Ant aukšto stataus Jiesios skardžio daugiau nei aštuonias dešimtis metų stovi Kazio Borutos namelis. Pasislėpęs tarp aukštų liepų, išlakių ąžuolų, jis šviečia ryškiai geltona spalva ir traukia praverti paslaptį.
Kazys Boruta
Skardingas buvo kūrėjo gyvenimo kelias - laisvos minties, laisvo žodžio žmogaus kelias. „kaktomušiais per gyvenimą ėjau, už viską širdimi mokėjau, tokius ir eilėraščius iš širdies rašiau“, - kažkada prisipažino rašytojas.
Neįtikęs jokiai valdžiai, prie visų kalintas, o visgi sugebėjęs į gyvenimą žvelgti romantiko žvilgsniu, Kazys Boruta išgrindė ir dar vienus laiptelius, besileidžiančius į jo paties sodintą sodą, ir pavadino juos „Ramybės tempu“. Tikėtina, kad šioje sodyboje (1938 - 1941 m.nuolat, o 1942 - 1965 m.
Kazio Borutos Sodyba
Poezijos Pavasaris Kazio Borutos Sodyboje
Liepos 27- ąją dieną rašytojo Kazio Borutos sodyboje, Garliavos apylinkių seniūnijoje, šalia Rokų (Kauno raj.), vyko 56-oji tarptautinės poezijos šventės „Poezijos pavasaris“ - jau 27-asis Borutaičių, kuriems vadovauja Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja Zigrita Petraitienė - poetinis renginys „Nuo čia pradėjau aš…“, skirtas kraštiečių rašytojų Roberto Keturakio 85-mečiui ir Kazio Borutos 115-mečiui bei Mokyklų bendruomenių metams paminėti.
Šventės pradžią skelbia iškilmingai įnešama ugnis, viso renginio metu deganti prie sodybos koplytstulpio. Giedamas Borutaičių draugijos himnas, sukurtas pagal K.Borutos ir Z.Gaižauskaitės žodžius.
Pristatomi šventėje dalyvaujantys poetai: Birutė Grašytė, Lina Buividavičiūtė, Ramunė Brundzaitė, Davidas Kastiljonė (Davide Castiglione), atvykęs iš Italijos, Antanas Šimkus, Aldona Ruseckaitė, Zita Gaižauskaitė, Zenė Sadauskaitė. Gyvo poetinio žodžio laukia ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, gausus mokytojų būrys. Mokiniams šis susitikimas - netradicinė pamoka. Postūmis kurti.
Renginyje pagerbiami respublikinio Borutaičių 1-12 klasių mokinių poezijos varžytuvių laimėtojai. Nustebino dalyviai iš Liuksemburgo Europos mokyklos - pirmą kartą varžytuvėse dalyvavo Sekmadieninės mokyklos užsienyje mokiniai.
Vasara ir karantino sąlygos, deja, daugeliui sutrukdė dalyvauti šventėje ir atsiimti apdovanojimus. Borutaičiai dėkoja aštuntokei Justei Sipavičiūtei, atvykusiai net iš Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos ir jos šauniai palaikymo komandai, paįvairinusiai šventę dainuojamąja poezija. Justės eilėraščiai išsiskyrė brandumu, įvaizdžių išradingumu, netikėtomis metaforomis.
Renginio metu speciali Borutaičių draugijos dovana už ilgametę kūrybinę veiklą buvo įteikta Garliavos Jonučių gimnazijos dvyliktokei Simonai Katiliūtei, jau spėjusiai išleisti savo poezijos knygutę „Sniegu tau į ausį“. Poetė Aldona Ruseckaitė, viena iš varžytuvių komisijos narių, gražiai pastebėjo, ką poetinio žodžio pajauta suteikia žmogui.
Ne visi mokyklos suole rašantys taps poetais, daugelis pasirinks kitus kelius, kitas profesijas, tačiau visi bus prisilietę prie šios rupios lyg mūsų duona žemės - poezijos žemės. Visi kuriantys mokiniai siekia tikslo - būti savimi, per kūrybą išsiskirti iš pilkos minios. Bet tai - ne viendienė pramoga, tai - įsipareigojimas žodžiui ir jį skaitančiam žmogui. Poetas yra pašauktas dovanoti save kitiems. Kaip ir Mokytojas, auginantis mokinio sparnus skrydžiui.
„Gražus ąžuolynas auga“, - pasakytų poetas keturvėjininkas Kazys Binkis.