Kas yra socialinis būstas?

Nuosavo būsto problema - viena aktualiausių. Daugelis miestiečių jo neišgali įsigyti, todėl kreipiasi į savivaldybę.

Socialinis būstas - būstas, kurį gauna nuomininkas, stovėjęs eilėje, jei jo pajamos neviršija vyriausybės nustatyto dydžio, deklaruoto savivaldybės teritorijoje. Jei neatitinka kriterijų, jis gali netekti socialinio būsto.

Kauno miesto savivaldybės taryba valdo maždaug 4500 gyvenamųjų patalpų. Mieste yra apie 2825 savivaldybės būstų ir maždaug 900 socialinių būstų. Savivaldybės būstai - būstai, kuriuose gyvena nuomininkai, sudarę sutartis iki 2003 m. sausio 1 d. ir turintys teisę į privatizavimą rinkos kainomis. Jiems nereikia teikti turto pajamų deklaracijų už praėjusius metus.

Savivaldybės būsto nuomotojai - žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių laiku (lengvatinėmis sąlygomis) neprivatizavo būstų, todėl tokią galimybę turi dabar. Taip pat labai svarbu, kad savivaldybės būsto nuomininkams nereikia teikti turto pajamų deklaracijų, tai sudaro galimybę turėti didesnes pajamas nei remiamos valstybės.

Socialinio būsto nuomos sąlygos ir reikalavimai

Vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Asmenys ir šeimos, turintys teisę į socialinį būstą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą;
• Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• Neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau nei 60 proc., arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis nei 10 kv. m arba yra mažesnis nei 14 kv. m, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

Socialinio būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, neturi viršyti 14 kv. m, išskyrus atvejus, kai:

• Būtina atsižvelgti į tai, kad būtų suteikta galimybė turėti atskirus kambarius neįgaliesiems, asmenims, sergantiems lėtinių ligų, įrašytų į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems nei 9 metų vaikams;
• Socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų;
• Išnuomojamas vieno kambario butas. Šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kv. m;
• Socialinio būsto fonde nėra laisvų judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytų socialinių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kv. m (išnuomojant judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems specialiai pritaikytą socialinį būstą).

Išnuomojant socialinį būstą asmenims ir šeimoms, įsigijusiems nuosavybės teise mažesnio, negu nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte, naudingojo ploto būstą, bendras nuosavo būsto ir nuomojamo socialinio būsto naudingasis plotas negali viršyti 14 kv. m vienam asmeniui ar šeimos nariui, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išimtis.

Nuomininkų pareigos ir atsakomybė

Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už patalpų priežiūrą tenka nuomininkui. Būstą savo jėgomis remontuoja nuomininkas. Savivaldybės pareiga - prisidėti prie bendro naudojimo patalpų ar įrangos remonto: namo stogo, laiptinių, šiluminių mazgų ir t. t.

Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad socialinio būsto nuomotojai neatsakingai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis, jas niokoja, neprižiūri, gadina ten esančią įrangą. Dažnai šios patalpos atrodo baisiai. 5 iš 10 suremontuotų ir naujai išnuomotų socialinių būstų trumpiau nei per 6 mėnesius tampa lindynėmis.

Nuomininkai, gyvenantys ir socialiniame, ir savivaldybės būste, privalo mokėti nuomos mokestį, kuris apskaičiuojamas vadovaujantis vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimais. Ir socialinio, ir savivaldybės būsto nuomininkai privalo mokėti visus priskaičiuotus komunalinius mokesčius (šildymas, vanduo, elektra, dujos ir kt.)

Yra susidariusi klaidinga nuomonė, jei socialinio būsto nuomininko pajamos viršija nustatytus kriterijus, jis gali toliau jame gyventi. Taip neturėtų būti, nes socialinis būstas skirtas tiems, kurie gauna tikrai mažas pajamas ir neturi, kur gyventi.

Socialinio būsto laukiančiųjų yra daug, todėl labai svarbu, kad būstas būtų skiriamas tiems, kuriems jis labiausiai reikalingas. Skyriui pateikti stovinčių eilėje duomenys yra nuolat tikrinami, asmenys, neturintys teisės būti įrašyti sąraše, iš jo išbraukiami.

Socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka pagal prašymo pateikimo datą. Kai kurie asmenys, įrašyti į sąrašą 1−300 numeriais pagal jų pateiktus ir darbuotojų patikrintus duomenis nebeturi teisės būti šiame sąraše (išvykę gyventi kitur, turi nusipirkę butus, nepateikė turto (įskaitant pajamas) už 2015 m.) arba yra labai išrankūs: atsisako socialinių būstų dėl aukšto, rajono, per toli esančios parduotuvės, autobusų sustojimo ir pan.

Eilėje stovintieji yra ganėtinai neatsakingi, nes netikslina savo duomenų, pavyzdžiui, pasikeitus gyvenamosios vietos adresui mūsų neinformuoja, išvykę nepraneša, pasikeitus šeiminėms aplinkybėms ar įsigijus turto neteikia jokios informacijos ir t. t. Socialinio būsto siūlymas asmenims, įrašytiems į sąrašą, yra kruopštus, atsakingas ir gana daug laiko užimantis darbas su interesantais, kurie reikalauja iš darbuotojų dėmesio, reikia skirti daugiau laiko norint jiems išaiškinti įstatymo nuostatas.

Pajamų ir turto apribojimai

Norint gauti socialinį būstą, būtina atitikti nustatytus pajamų ir turto apribojimus. Šie dydžiai yra nustatyti Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme. Vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius.

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Pajamų ir turto dydžiai

Šioje lentelėje pateikiami orientaciniai pajamų ir turto dydžiai, kuriuos viršijus gali būti prarasta teisė į socialinį būstą:

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie dydžiai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir konkrečios situacijos. Tikslią informaciją reikėtų tikslintis savo savivaldybėje.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar socialinį būstą gali gauti užsienio piliečiai, gavę prieglobstį Lietuvoje?

Galimybės išsinuomoti socialinį būstą galiojantys teisės aktai nenumato. Piliečiams, kurie gavo prieglobstį Lietuvoje, taikoma visai kita teisės aktais numatyta tvarka.

Ar ilgai žmonės laukia socialinio būsto?

Socialinio būsto laukiančiųjų yra daug, todėl laukimo trukmė gali būti ilga. Kai kuriais atvejais, socialinio būsto laukiama 10 ir daugiau metų. Socialinio būsto laukiančiųjų skaičius kinta, nes patikrinus kiekvieno laukiančiojo atitikimą socialiniam būstui gauti reikalavimus, dažnai paaiškėja, kad vieni gauna per didelės pajamas ar negyvena Lietuvoje, todėl juos būtina braukti iš eilės. Taigi atsiranda galimybių kilti aukštyn. Kita svari laukiančiųjų socialinio būsto skaičiaus kitimo priežastis - ar stipriai plečiamas socialinio būsto fondas (kiek nuperkama ar suremontuojama naujai būstų), nes tada laukiantiesiems atsiranda galimybė suteikti socialinį būstą.

tags: #kas #yra #socialinis #bustas