Kas yra svarbiausia bendravime?

Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Bendravimas - tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau asmenų. Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvoame ar jaučiame, kokiais matome save ir mūsų aplinką.

Dr. Julius Neverauskas teigia, kad bendravimas - tai viena pagrindinių žmogaus vertybių ir neatsiejama mūsų santykių dalis. Kaip sakė Aristotelis, žmogus - sociali būtybė. Mes esame priversti bendrauti nuolatos, esame kitų asmenų apsuptyje.

Šiame straipsnyje gilinamės į bendravimo psichologiją, nagrinėjame pagrindines sąvokas, rūšis, procesus ir barjerus, taip pat aptariame neverbalinės komunikacijos svarbą ir žmogaus suvokimo ypatumus.

Maslow poreikių piramidė

Bendravimas kaip vertybė

Bendravimas tampa vertybe. Vertybe vadiname tai, kas, žmogaus manymu, jo gyvenime yra svarbiausia, jei mes ką labai vertiname (nesvarbu, ar tai būtų kiti žmonės, daiktai, idėjos aar veikla), tuomet manome, kad verta šito siekti, tai daryti ar turėti. Tai, ką mes laikome vertybėmis, padeda tenkinti svarbiausius poreikius.

Amerikiečių psichologas A. Maslow sukūrė teoriją, pagal kurią visi žmogaus poreikiai yra išsidėstę tam tikra tvarka, sudaro savitą piramidę. Pirmiausia žmogus stengiasi patenkinti savo fiziologinius poreikius: miego, kvėpavimo, maitinimosi ir panašiai.

Anot specialistės, gana didelė problema, apsunkinanti bendravimą su vyresniais žmonėmis, yra išankstinės nuostatos, manymas, kad senyvas žmogus nėra lygiavertis visuomenės narys. „Bendraujant su senjorais, svarbiausia neturėti išankstinių nusistatymų ir jį priimti tokį, koks jis tą dieną yra, žiūrėti į jį kaip į asmenybę. Negalima apie visus šios amžiaus grupės žmones turėti vienareikšmiškos nuomonės.

Bendravimo rūšys

Bendravimas gali būti įvairių formų ir tipų. Pagal perdavimo būdą jis skirstomas į:

• Verbalinį (žodinį): didžioji dalis informacijos bendravime yra perduodama kalba, jis mums geriausiai žinomas.
• Neverbalinį (nežodinį): poza, mimika ir kt.
• Mišrų.

Pagal dalyvių skaičių ir santykius:

• Tarpasmeninį: vyksta tarp dviejų asmenų.
• Tarpgrupinį: vyksta susirinkime, seime ir pan.
• Formalų: paremtą oficialiais susitarimais ir taisyklėmis.
• Neformalų: paremtą simpatijų-antipatijų principu.

Žodžiai ir daugiau

Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje visų pirma bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio metu tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius - kitais būdais.

Psichologai yra tyrę ir žodinio bandravimo formas bei turinį, t.y. apie ką žmonės dažniausiai šnekasi. Jų manymu galima išskirti penkis pagrindinius bendravimo būdus, apimančius apie 80% viso mūsų žodinio bandravimo laiko.

1. Tyrinėjamasis (kai siekiama gauti kuo daugiau informacijos iš pašnekovo.
2. Suprantamasis (kai stengiamės kuo geriau suprasti, ką kitas žmogus sako ar jaučia.

Efektyvus klausymasis

Bendravimo barjerai

Efektyviam bendravimui trukdo įvairūs barjerai:

• Ženklų suvokimo barjerai: žmogus reaguoja į suvoktą tikrovę, tai priklauso nuo jo intereso, motyvacijos, statuso, poreikių, aplinkos ir emocinės būsenos.
• Semantiniai barjerai: susiję su žodžių reikšmėmis ir prasmėmis. Tarpasmeniniame bendravime svarbūs žodžiai, gestai ir intonacija.
• Neverbaliniai barjerai: neverbaliniai ženklai gali iškraipyti žodžių reikšmes. Tai intonacija, kalbos sklandumas, balso moduliacija, veido išraiška, poza ir gestai.
• Nemokėjimas klausytis: kai nemoka priėmėjas klausytis, komunikacija neefektyvi.
• Asmeniniai barjerai: kyla iš žmogaus asmenybinių ypatumų. Temperamento barjeras - kai bendrauja priešingo temperamento žmonės.
• Neigiamų situacinių emocijų barjerai.

Tačiau būna ir tokių atvejų, kad po pokalbio gauname išminties ir pamokų. Pasak I.Čerbulėnienės, kalbant apie senyvo amžiaus žmones, dažniau pastebime juos slegiančius sunkumus - per mažas pensijas, vienišumą. Tik tada, kai vyresniuosius laikome sau lygiaverčiais, pastebime, kokie įvairūs yra jų poreikiai.

„Be to, vyresnio amžiaus žmonėms ne ką mažiau svarbus dalyvavimas bendruomenėje, priklausymas kažkokioms grupėms, ateities planų kūrimas, idėjų generavimas. Tai gali būti trečio amžiaus universitetai, bažnytinės bendruomenės. Specialistė priduria, kad vienas svarbiausių vyresnio amžiaus žmonių poreikių - nepriklausomybė bei savigarba.

Svarbu elgtis santūriai, gerbti pašnekovo požiūrį. Pateikime logiškų argumentų bei patikrintų faktų, aptarkime tiek neigiamus, tiek teigiamus savo pasiūlymo aspektus.

Neverbalinė komunikacija

Neverbalinė komunikacija - tai emocinė kalba, bendravimo abėcėlė. Jai priklauso visa tai, kas nežodiška, taip pat pauzės, balso moduliacijos, nutylėjimai ir t. t. Žodžiai - sąmonės reguliavimo fenomenas, o kūno kalba - sąmonės nereguliuojama. Iš judesių kalbos galima gauti daug daugiau informacijos apie emocijas ir nuotaikas.

Neverbalinės komunikacijos priemonės:

• Kūnas: kūno kalba - mimika, gestai, judesiai, poza, vegetatyvinės reakcijos (pablyškimas ir t. t.), rengimosi maniera, šukuosena, kosmetika, gėrimas, parfumerija.
• Erdvė: kaip neverbalinės komunikacinės komunikacijos priemonė. Negalima pažeisti kito žmogaus erdvės.

Pantomimika ir atspindėjimas

Vienas iš neverbalinio bendravimo ypatumų - atspindėjimas, gestų ir pozų kopijavimas bendraujant. Pokalbyje tarp dviejų žmonių abu pamėgdžioja vienas kito pozas, gestus (neįkyriai) - tai rodo nuoširdų bendravimą, daroma, kai yra geras emocinis ryšys (sinchroniškas prisiderinimas prie kito žmogaus). Nepažįstami žmonės to nedaro.

Pokalbis kaip bendravimo forma

Pokalbis - dažniausia ir svarbiausia bendravimo forma. Pokalbį galima suskirstyti į etapus:

1. Psichologinio kontakto užmezgimas.
2. Orientacija problemos turinyje.
3. Problemos aptarimas.
4. Sprendimo paieška.

Šiuos etapus galima vertinti kaip dalinius. Pirmas etapas vadinamas asmenybiniu, o 2, 3, 4 yra problemos turinio aspekto. Pokalbio sėkmė priklauso nuo socialinio jautrumo žmogui, nuo soc. psichologinio pastabumo, nuo sugebėjimo suprasti žmogų, matyti jo asmenybinius ypatumus, nuo sugebėjimo įsijausti į pokalbio problemas, nuo klausimo įgūdžio. Dėl šių veiksnių nebuvimo, pokalbis gali būti neefektyvus ar neįvykti.

Aktyvus klausymasis ir empatija

Aktyvusis klausymasis yra antras pagal svarbumą po kontakto. Jis yra efektyvaus bendravimo sąlyga. Empatija (atjauta) - išgyventi tai, ką jaučia kitas. Empatiškas žmogus gali padaryti karjerą. Būtina sąlyga dirbant su žmonėmis - empatinės savybės. Svarbu sugebėti dekoduoti ką partneris sako. Empatiški žmonės lengviau bendrauja.

tags: #kas #turetu #buti #svariausia #bendravime