Skystis plaučiuose: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Skystis pleuros ertmėje kasdien pasaulyje diagnozuojamas vidutiniškai 1 mln. pacientų. Ši būklė nėra liga pati savaime, bet dažniausiai yra kitų ligų, tokių kaip širdies nepakankamumas, infekcijos ar vėžys, pasekmė. Todėl svarbu žinoti priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Kas yra skystis plaučiuose?

Skysčio pleuros ertmėje norma yra apie 1,0-15 ml, kurios kiekis reguliuojamas balanso tarp hidrostatinio ir onkotinio slėgio visceralinės ir parietalinės pleuros kraujagyslėse ir limfinio drenažo. Sutrikus šiam balansui, pleuros ertmėje skysčio padaugėja.

Priklausomai nuo sukėlėjo, skystis pleuros ertmėje gali būti skirtingos prigimties: serozinis, pūlingas (empiema) ar kraujingas (hemotoraksas). Skysčio kaupimasis gali trukdyti plaučių funkcijai ir sukelti kvėpavimo sunkumus.

Skysčio plaučiuose priežastys

Skysčio kaupimasis pleuros ertmėje gali būti susijęs su įvairiomis ligomis ir būklėmis. Priežastis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes: transudacinę pleuros efuziją ir eksudacinę pleuros efuziją.

Transudacinė pleuros efuzija

Šio tipo skysčio kaupimasis dažniausiai atsiranda dėl sisteminių ligų, kurios sukelia skysčių disbalansą organizme. Transudacinė efuzija dažniausiai būna dėl šių priežasčių:

  • Širdies nepakankamumas (dėl padidėjusio spaudimo kraujagyslėse)
  • Kepenų cirozė (sumažėjusi baltymų gamyba ir skysčių susilaikymas organizme)
  • Nefrozinis sindromas (sumažėjęs baltymų kiekis kraujyje)

Eksudacinė pleuros efuzija

Šio tipo skysčio kaupimasis dažniausiai susijęs su pleuros uždegimu ar pažeidimu dėl infekcijos, vėžio ar kitų lokalių priežasčių:

  • Pneumonija (plaučių uždegimas)
  • Tuberkuliozė
  • Vėžys (ypač plaučių, krūties, limfomos ar metastazinis vėžys)
  • Pleuros pažeidimai po traumų
  • Autoimuninės ligos (pvz., sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas)

Pleuritas atskleistas: simptomų, priežasčių ir gyvybiškai svarbios informacijos supratimas

Skysčio plaučiuose simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo skysčio kiekio pleuros ertmėje ir pagrindinės priežasties. Kai kuriais atvejais nedidelis skysčio kiekis gali nesukelti simptomų, o didesnis kiekis gali sukelti sunkų kvėpavimo sutrikimą. Dažniausi simptomai:

  • Dusulys: Kvėpavimo pasunkėjimas, ypač gulint arba fizinio aktyvumo metu.
  • Krūtinės skausmas: Paprastai aštrus ir sustiprėja įkvėpus (pleuritinis skausmas).
  • Kosulys: Dažnai sausas, neproduktyvus.
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Ypač jei priežastis yra infekcija, pvz., pneumonija.
  • Bendras silpnumas ir nuovargis: Gali būti susijęs su deguonies stoka arba pagrindine liga.
  • Svorio kritimas ir apetito praradimas: Gali atsirasti esant lėtinėms būklėms, pvz., vėžiui.

Skysčio plaučiuose klasifikacija

Skystis pleuros ertmėje gali būti klasifikuojamas pagal skysčio pobūdį ir jo kilmę:

  • Transudacinė efuzija: Skysčio kaupimasis dėl sisteminių būklių, dažniausiai susijusių su širdies, kepenų ar inkstų problemomis. Šis skystis paprastai būna šviesus, vandeningas, turintis mažai baltymų.
  • Eksudacinė efuzija: Sukeliama dėl pleuros uždegimo ar vietinio pažeidimo, pvz., infekcijos ar vėžio. Skystis gali būti tirštesnis, turintis daugiau baltymų ir ląstelių, kartais pūlingas ar kraujingas.

Pagal skysčio pobūdį pleuros efuzija gali būti:

  • Serozinė: Skystis yra skaidrus, dažniausiai dėl širdies ar kepenų ligų.
  • Pūlinga (empiema): Susikaupusios pūliai pleuros ertmėje, dažniausiai dėl bakterinės infekcijos.
  • Kraujinga (hemotoraksas): Skystis yra kraujingas, dažniausiai po traumos arba dėl vėžio.
  • Chilotoraksas: Limfinio skysčio kaupimasis, paprastai susijęs su limfinės sistemos pažeidimu.

Skysčio plaučiuose diagnostika

Diagnozė paprastai nustatoma remiantis klinikiniais simptomais, fizine apžiūra ir specialiais tyrimais, kurie padeda nustatyti skysčio kiekį pleuros ertmėje ir jo pobūdį.

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas gali nustatyti, kad pleuros ertmėje yra skysčio, klausydamas plaučių (dažnai girdimas silpnas ar nebūdingas kvėpavimas).
  • Krūtinės ląstos rentgenograma: Naudojama skysčio buvimui ir kiekiui nustatyti. Krūtinės ląstos priekinėje rentgenogramoje pleuritas pastebimas, kai jo yra daugiau nei 150-170 ml.
  • Ultragarsinis tyrimas: Naudojamas, kad būtų tiksliau nustatyta skysčio vieta ir kiekis. Ultragarsinis tyrimas yra pats paprasčiausias ir prieinamiausias tyrimas nustatant ir skystį pleuros ertmėje, jo kiekį, net skysčio buvimo pleuros ertmėje trukmę. Pagal specifiškumą jis prilygsta kompiuterinei tomografijai. Literatūroje nurodoma, kad pagal atstumą nuo plaučio iki parietalinės pleuros galima nustatyti skysčio kiekį.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali padėti nustatyti skysčio priežastį, ypač jei įtariama, kad tai sukelia vėžys ar infekcija.
  • Pleuros punkcija: Naudojamas skystis iš pleuros ertmės mėginiams paimti ir ištirti jo pobūdį (baltymai, ląstelės, infekciniai veiksniai). Pagrindinė diagnostinė procedūra verifikuojant skysčio kilmę yra pleuros ertmės punkcija. Ji atliekama visiems ligoniams, kuriems yra skysčio pleuros ertmėje, išskyrus tada, kai skysčio kiekis yra labai nedidelis ir punkciją atlikti nesaugu. Atlikus pleuros ertmės aspiracinę punkciją, pirmiausia vertinama pleuros skysčio spalva, skaidrumas ir kvapas.Labai svarbus skysčio pobūdis: kraujingas (hemoraginis pleuritas ir hemotoraksas), pūlingas ar chiliozinis. Dvokiantis kvapas būdingas pleuros empiemai, sukeltai anaerobinių bakterijų.

Skysčio plaučiuose gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo pleuros efuzijos priežasties ir skysčio kiekio. Pagrindinis tikslas - pašalinti skysčio susikaupimą ir gydyti pagrindinę ligą, kuri sukelia skysčio kaupimąsi.

  • Pleuros punkcija (torakocentezė): Skystis iš pleuros ertmės pašalinamas adatos pagalba, siekiant sumažinti spaudimą plaučiams ir palengvinti kvėpavimą.
  • Drenažo vamzdelis: Jei skysčio kiekis didelis arba jis kaupiasi greitai, gali būti įvedamas drenažo vamzdelis, kad būtų užtikrintas nuolatinis skysčio pašalinimas.
  • Diuretikai: Jei priežastis yra širdies nepakankamumas, gali būti naudojami vaistai, skirti sumažinti skysčių kaupimąsi organizme.
  • Antibiotikai: Jei skystis yra infekcinės kilmės (empiema), antibiotikai naudojami infekcijai gydyti.
  • Chemoterapija arba radioterapija: Jei skysčio kaupimąsi sukelia vėžys, gali būti taikomas priešvėžinis gydymas.
  • Pleurodezė: Chirurginė procedūra, kurios metu pleuros ertmė uždaroma, siekiant išvengti tolesnio skysčio kaupimosi (naudojama esant lėtiniam kaupimuisi, ypač dėl vėžio).

Medikamentinis gydymas taikomas pagrindinėms ligoms gydyti. Jeigu skysčio kilmė yra ŠN, efektyviausi yra diuretikai, vazodilatatoriai ir kiti širdies kraujagyslių sistemą veikiantys vaistai. Diuretikai nepadės, jei skystį sukėlė plaučių uždegimas, navikas ar tuberkuliozė. Esant pleuros empiemai, svarbiausi, be pleuros ertmės drenažo, yra antibiotikai. Galima skirti cefalosporinų ir antianaerobinių preparatų derinius.

Svarbu: Kadangi pleuros efuzija dažnai yra kitų ligų simptomas, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tinkamos diagnostikos ir gydymo.

Liaudiškos priemonės

Kadangi pleuros efuzija dažnai yra kitų ligų simptomas, svarbu kreiptis į gydytoją dėl tinkamos diagnostikos ir gydymo. Liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir palengvinti simptomus, tačiau jos neturėtų pakeisti gydytojo nurodymų.

  • Imuniteto stiprinimas: Subalansuota mityba, gausi vitaminų ir antioksidantų, gali padėti palaikyti imuninę sistemą, ypač jei efuzijos priežastis yra infekcija. Įtraukite į mitybą vaisius, daržoves, uogas ir sveikus riešutus.
  • Vengti per didelio fizinio krūvio: Svarbu vengti per didelio fizinio aktyvumo, kol nėra pašalintas skystis, nes tai gali padidinti diskomfortą ir kvėpavimo sunkumus.
  • Šiltos kompresijos: Šiltos kompresijos ant krūtinės gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti kraujotaką, tačiau jos neturėtų būti naudojamos, jei skystis yra pūlingas ar kraujingas, nes tai gali pabloginti situaciją.
  • Kvėpavimo pratimai: Gydytojo rekomenduojami kvėpavimo pratimai gali padėti pagerinti plaučių funkciją ir sumažinti kvėpavimo sunkumus.
  • Augaliniai preparatai: Kai kurie augalai, tokie kaip imbieras ar ciberžolė, turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti mažinti uždegimą ir skausmą. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus, būtina pasitarti su gydytoju.
  • Gerti daug skysčių: Gerti daug vandens ir išvengti druskos perteklių, kad padėtų organizmui natūraliai atsikratyti skysčių.

Prevencija

Efektyvi prevencija gali priklausyti nuo pagrindinės ligos ar būklės, kuri sukelia pleuros efuziją.

tags: #kas #tai #gali #buti #kai #plauciuose