Katės viename bute: kaip užtikrinti gerovę mažoje erdvėje

Gyvenimas mažame bute kartu su kate reikalauja tam tikrų kompromisų, bet yra visiškai įmanomas ir gali būti malonus tiek jums, tiek jūsų augintiniui. Svarbu suprasti katės poreikius ir pritaikyti aplinką, kad ji jaustųsi saugi, patenkinta ir galėtų išreikšti savo natūralius instinktus.

Katė jaukiame buto kampelyje.

Kaip katės prisitaiko prie gyvenimo patalpose?

Katės nebuvo veistos taip, kad su žmonėmis nepertraukiamai gyventų 24 valandas per parą, tad jos tam kaip ir neprisitaikiusios. Kad ši adaptacija būtų sėkminga, kačiukai iki 8 savaičių amžiaus turi būti pilnai ir sėkmingai socializuoti su žmonėmis. Be to, kadangi tam tikri bailumo bruožai gali būti paveldimi, kai kurioms katėms netiks artimas kontaktas su žmonėmis.

Aplinkos praturtinimas - raktas į laimingą katę

Monotoniška ir pernelyg nuspėjama aplinka nėra sveika. Katės joje negali išreikšti savo natūralių polinkių. Dėl to atsirandantis psichologinis ir fiziologinis stresas gali išsivystyti į probleminį elgesį (natūralų, bet nepageidaujamą elgesį, pvz., žymėjimą ar draskymą), elgesio problemas (pvz., obsesinę kailio priežiūrą) arba fizinę ligą.

Streso požymiai

Streso ir nerimo požymiai gali būti akivaizdūs (pvz., apetito pokyčiai, kailio valymasis, padidėjęs vokalizavimas, slėpimasis, agresija, žymėjimas, kompulsinis elgesys) arba subtilūs (pvz., sumažėjęs aktyvumas, tiriamasis elgesys, snukučio trynimas, sąveikos su žmonėmis ir kitais gyvūnais).

Kaip sumažinti stresą?

Kad sumažintumėte augintinės stresą, turite suprasti, kas ir kas yra katė ir ko jai reikia. Katės - teritoriniai gyvūnai, jų gyvenamieji plotai remiasi pagrindiniais ištekliais, ypač maistu. Tiek patinai, tiek patelės savo teritorijas žymi kvapų užuominomis: purškiant šlapimą, trinant snukučiu aplinkinius objektus ir draskant vertikalius paviršius (tai sukuria ir uoslės, ir regėjimo signalus). Joms reikia privačių ir saugių vietelių miegui bei poilsiui. Socialiai katės gali gyventi atskirai arba grupėmis.

Kačių medis - puikus būdas suteikti katei vietos laipioti ir stebėti aplinką.

Užtikrinimas tinkamos aplinkos

Tinkamos aplinkos užtikrinimas apima: pakankamą erdvę ir pastogę, pakankamai šviesos, žemas triukšmo lygis, kraštutinių temperatūrų nebuvimas. Nors dauguma kačių, laikomų uždarose patalpose, turės pakankamai maisto ir vandens, o jų susirgimai bus pastebimi anksti, daugybė jų negalės išreikšti įprasto elgesio. Tai sukels nerimą, baimę, nepageidaujamą elgesį ir galbūt ligas.

Tipiškas kačių elgesys

Tipiškas kačių elgesys apima žaidimus, tyrinėjimus, stebėjimą, medžioklę, maitinimąsi, gėrimą, draskymąsi, keliavimą, žymėjimą kvapais, turtinimąsi, poilsį ir miegą.

Mityba ir fizinis aktyvumas

Gyvenimas uždarose patalpose susijęs su nutukimu. Yra daugybė priežasčių, įskaitant akivaizdžiausią, t.y. su maistu suvartojama daugiau kalorijų, negu sunaudojama veiklos metu. Yra ir kitų niuansų. Gamtoje katės neturi galimybės nuolat ėsti. Naminėms katėms nereikia daug stengtis, kad gautų maisto, dažnai jų pašarai kaloringi ir prieinami dideliais kiekiais.

Kaip išlaikyti namines kates laimingas

Šeimininkai įdomesnius garsinius signalus bei glaustymąsi gali interpretuoti kaip maisto prašymą. Tokių veiksmų atlyginimas ėdaliuku šį elgesį tik sustiprina, o šeimininkas jaučiasi reikalingas ir globojantis. Mes netyčia išmokome kates prašyti maisto, o jos mus moko reaguoti į jų nuobodulį ar kitus nepatenkintus poreikius šėrimu.

Kastracija ir sterilizacija sumažina energijos poreikį 7-33% (dauguma tyrimų teigia, kad 20-25%). Be to, maitinimas lemia tam tikrų medžiagų, dėl kurių katė jaučiasi gerai, išsiskyrimą, tad toks užsiėmimas gali tapti paguoda esant negatyvioms patirtims kaip baimė. Vienas tyrimas nustatė, kad rizikos veiksniai, susiję su kačių antsvoriu ar nutukimu, buvo šėrimo dažnis ir kastracijos būklė, neatsižvelgiant į tai, ar katės gyveno lauke, ar patalpose. Koks šėrimo dažnumas (ar nuolatinis priėjimas prie pašaro, ar 2 - 3 kartai dienoje) optimaliausias, vis dar nesutariama.

Stresas ir aplinka

Stresas atsiranda dėl nemalonių, kenksmingų dirgiklių, kurių negalima numatyti ar kontroliuoti. Ankstyvoji gyvenimo patirtis ir genetika labai svarbu kalbant apie gebėjimą prisitaikyti prie situacijų. Chaotiška aplinka su pernelyg daug naujovių bus nepageidaujama; pvz., naujas narys namuose, rutinos ar fizinės aplinkos pokyčiai, blogi santykiai su kitais gyvūnais ir žmonėmis. Konkurencija dėl išteklių gali būti reali (su kitu gyvūnu ar erzinančiu žmogumi) arba suvokta (negalėjimas pasiekti išteklių, užpuolimo baimė). Dauguma nerimo sutrikimų (pvz., žymėjimas šlapimu) yra socialinio ar aplinkos streso pasekmė. Dėl to stresą keliantis šaltinis, jei tik įmanoma, turėtų būti nustatytas ir pašalintas.

Kaip sukurti harmoningą aplinką?

Naudinga sumažinti įvairius trikdžius ir kurti kuo labiau nuspėjamą, harmoningą tvarkaraštį bei aplinką. Praturtinant aplinką, reikia atsižvelgti tiek į fizinius, tiek į socialinius veiksnius ir apimti laiko sudėtingumą (kintamumą). Atsižvelgiant į išteklių prieinamumą, laisvai gyvenančios katės užima didelius plotus, nuo 1,2 iki 2450 arų. Akivaizdu, kad namo viduje katei tikrai gerokai per mažai vietos, ir šią situaciją blogina nesusijusių, nepažįstamų gyventojų atsiradimas.

Socializacija su kitomis katėmis

Dauguma kačių nesijaučia gerai ten, kur gyvena daug gentainių, jeigu jos nebuvo drauge socializuotos. Lauke laikytoms suaugusioms katėms gali būti sunku prirasti prie gyvenimo patalpose. Tačiau jei katės nuo mažens pažinojo viena kitą ar buvo tinkamai (laipsniškai) supažindintos kitomis ir namuose yra pakankamai vietos bei išteklių, jos gali laimingai gyventi drauge.

Alternatyvos gyvenimui vien patalpose

Kai tik įmanoma, reikėtų ieškoti saugių alternatyvų laikant katę vien vidaus patalpose. Pvz., galima įrengti specialius lauko aptvarus, iš kurių augintinės negali pabėgti ir kurie neleidžia vidun patekti kitiems gyvūnams. Taip pat galima įrengti specialų lauko aptvarą - voljerą. Jei bus patenkinti katės augios aplinkos bei socialiniai poreikiai bei jai suteikta pakankamai vietos ir išteklių, greičiausiai ji prisitaikys prie gyvenimo vien patalpose, ypač jei toks gyvenimo būdas jai bus įprastas nuo ankstyvo amžiaus. Tačiau katėms, pripratusioms daugiau ar mažiau laiko leisti lauke, gali kilti keblumų.

Kraiko pasirinkimas mažam butui

Vienas svarbiausių sprendimų, kuris gali turėti didelės įtakos jūsų kasdieniam komfortui - tai tinkamo kačių kraiko pasirinkimas. Nors iš pirmo žvilgsnio šis pirkinys gali atrodyti paprastas, iš tiesų jis gali nulemti tiek jūsų būsto kvapą, tiek grindų švarą, tiek pačios katės savijautą.

  • Kvapas: Rekomenduojama rinktis kraiką, kuris turi kvapų neutralizavimo savybių - tam dažnai naudojamas aktyvuotas anglis, soda ar natūralūs augaliniai ekstraktai.
  • Dulkės: Ieškodami tinkamo varianto, rinkitės kraiką, kuris žymimas kaip „be dulkių“ arba „mažai dulkantis“.
  • Vieta: Dažniausiai geriausia vieta - vonios kambarys arba prieškambaris, jei yra atskiras kampelis.

Įvairūs kačių kraiko tipai.

Kaip atpratinti katiną nuo lauko?

Jei norite atpratinti katiną nuo lauko, svarbu suprasti, kad tai gali būti ilgas ir sudėtingas procesas. Svarbu užtikrinti, kad katė turėtų pakankamai veiklos ir stimulų namuose, kad kompensuotų lauko trūkumą. Taip pat būtina pasirūpinti saugia ir patogia aplinka, kad katė jaustųsi rami ir saugi.

Kastracija/sterilizacija ir elgesys

Dauguma nerimo sutrikimų (pvz., žymėjimas šlapimu) yra socialinio ar aplinkos streso pasekmė. Dėl to stresą keliantis šaltinis, jei tik įmanoma, turėtų būti nustatytas ir pašalintas.

Taigi kastravus katiną , būtų galima ir toliau jį leisti į lauką. Didžioji dalis tų bėdų yra ta, kad katinas nekastruotas. Būdamas toks jis kovodamas dėl kačių ir kegdamasis su jomis kontaktuoja su kitais, nebūtinai naminiais katinais ir užsikrečia blusomis ir kitokia bjaurastimi (nuo blusų ir erkių yra lašiukai, lašinami kartą per mėnesį profilaktiškai - va jums ir sprendimas). Negrįžta ilgai ir grįžta išsekęs vėl dėl to, kad ieško kačių ir dėl jų kovoja su kitais katinais.

Katės ir karštis

Katės labai vargsta kaitros metu. Todėl turime pasirūpinti jų gerove, padėdami joms reguliuoti kūno temperatūrą. Tam tinka įvairūs naminiai būdai arba priemonės pvz., vėsinamasis kilimėlis ar pagalvė, fontanas ir šaldytuve sušaldyti kačių žaislai.

Kaip vėsinamos katės?

Vasarą, kai ateina kaitrios ir tvankios dienos, išbūti tokiomis sąlygomis sunku ne tik žmonėms. Gyvūnai taip pat kenčia dėl aukštos lauko temperatūros. Katės natūraliai vėsinasi prakaituodamos, tačiau prakaitas išsiskiria mažais kiekiais tik ausų, nosies ir letenų pagalvėlių srityse. To tikrai nepakanka, norint kontroliuoti termoreguliaciją. Kailiu padengtam katės kūnui reikalingas išorinis vėsinimas. Todėl turime užtikrinti katės sąlytį su šaltu pagrindu, ant kurio ji galėtų atsigulti ir ramiai atvėsti. Išeidami iš namų ilgesniam laikui, neuždarykime katės ankštoje patalpoje. Užtikrinkime katei kuo daugiau erdvės ir vietų su šaltomis (pvz., plytelių ar betono) grindimis, taip pat tokių, kurios yra pavėsingos ir vėdinamos. Jei ant langų įtaisytos ritininės užuolaidos ar žaliuzės, nuleiskime juos. Kambaryje iškart pasidarys vėsiau ir jaukiau. Taip pat verta palikti katei priėjimą prie vietos po lova, kur ji galės pasislėpti nuo į patalpą patenkančių saulės spindulių.

Kaip atvėsinti kates naminiais būdais?

Yra daug būdų, kaip galite atvėsinti katę. Vienas iš naminių būdų atvėsinti keturkojį miauklį - įjungti ventiliatorių ir pastatyti jį netoli katei skirtos vietos bute. Kai katė norės atsivėsinti, ji galės atsigulti prieš ventiliatorių. Kitas metodas - sušaldyti plastikinį buteliuką su vandeniu ir padėti jį ant katės guolio. Nepamirškime, kad negalima visiškai pripildyti buteliuko vandeniu, nes užšaldžius padidėja jo tūris. Taip pat verta apvynioti butelį šluoste, kad katė neperšaltų. Taip pat nepakenks kartkartėmis nušluostyti katę drėgnu rankšluosčiu.

Vanduo

Vanduo yra pagrindinė gėrybė, kurią kaitriomis dienomis privalome užtikrinti gyvūnui. Tad visame name išdėliokime kelis dubenėlius su vandeniu. Vanduo turi būti šaltas ir reguliariai keičiamas šviežiu. Kitas būdas yra užšaldyti kubelius su šlapiu kačių ėdalu ir palikti juos ėdimo dubenėlyje arba įmesti į dubenėlį su vandeniu.

Vėsinamieji kilimėliai ir fontanai

Kelionėje su kate labai padeda tokie reikmenys kaip vėsinamieji kilimėliai. Šias priemones taip pat tiks naudoti namuose, kurių grindų danga yra kitokia, nei plytelės, ir kieme, kuriame nėra betonuotos vietos, kad gyvūnas galėtų atsivėsinti. Šie švelniakailiai keturkojai ne visada susidomi katėms skirtais dubenėliais su vandeniu, net jei viduje yra maloniai gaivus šviežias vanduo. Tačiau katėms ypač svarbu lakti vandenį, nes tai užtikrina tinkamą šlapimo sistemos ir inkstų veiklą.

Žaislai

Žaisti su kate reikia ir vasarą. Tačiau tokiai kontakto su gyvūnu formai geriau skirti laiką vakare, kai lauko temperatūra pastebimai sumažėja, o naminis plėšrūnas tampa žvalesnis ir labiau nusiteikęs išdykauti. Kad smagiai praleistumėte laiką su mylimu gyvūnu, galime naudoti specialius kačių žaislus. Prieš naudojimą galite juos sušaldyti šaldytuve. O jeigu neturime laiko žaidimams su katėmis, galime joms palikti specialų žaislą „Kong“, užpildytą sušaldytais kačių skanukais.

Katė ant vėsinamojo kilimėlio.

tags: #katinas #tusciame #bute