Lietuvos valdžia siekia modernizuoti atliekų tvarkymo sistemą, naudodama Europos Sąjungos (ES) paramą. Tačiau jau aišku, kad numatytų pinigų nepakaks, nes darbų kainos padidėjo 20-30 proc. Trūkstamų lėšų teks ieškoti valstybės arba savivaldybių biudžetuose. Kai kurių sąvartynų statytojai jau kritikuoja techninio projekto rengėjus, nes tenka viską perdaryti ir neviršyti numatytos sąmatos.
Tuo tarpu aistros tebeverda dėl Vilniaus apskrities Kazokiškių sąvartyno vietos, nors ten statybos jau įpusėjo.
Lietuva žemėlapyje
Situacija Regionuose
Kauno apskrityje modernus sąvartynas Lapėse turėjo iškilti 2006 metais, o kelios dešimtys senųjų šiukšlynų turėjo būti uždaryti. Tačiau vis dar teberengiamas statybų techninis projektas, kuris bus baigtas tik pavasarį. Be to, laukia virtinė konkursų panaikinti senuosius sąvartynus. Modernūs sąvartynai šalyje privalo būti įrengti iki 2009 metų vidurio.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Juozas Yla teigia, kad labai ilgai užtrunka biurokratinės procedūros. Pavyzdžiui, paskelbus rangovų konkursus reikia laukti beveik du mėnesius, kol užsiregistruos visi norintys jame dalyvauti, nors tam visiškai užtektų savaitės. O jei pralaimėjusieji apskundžia rezultatus, užtrunkame dar beveik metus. Įdiegti šiuolaikinę atliekų tvarkymo sistemą Kauno regione numatytų 65 mln. litų jau neužteks. Per tuos kelerius metus darbų kainos pastebimai padidėjo ir teks ieškoti dar mažiausia 10 proc. papildomų lėšų.
Aplinkos ministerijos ES fondų valdymo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė sakė, kad struktūrinių fondų skirtų pinigų jau neužtenka daugeliui regionų. Atliekų tvarkymo sistemos įdiegimo projektai pabrango 20-30 proc. Papildomų pinigų ES tikrai neskirs, todėl jų reikės rasti savivaldybėms ir Vyriausybei.
Skandalas Marijampolėje
Skandalinga situacija susiklostė Marijampolėje. Vos tik pradėjus statyti naująjį Marijampolės sąvartyną, iš po žemių ištryško vandens šaltiniai. Dėl to reikėjo kurti drenažo sistemą, perkelti inžinerinius tinklus. Elektros linijos montuotojai atsisako tiesti kabelius, nes projekte nurodytose vietose to daryti negalima. Papildomų lėšų projektavimo klaidoms taisyti neskiriama, todėl rangovams tenka pasukti galvas, kaip išsisukti iš šios situacijos.
Dėl vėluojančių darbų teks skubiai be reikalingų tyrimų uždarinėti senuosius sąvartynus. Valdininkai įsivaizduoja, kad juos galima paprasčiausiai užversti žemėmis. Aplinkos ministerijos pareigūnai teisinasi, kad Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centras vangiai dalyvavo techninio projekto svarstymuose, todėl iniciatyvos imtis buvo priversta APVA.
Kazokiškių Sąvartyno Problemos
Seimas jau linksta atsižvelgti į specialistų ir vietos bendruomenės reikalavimus nutraukti įpusėjusias Vilniaus regiono sąvartyno statybas Kazokiškėse. Kol kas vyksta diskusijos parlamento komitetuose. Projektuojant šį sąvartyną buvo padaryti 32 teisės aktų pažeidimai. Bendruomenei svarstyti jis pateiktas pavėluotai, buvo nuslėptas ekologinis žemėlapis.
Blogiausia, kad po būsimu sąvartynu yra dideli gruntinio vandens klodai. Niekas netyrė, ar drenažo sistema ir plėvelė tikrai apsaugos nuo ekologinės katastrofos, jei užsiterš požeminiai šaltiniai.
Vilma Slavinskienė tvirtino, kad, nutraukus Kazokiškių sąvartyno statybą, nebus kur vežti šiukšlių. Kariotiškėse per vargus pratęstas sąvartyno veiklos terminas iki liepos.
O kas, jeigu nustotume perdirbti? ♻️ Perdirbimo svarba | Atliekų tvarkymas | Perdirbimo procesas
Atliekų Tvarkymo Iššūkiai ir ES Direktyvos
Artėja laikas, kai reikės ne tik pastatyti modernius sąvartynus, bet ir kelis kartus sumažinti nerūšiuotų šiukšlių kiekį. Kol kas plastiko, stiklo, popieriaus, metalo atliekų normos surenkamos tik iš verslininkų. Lietuvos valdžia, drąsiai priėmusi ES direktyvų įsipareigojimus, kasmet turi deklaruoti vis daugiau surinktų perdirbti atliekų. Todėl jau dabar rūšiuoti pakuotes turėtų gyventojai, tačiau ši sistema dar toli gražu neveikia.
Teisingumo ministerijos Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Irmantas Jarukaitis teigė, kad ES valstybės už direktyvų nevykdymą gali būti baudžiamos Europos Teisingumo teisme. Baudos dydis nustatomas pagal valstybės narės bendrąjį vidaus produktą. Pavyzdžiui, Prancūzija už žvejybos taisyklių nevykdymą buvo nubausta 57 mln. eurų bauda, kurią teks mokėti kiekvieną pusmetį, jei padėtis nesikeis. Už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą Graikija buvo nubausta mokėti po 20 tūkst.
Vilniaus Apskrities Atliekų Tvarkymo Centras (VAATC) vykdo visuomenės informavimo kampaniją "Atliekų kultūra", kuri kviečia keistis, nuolat judėti į priekį, vienytis ir jungtis vienam bendram tikslui kuriant vieningą, sklandžią, patikimą atliekų tvarkymo sistemą. Tai apima atliekų kultūrą, dalijimosi daiktais stoteles DĖK'ui, didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, Vilniaus regiono nepavojingųjų atliekų sąvartyną, Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius, rūšiavimą, perdirbimą, antrinį panaudojimą ir visuomenės švietimą.
VAATC logotipas
Atliekų tvarkymo įmonės Vilniuje ir jo apylinkėse: UAB „ŠATRUVA“, UAB „Ekovalda”, „Arbora”, Civinity.
tags: #kazokiskiu #sklypu #planas