Klaipėdos rajone, Dargužių kaime, įsikūrusi senųjų kuršių sodyba - tai unikalus projektas, atkuriantis senovės baltų genties gyvenimą. Ši iniciatyva, gimusi iš vietinės bendruomenės ir istorijos entuziastų susidomėjimo, atveria duris į IX-XII amžių kuršių kasdienybę.
Mokslininkai atskleidžia netikėtą lietuvės DNR kilmę
Kuršių žemės XIII a. žemėlapis
Projekto Įgyvendinimas ir Finansavimas
Senųjų kuršių sodyba įkurta pagal Europos Sąjungos finansuojamą projektą „LiveHistory-GyvaIstorija: Atgimusi tūkstantmetė istorija“, kuriam pasiruošimas vyko daugiau nei 2 metus - nuo 2019 m. Oficiali projekto pabaiga jau 2022 m. Projektas „GyvaIstorija“ yra parengtas pagal 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą, kuri įgyvendinama pagal Europos kaimynystės priemonę ir yra finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.
Projektas veidrodinis, t. y. partneriai iš kitos sienos pusės: Zelenogradsko miesto savivaldybės administracija ir Kaliningrado viešoji organizacija „Istorinės rekonstrukcijos centras „Kaup“ stato prie Zelenogradsko Vikingų kaimą „Kaup“, o Lietuvoje, Klaipėdos rajone įsteigtas Kuršių istorijos klubas - Senųjų kuršių sodybą Dargužių kaime.
Visam abiejų šalių rekonstruktorių projektui buvo skirta daugiau nei 300 tūkst. eurų, iš jų partneris Lietuvoje - Kuršių istorijos klubas, kuris Senųjų kuršių sodybos pastatų statyboms gavo 81 tūkst. eurų ir prisidėjo savo lėšomis apie 9 tūkst. eurų. Projekto įgyvendinimo metų partneriai turi keistis vizitais, dalyvauti parodose, bet dėl COVID-19 pandemijos, bendradarbiavimas vyksta nuotoliu.
Siekiant pastatyti Senųjų kuršių gyvenvietę kuo autentiškiau taip pat buvo bendradarbiaujama ir su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkais. Kuršių istorijos klubo pirmininkas kvietė bendradarbiauti ir kitus Lietuvos istorinius klubus: „Mūsų klubas atviras bendriems renginiams Senųjų kuršių sodyboje, taip pat mes norime tobulinti pastatytą objektą, todėl būsime labai dėkingi už pagalbą ir patarimus. Projekto tikslas - edukacinio ir rekreacinio turizmo vystymas“.
Klaipėdos rajono Dargužių kaimo bendruomenės iniciatyva buvo įsteigtas Kuršių istorijos klubas. Klube yra dvylika narių. Kiekvienas iš jų prisidėjo prie šio projekto vykdymo nuo pat įgyvendinimo pradžios. Šių idėjų rezultatas jau matomas šiandien. Kuršių istorijos klubo pirmininkas Sergejus Ivanovas „Vakarų ekspresui“ pasakojo, kad prieš bemaž du dešimtmečius Dargužių kaime vykę archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad vos už kilometrą nuo dabar įsikūrusios sodybos, XII a. buvo įsikūrusios kuršių šeimos.
Sodybos Ekspozicija: Žvilgsnis į Kuršių Buitį
Senosios Baltų genties atkurtoje gyvenvietėje, kurią nuo Baltijos jūros skiria vos keturi kilometrai, projekto sumanytojai nusprendė pavaizduoti trijų skirtingų kuršių kasdienybės buitį: lankytojai turi galimybę užsukti į žvejo, žemdirbio ir kario medinius namelius. Ekspozicinėje aikštėje iškilę statiniai pastatyti pagal tuomečius statybos būdus. Vienas medinis namelis reprezentuoja vertikalų tašą, kitas horizontalų, o trečias suręstas iš horizontalių rąstų.
Senųjų kuršių sodyba Dargužiuose
Pasak projekto vykdytojų, kiekvienas iš šios statybos būdų buvo naudojamas IX-XII a., vertikalaus tašo konstrukcija būtinai turėjo būti apdengta moliu, nes džiūstant medienai tarp vertikalių tašų atsiranda tarpai. Vasarą gyvenvietėse namai buvo ventiliuojami paliktais tarpais prie stogo, kurie žiemą buvo uždaromi arba užpildomi šiaudais. Nameliai, kilus pavojui transformuodavosi: langai buvo maži ir greitai uždaromi iš vidaus įstatomais skydais. Durys sunkios, iš storo medienos sluoksnio su tvirtu užraktu.
Nors mediniai nameliai ir skirtingi, kiekviename namelyje yra miegamojo, maisto ruošimo ir tam tikro amato dirbtuvių zonos. Taip pat juose pagal kiekvieno kuršio poreikį išdėlioti ir buities daiktai, kurie taip pat atkurti remiantis istorija. Pasak klubo pirmininko, entuziastai atneša ir dovanoja klubui sendaikčius, kurių analogai galėjo egzistuoti IX-XII amžiuje, bet vis dėltto nebuvo rasti archeologų. Keli tokie daiktai yra ekspozicijoje - apie jų kilmę turistai yra informuojami.
Perėjus per visus namelius galima rasti iš viso penkis įvairiausio amžiaus ir amatų IX-XII a. kuršių manekenus: nuo paauglio iki moters ir jos vyro. Kuršių istorijos klubo nariai pasakojo, kad tuometė buitis buvo primityvi: gyventojų daiktai gulėjo skryniose, o iš baldų kambaryje - lova, stalai ir amatams skirti įrengimai.
Gyvenvietės Gyventojų Gyvensena
Kuršių klubo narys Vincentas Sakas pasakojo, kad tyrinėjant šalia esantį Kukuliškių piliakalnį archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė nustatė, kad prieš 2,5 tūkst. Bendruomenė buvo sėsli, augino miežius, kviečius, soras, taip pat čia augino avis, ožkas, kiaules. Kukulišikių gyventojai prieš daugiau nei du tūkstantmečius savo maisto racioną įvairindavo jūrų gėrybėmis, taip pat miškų uogomis, grybais, laukiniais obuoliais, lazdyno riešutais, sumedžiotų briedžių bei elnių mėsa.
Šių žmonių būsto konstrukcija buvo paprasta, namuose kūrenta atvira ugnis, teikusi šilumą ir galimybę pasigaminti šilto maisto. Dalį gyvenvietės juosė medinė tvora. Kuršiai mėsą, žuvį ar kitą pagamintą maistą iš grūdinių kultūrų gamino namelių viduje arba ant laužo kieme, o duoną kepdavo iš sutrintų grūdų ant įkaitinto akmens. Indai ir puodeliai išdrožti iš medžio arba žiesti iš molio. Senieji kuršiai viską valgė rankomis, naudojant tik peilius.
Archeologiniai Radiniai Dargužiuose
2003 m. Dargužiuose aptiktos XI-XII a. senovinės gyvenvietės liekanos. Šis atradimas patvirtina, kad vietovė buvo apgyvendinta jau seniai, o jos istorija siekia gilius Lietuvos istorijos klodus. Būtent šis radinys vietinei bendruomenei ir šio krašto istorija besidomintiems vietinės bendruomenės nariams sukėlė norą istoriją atkurti.
Dargužiai: Kaimo Turizmo Traukos Centras
Dargužiai - kaimas, įsikūręs šiaurės vakarinėje Klaipėdos rajono savivaldybės dalyje, 5 km į šiaurės rytus nuo Girulių, prie Pašaltinio upelio. Pro kaimą eina plentas 2217 Klaipėda-Dargužiai-Karklė, o rytiniu pakraščiu - greitkelis A13 Klaipėda-Liepoja. Galima teigti, kad Dargužiuose ir aplinkiniuose kaimuose galima rasti įvairių pramogų ir poilsio galimybių, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir pomėgiams.
Lietuvoje prasideda kaimo turizmo sezonas, kurį skelbia akcija „Atviros dienos kaime“. Šiame miestiečių viliotinyje į kaimą dalyvauja ne tik platus kaimo turizmo sodybų, bet ir ūkininkų, kaimo bendruomenių, kitų paslaugų teikėjų sąrašas. Šiemet gegužės 19-21 dienomis visi norintieji praleisti įsimintiną laiką kaime buvo kviečiami aplankyti įvairiuose Lietuvos kampeliuose esančius ūkius, muziejus, dvarus, bendruomenių centrus, sodybas, amatininkus ir kitus įdomius objektus.
Lietuvos kaimo turizmui būdingas sezoniškumas - dauguma apgyvendinimo paslaugas teikiančių šalies kaimo turizmo sodybų dirba šiltuoju metų laiku. Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) siekia aukščiausių kokybės standartų, telkdama paslaugų teikėjus ir siekdama užtikrinti geriausią patirtį poilsiautojams. LKTA organizuoja tradicinį renginį „Atviros dienos kaime“.
Iki šiol vyko ir kitokie renginiai, subūrę susidomėjusius krašto istorija ir kuršių kasdienybe bei buities ypatumais. 2014-2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa parengta pagal Europos kaimynystės priemonę yra finansuojama Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos.
| Šalis | Organizacija | Suma (Eur) |
|---|---|---|
| Lietuva | Kuršių istorijos klubas | 81,000 (ES lėšos) + 9,000 (Klubo lėšos) |
| Rusija | Zelenogradsko miesto savivaldybės administracija ir Kaliningrado viešoji organizacija „Istorinės rekonstrukcijos centras „Kaup“ | ~210,000 (Apytikslė suma) |
| Viso | ~300,000 |