimas, kad aplinkai draugiškesnės prekės yra brangesnės už įprastines. Šiandien situacija pasikeitusi iš esmės - parduotuvių lentynose galima rasti platesnį augalinės kilmės produktų ir kainų pasirinkimą.
„Lęšiai, pupelės, kruopos, bulvės, morkos, kopūstai, obuoliai - tai ne tik itin maistingi, bet ir vieni ekonomiškiausių produktų prekybos centruose. Be to, jų galiojimo laikas ilgesnis nei daugelio greitai gendančių gyvūninės kilmės produktų, tad jie leidžia planuoti išlaidas atsakingiau ir sumažinti maisto švaistymą“, - pasakoja „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė.
M. Anilionė priduria, kad „Lidl“ nuolat plečia savo augalinės kilmės produktų asortimentą. Jame yra kelių skirtingų rūšių augaliniai gėrimai, tofu, avinžirnių užtepėlės, veganiški kepsniai, sūris, sausainiai bei ledai. Pirkėjams siūlomas ir itin platus šviežių ir kokybiškų vaisių bei daržovių, riešutų bei džiovintų vaisių pasirinkimas.
- 3 mitas: augalinė mityba yra nuobodi
Kitas dažnai kartojamas mitas - augalinė mityba nepasižymi skonių įvairove ir greitai pabosta. Visgi iš tikrųjų tai yra viena kūrybiškiausių mitybos formų, leidžianti atrasti ne tik naujus ingredientus, bet ir įvairių pasaulio virtuvių patiekalus.
„Augalinė mityba skatina eksperimentuoti - nuo tradicinių lietuviškų daržovių troškinių iki kvapnių indiškų lęšių sriubų, tailandietiškų kokosinių karių ar meksikietiškų buritų su pupelėmis ir avokadais. Tai ne tik sveika, bet ir skoniais turtinga mityba, kurioje lengvai galima atrasti prieskonių, tekstūrų ir aromatų įvairovę“, - sako M. Anilionė.
Įkvėpimo eksperimentams galima semtis ir „Lidl“ parduotuvėse vykstančių teminių savaičių metu, kai pirkėjai kviečiami pažinti skirtingų pasaulio virtuvių skonius. Tokie pasiūlymai leidžia patogiai namuose išbandyti itališkus, meksikietiškus, Azijos ar Viduržemio regiono įkvėptus patiekalus su visais reikalingais ingredientais.
- 4 mitas: augalinė mityba - tik laikina mada
Nors dalis žmonių vis dar mano, kad augalinė mityba yra tik laikina tendencija, jos nauda žmogaus organizmui ir mūsų planetai - neginčijama. Moksliniai tyrimai rodo, kad dažnas augalinės kilmės produktų vartojimas gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, pagerinti bendrą savijautą ir aprūpinti organizmą visomis būtinomis maistinėmis medžiagomis.
„Tam, kad „Vemondo“ linijos produktuose būtų visos reikalingos maistinės medžiagos, kurias įprastai gauname iš gyvūninės kilmės produktų, jie gaminami iš riešutų, sojos, grybų, ankštinių daržovių ir kruopų. Šie ingredientai užtikrina pakankamą būtinųjų elementų kiekį organizmui, turi skaidulų, galinčių sumažinti cholesterolio ir stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje“, - pasakoja M. Anilionė.
Augalinė mityba taip pat prisideda prie gamtos tausojimo - mažesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos, mažesnio vandens ir elektros suvartojimo. Tvarumą užtikrina sertifikuoti produktai, pavyzdžiui, „Lidl“ lentynose esantys gaminiai su „Fairtrade“ ženklu rodo, kad jie pagaminti laikantis sąžiningos prekybos principų ir aplinkai draugišose ūkiuose, saugant biologinę įvairovę ir atsakingai naudojant išteklius.
- 5 mitas: augalinę mitybą renkasi tik vegetarai ir veganai
Nors augalinė mityba dažnai siejama tik su vegetarizmu ar veganizmu, pastaruoju metu vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą, siekdami gyventi sveikiau, tvariau ar tiesiog atrasti naujų skonių.
„Toks lankstus požiūris vadinamas fleksitarizmu - kai pagrindinę mitybos dalį sudaro augalinės kilmės produktai, bet tam tikrais atvejais vartojami ir gyvūninės kilmės produktai. Ši tendencija populiarėja visame pasaulyje, o kartu auga ir augalinių produktų paklausa.
Apibendrinant, mitai mus supa visur - nuo senovės pasakojimų iki šiuolaikinių įsitikinimų apie sveikatą ir mitybą. Svarbu kritiškai vertinti informaciją ir remtis moksliniais tyrimais, kad priimtume teisingus sprendimus.
Rekomenduojama tema video įrašui: