Nuosavybė - tai teisinis santykis, apibrėžiantis asmens galią valdyti, naudoti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Lietuvoje nuosavybės teisės įgijimo momentas pagal sandorį yra reglamentuojamas Civilinio kodekso (CK) normomis.
Bendrosios Nuostatos
Lietuvos civilinei teisei tos interpretacijos nėra aktualios, nes pagal CK 4.38 str. nuosavybės teisės turinio apibrėžimo negalima sutapatinti su ekonomine nuosavybės kategorija, kai nuosavybė suvokiama kaip objektas (turtas).
Ekonominiai nuosavybės santykiai gali įgyti tiek daiktinės teisės, tiek prievolių teisės formas. Todėl prekės kaip civilinės apyvartos objektai ne visada yra nuosavybės teisės objektai. Nuosavybės teisės objektais gali būti tik individualiai apibrėžti daiktai.
Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisės įgijimo momentas priklauso nuo sandorio tipo ir turto rūšies. CK numato skirtingas taisykles kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui.
Kilnojamojo Turto Nuosavybės Teisės Įgijimas
Pagal CK 4.100 straipsnį, nuosavybės teisė į kilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo momento. Šis faktas turi būti įformintas CK 6.398 straipsnio nustatyta tvarka.
Jeigu viena šalis vengia įregistruoti nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo. Šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu. Šalis, nepagrįstai vengusi įregistruoti nuosavybės teisės perėjimą, turi atlyginti kitai šaliai dėl to patirtus nuostolius.
Žingsniai, kaip pardavėjui patvirtinti automobilio perleidimą kitam asmeniui?
Nekilnojamojo Turto Nuosavybės Teisės Įgijimas
Nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įgijimo momentas yra siejamas su įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pagal CK 4.49 straipsnį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą įgyjama nuo to momento, kai įstatymų nustatyta tvarka šis daiktas įregistruojamas viešame registre nekilnojamojo daikto buvimo vietoje, jeigu įstatymai nenumato ko kita.
Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo.
Nuosavybės Teisės Įgijimas Pagal Įgyjamąją Senatį
Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, kai yra įgyjamoji senatis, nustatoma pagal daikto buvimo vietos valstybės teisę.
Nuosavybės Teisės Įgijimas Visuomenės Poreikiams Paimant Turtą
Nuosavybės teisė visuomenės poreikiams paimant kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento.
Bešeimininkio Daikto Nuosavybė
Bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės arba savivaldybės institucijos pareiškimą.
Kiti Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Pagal įgyjamąją senatį įvyksta teisinis perėmimas, o pagal pirminius - ne. Pagal pirminius įgijimo būdus įgijusiam nuosavybės teisę jokie šios teisės apsunkinimai negali būti nustatyti.
Kiti nuosavybės teisės įgijimo būdai: kitais įstatymo nustatytais pagrindais, bešeimininkio ir kt.
Pavyzdys Iš Teismų Praktikos
Pavyzdžiui, Petraitis sudarė buto statybos sutartį su AB "Statyba" dėl dviejų kambarių buto, esančio adresu Ateities g. 100-22. Pagal sutarties 4.1 punktą, Petraitis, pasirašydamas sutartį, sumokėjo AB "Statyba" visą buto kainą - 155 260 Lt. Tai patvirtina AB "Statyba" išduotas kasos pajamų orderio kvitas. AB "Statyba" pagal sutarties 7 punktą įsipareigojo baigti gyvenamojo namo statybos darbus ir užsakovui, t.y. Petraičiui, perduoti butą iki 2004 m. kovo 31 d. Tačiau ši sutartis neturėjo jokios juridinės galios, nes buvo pasirašyta asmens, neturėjusio tam jokios teisės (pagal AB "Statyba" įstatus sutartis bendrovės vardu gali sudaryti tik bendrovės generalinis direktorius) ir nepatvirtinta bendrovės antspaudu. Be to, sutartyje nurodyta nerealiai maža kaina. Todėl butas 2004 m. kovo 05 d. buvo parduotas už 250 000 Lt. kitam asmeniui.
Šiame pavyzdyje svarbu atkreipti dėmesį, kad sutartis, sudaryta netinkamo asmens ir nepatvirtinta tinkamai, neturi juridinės galios, todėl nuosavybės teisė neperėjo pagal šią sutartį.
Nuosavybės Teisės Ribojimai
Savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Tokia Konstitucijos 23 str. 1 d. užtikrina savininko teises, kartu ir valstybės pareigą - užtikrinti nuosavybės teisės įgyvendinimo palankiausią režimą, ginti bei saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Nuosavybės teisės suabsoliutinimas sudarytų prielaidas pažeisti kitų asmenų teises ir kitas Konstitucijos saugomas vertybes. Tokiu būdu, nuosavybė įpareigoja savininką, ir šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. vasario 23 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucija pripažįsta tam tikrą galimybę riboti nuosavybės teises, kaip ir kitas pagrindines žmogaus teises.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai
Teisių ir pareigų įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtintų teisinių faktų atsiradimu. Tokiu būdu, nekelia abejonių nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymų nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Romėnų teisėje buvo išskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir išvestinius.
Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kurių pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. Šiuo atveju laikomasi principo, jog įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą ir šitaip įgyta nuosavybė yra laisva nuo bet kokių prievolių, turtas nėra apsunkintas, jokie tretieji asmenys teisių į tą turtą neturi.
Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iš išvestinių šios teisės įgijimo pagrindų, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisių. Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisių nei pats jis turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Šios teisės ir pareigos apimtis priklauso nuo šios teisės įgijimo pagrindo.
Pagrindiniai Nuosavybės Teisės Aspektai
- Valdymas: Faktiškas daikto turėjimas ir kontrolė.
- Naudojimas: Teisė gauti naudą iš daikto, jį eksploatuoti.
- Disponavimas: Teisė nustatyti daikto teisinį likimą, jį parduoti, dovanoti, testamentuoti ir pan.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai:
- Sandoriai (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai ir kt.).
- Paveldėjimas.
- Naujo daikto pagaminimas.
- Įgyjamoji senatis.
Nuosavybės Teisės Schema
Pagrindiniai Nuosavybės Teisės Aspektai:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Perdavimo Momentas | Nuo daikto perdavimo momento (nekilnojamam turtui). Valstybei - nuo atsiskaitymo su savininku. |
| Registracija | Būtina įregistruoti perėjimą Registrų centre. |
| Atsiskaitymas | Pardavėjas turi patvirtinti pilną atsiskaitymą pas notarą. |
| Turto Apribojimai | Iki pilno atsiskaitymo turtas gali būti apribotas. |
| Priėmimo-Perdavimo Aktas | Perduoda atsakomybę už turtą pirkėjui. |
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Konkrečiais atvejais rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #nuosavybes #teises #perejimo #momentas