Senuose daugiabučiuose namuose viena iš pagrindinių problemų yra bendras energijos suvartojimo kiekis. Jei daugiabutis pastatytas pagal galiojantį statybų reglamentą arba bus renovuotas su individualia apskaita atsiras patalpų tolygaus šildymo sąlygos, kurios taip pat gali paploninti jūsų piniginę. Šie žemiau pateikti reikalavimai daugiabučiams yra dar vienas papildomas pliusas individualiam ir nedideliam pasyviam namui.
Šilumos ūkio sektoriaus kainodaros pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Šilumos ir karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ir karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.
Valstybinį šilumos sektoriaus kainų reguliavimą atlieka Komisija. Ji tvirtina šilumos kainų nustatymo ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, kontroliuoja kainų taikymą. Šilumos bazinės kainos dedamosios, galiojusios iki 2015 m. gruodžio 31 d., ir karšto vandens kainos kintamosios dedamosios metams nuo 2011 m. sausio 1 d. Vilniaus miesto apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje panaikino Komisijos aukščiau minėtus nutarimus ir įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamąsias dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 24 d. Šilumos kainoje visada yra įvertinamos įsigyto prieš du mėnesius kuro kainos (Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96, 58.4 punktas). Taip reglamentuota todėl, kad Komisija galėtų nustatyti kuro (žaliavos) kainų vidurkius ir prižiūrėti, jog naudojamos kuro (žaliavos) kainos šių vidurkių neviršytų. Įmonės, apskaičiuodamos, pavyzdžiui, 2015 m. vasario mėn. šilumos kainas, naudoja 2014 m. gruodžio mėnesio kuro kainas.
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia. Tais atvejais kai buto savininkas sumontuoja bute papildomas radiatorių sekcijas, o pastate taikomas vienas iš šių šilumos paskirstymo metodų (Metodas Nr. 1, Metodas Nr. 4, Metodas Nr. 7, Metodas Nr. 8, Metodas Nr. 9, Metodas Nr. 10) jo bute sunaudojamam šilumos kiekiui apskaičiuoti turėtų būti naudojamas ne faktinis, o sąlyginis šildomas plotas.
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.
Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui. Šis šilumos energijos kiekis iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. 2016 m. birželio 14 d. Komisija patvirtino naujus Komisijos rekomenduojamus šilumos paskirstymo metodus, kurie įsigaliojo 2017 m. rugpjūčio 1 d.
Jeigu tam tikrą mėnesį vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis negu faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi pastato karšto vandens vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams. Nustačius ar deklaravus anksčiau nedeklaruotus karšto vandens kiekius, pastarieji viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, todėl susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis.
Nuo 2016 metų vasario mėnesio pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas, t. y. asmuo, kuris turi atitinkamą atestatą ir vykdo priežiūrą (priežiūros veiklą taip pat gali vykdyti ir pastato valdytojas) kiekvieną mėnesį turi nustatyti santykinius šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklius. Prižiūrėtojui taip pat nustatyta pareiga analizuoti gautus duomenis ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti juos pastato savininkui ar valdytojui, o kartą per metus parengti siūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.
Tai priklauso nuo to, koks apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pasirenkamas: (I) kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo, kaip kompleksinis produktas perkamas iš karšto vandens tiekėjo, t. y šilumos tiekėjo; (II) kai atskirai atsiskaitoma su šilumos tiekėju už karšto vandens paruošimą, o su geriamojo vandens tiekėju - už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui paruošti; (III) kai karštas vanduo ruošiamas individualiai bute, naudojant kitus energijos šaltinius (dujas, elektrą, kietąjį kurą) - šiuo atveju mokama už patiektą geriamąjį vandenį ir jo paruošiamą pagal kitos rūšies energijos suvartojimą.
Jeigu butų (patalpų) savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, įgaliotą atstovą pagal pateiktą raštišką prašymą, šis atsisakymas įforminamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir toliau tokių butų (patalpų) savininkams priskirtinas apmokėti karšto vandens kiekis nustatomas pagal Šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų įgaliotus atstovus, metodiką, patvirtintą Komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-24.
Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi Atsiskaitomųjų karšto vandens paskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 (toliau -Metodika). Metodikos 7 punkte yra pateikta atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo sąvoka.
Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, taikomas eurais per mėnesį, nustatomas metines skaitiklių priežiūros sąnaudas dalinant iš 12 mėnesių, todėl yra mokamas vartotojų kas mėnesį net jei vartotojai išvykę, o karšto vandens apskaitos prietaisai nenaudojami. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra pastovus ir nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Karšto vandens tiekėjui įrengus karšto vandens apskaitos prietaisus gyventojų butuose, gyventojai turi mokėti šių prietaisų aptarnavimo mokestį.
Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė.
Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t. y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita.
Tolygaus šildymo sąlyga yra įtvirtinta šilumos paskirstymo metoduose Nr. 3 ir Nr. Pavyzdžiui, jei minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas yra 0,4 , tai reiškia, kad 1 m2 buto naudingojo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc.
Šilumos paskirstymo metodai
Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, paskaičiuotą pagal namui taikomą šilumos apskaitos metodą, reglamentuotą teisiniais metodais.
Šilumos paskirstymo metodus reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės.
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. Taikymo sąlygosName:įvadinis šilumos prietaisas, kuris matuoja visame pastate suvartotą šilumos kiekį patalpų šildymui, karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai);arba įrengti du įvadiniai apskaitos prietaisai: įvadinis šilumos prietaisas (A), matuojantis šilumą viso namo butų patalpų šildymui, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas (B), matuojantis šilumą, sunaudotą karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai).
Bute / patalpoje:įrengti šilumos dalikliai (daugiau nei 50 proc. namo butų);yra arba nėra įrengti karšto vandens suvartojimo apskaitos prietaisai.
Jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas:Vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui.Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumai, kuri išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc. šilumos dalies).
Vartotojus informuojame, kad pagal teisės aktus patalpų oro temperatūra, kai sistemoje įrengti dalikliai, daugiabutyje negali būti žemesnė, nei +16⁰C, todėl ir termostatai žemesnės temperatūros nustatyti neleidžia. Jei vis tik šildymo prietaisą pavyksta išjungti ir ant radiatoriaus įrengtas daliklis nerodys šilumos sunaudojimo, nebus taip, kad už patalpų šildymą nereikės mokėti.
Tokiose patalpose oro temperatūra nesusilygins su lauko oro temperatūra, nes jas šildys iš kaimyninių šildomų patalpų per atitvaras gana intensyviai sklindanti šiluma. Tai įvertinta, kuriant šilumos paskirstymo metodą Nr.6 - numatyta vadinamoji netolygaus šildymo sąlyga.
Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas
Šilumos paskirstymo metodų vartotojams pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse.
Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
2005 m. VKEKK norma patvirtina, kad sumažinant radiatoriuose šilumą vartotojas nieko nelaimės.
Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.
Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos.
Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti. Likės šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms tenkinti ir (ar) bendrojo naudojimo patalpoms šildyti padalinamas butams pagal butų ar patalpų naudingąjį plotą. Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus šildymo sąlyga.
Metode taikoma visų butų ar patalpų tolygaus šildymo sąlyga.
Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.
Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m3 pašildyti.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto.
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. Pastato butų ar kitų patalpų, kuriose įrengti dalikliai, naudingojo ploto šildymui priskiriamas šilumos kiekis susideda iš individualiai reguliuojamų ir nereguliuojamų šilumos kiekių. Nereguliuojamos šilumos sąnaudos padalinamos proporcingai butų ar patalpų naudingam plotui.
Vartotojams kurių butuose ar kitose patalpose dalikliai neįrengti arba dalikliai įrengti, tačiau daliklių rodmenys laikinai negali būti taikomi, šiluma šildymui paskaičiuojama šilumos sąnaudų normatyvą padauginus iš šiems vartotojams priskirto naudingojo ploto.
Šilumos paskirstymo metodas Nr.7Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.
Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus. Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
Termoviziją atliksime pigiai, kvalifikuotai bei profesionaliai, atvykstame nuosavu transportu. Jūsų patogumui dirbame savaitgaliais. Vėliau įdiegsime į jūsų tvarkingą kompiuterį termo-programą, pamokysime naudotis.
Tai pastatas, kuriame 20°C vidaus temperatūra gali būti pasiekta nenaudojant standartinių šildymo ir vėsinimo sistemų.
Nuo 2019 metų vasario pirmos dienos atsirado korekcijos statinių suvartojamai energijai, techninei specifikacijai.
Pasyvaus namo laiptai? Kodėl tik pasyvaus namo laiptai? Tarytum jie kažikokie įpatingi pasyviame name. Mes taip negalvojam. Laiptai turi būti saugūs, patogūs, praktiški ir simpatiški.
Langai yra šalčiausia pasyvaus namo dalis, o tai reiškia, kad reikalaujanti papildomo rūpesčio.
Lietuvoje, bent dabartiniu metu, pasyvaus namo sprendimai ir skelbimai apie parduodamus pasyvius namus retsykiais turi keistokų apibūdinimų.
Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti.
Paskirstymo metodas nr. gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais.
Metrologinis šilumos paskirstymo metodas nr. gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir kiekvieno buto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja visą buto suvartotą šilumos kiekį.
Paskirstymo metodas nr. gali būti taikomas daugiabučiuose namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato šilumos punkto "keturvamzde" kolektorine sistema, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais.
B variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis karštam vandeniui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.
C variantas: pastate suvartotas šilumos kiekis nustatomas pagal įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o šilumos kiekis šildymui nustatomas pagal nuosekliai įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis.
Šiluma šildymui išdalinama pagal butų naudingą plotą, o šiluma karštam vandeniui ruošti pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas.
Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti.
Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas.
Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas nr.
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr.
Nešildymo sezono metu (vasarą) visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas.
Kaip sutaupyti pinigų už šildymą | Paklauskite šio seno namo
tags: #buto #suvartotas #silumos #kiekis