Mirus žmogui, jo turtas ir įsipareigojimai pereina įpėdiniams. Tačiau kas atsitinka, jei įpėdinių nėra arba jie atsisako palikimo? Šiame straipsnyje aptarsime, kas nutinka turtui, kai nėra paveldėtojų, paveldėjimo procesą, įpėdinių eiles, testamentus ir valstybės vaidmenį.
Paveldėjimo pagrindai
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Svarbu žinoti, kad paveldėjimas reiškia ne tik turto, bet ir įsipareigojimų perėmimą, vadinasi, negalima paveldėti turto kartu nepaveldint ir palikėjo įsipareigojimų.
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu.
Įpėdiniai
Įprastai teisę paveldėti turtą turi jo šeimos nariai ir artimi giminaičiai arba testamentu paskirti įpėdiniai. Tokiais asmenimis įprastai laikomi palikėjo vaikai, sutuoktinė, tėvai, vaikaičiai (anūkai), seneliai, broliai ir seserys, taip pat kiti įstatymų numatyti asmenys. Paskutine eile paveldi Lietuvos valstybė.
Teisine prasme giminystė yra apibrėžiama kaip kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.131 straipsnyje yra skiriamos tiesioji ir šoninė giminystės linijos.
Įpėdinių eilės
Mirusiojo fizinio asmens turtas yra paveldimas aukščiau nurodytomis įpėdinių eilėmis žemėjančia tvarka:
- Pirmos eilės įpėdiniai: palikėjo vaikai (įskaitant įvaikius) ir vaikai, gimę po palikėjo mirties.
- Antros eilės įpėdiniai: palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai (anūkai).
- Ketvirtos eilės įpėdiniai: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės. Pažymėtina, kad netikri palikėjo broliai ir seserys turi lygias teises paveldėti kartu su tikraisiais palikėjo broliais ar seserimis.
- Penktos eilės įpėdiniai: palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos).
- Šeštos eilės įpėdiniai: palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
Mirusiojo fizinio asmens įpėdiniai palikimą paveldi lygiomis dalimis. Pavyzdžiui, jeigu palikėjas turėjo 3 vaikus, tokiu atveju visas mirusiojo turtas yra dalijamas į tris dalis.
Palikėjo sutuoktinis nėra priskiriamas įpėdinių pagal įstatymą eilėms. Jis turi teisę paveldėti kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Jei pirmos eilės įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei pirmos eilės įpėdinių yra daugiau kaip trys, tokiu atveju sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
Testamentas
Testamentas - tai teisinis dokumentas, kuriame žmogus (testatorius) nurodo, kam ir kokį savo turtą nori palikti po mirties.
Yra kelios testamento formos:
- Oficialusis testamentas: sudaromas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinamas notaro.
- Asmeninis testamentas: testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
- Bendrasis sutuoktinių testamentas: dokumentas, kuriuo abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria įpėdiniu. Tokį testamentą gali sudaryti tik susituokę asmenys, ir jis turi būti patvirtintas notaro.
Jei asmuo nėra surašęs testamento, jo turtas paveldimas pagal įstatymą. Tokiu atveju įpėdiniai nustatomi pagal įpėdinių eiles - paveldi aukščiausios (artimiausios) eilės giminaičiai, o jei jų nėra arba jie atsisako palikimo, teisė pereina kitai eilei.
Paveldėjimo terminai
Į notarą dėl palikimo priėmimo galima kreiptis per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įsidėmėkite, kad šis terminas pradedamas skaičiuojamas nuo palikėjo mirties dienos, todėl svarbu savalaikiskai kreiptis į notarą, jeigu planuojate palikimą priimti notarine tvarka. Šis terminas yra naikinamasis.
Teismas gali atnaujinti terminą palikimui priimti, kad jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis laikomos tokios aplinkybės, dėl kurių negalite priimti palikimo laiku (per 3 mėn.). Įstatymo nežinojimas įprastai nėra laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.
Įstatyme yra aiškiai išskirti du atvejai kaip įpėdinis gali priimti palikimą per teismą:
- Termino palikimui priimti atnaujinimas: Teismas įtvirtina termino praleidimo priežastis atnaujinti jums praleistą terminą palikimui priimti, kai teismas pripažįsta, kad terminą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
- Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti palikėjo turtą: Teismas gali pripažinti jūsų teisę į palikėjo nuosavybę, jeigu po palikėjo mirties rūpinotės palikėjo turtu ir šį turta naudojate (jame gyvenate ir pan.), tačiau liko nesutvarkyti palikimo priėmimo notarine tvarka formalumai.
Kas nutinka turtui, kai jo nepriėmė įpėdiniai?
Jeigu šeimos nariai ar kiti įpėdiniai nepriima palikimo ir nesikreipia į teismą dėl teisės į paveldėjimą atkūrimo, jis pereina valstybės žinion (tampa išmariniu turtu) ir yra perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybės paveldėtas turtas įprastai yra parduodamas valstybinio turto aukcionuose (varžytynėse).
Mokesčiai paveldint turtą
Svarbus etapas yra mokesčiai paveldėjus turtą. Notaro mokesčiai apima dokumentus, patikras registrų centre ir notaro atlygį, kuris sudaro 0,1 proc. VMI mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės).
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. Skaičiuojant mokėtino gyventojų pajamų mokesčio dydį, pirmiausia aktuali yra paveldimo turto vertė, nuosavybės įgijimo momentu, nuo kurio būtų skaičiuojami mokesčiai pardavus turtą.
| Mokesčio tipas | Apmokestinimo bazė | Pastabos |
|---|---|---|
| Notaro mokestis | Turto vertė | Apmoka už dokumentus ir patikras. |
| VMI mokestis | 70% turto vertės | Apskaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės. |
Apibendrinant, paveldėjimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, laikytis terminų ir tinkamai sutvarkyti visus dokumentus. Jei turite klausimų ar abejonių, visada kreipkitės į notarą ar teisininką.
