Kėdainių Aruodai ir Krekenava: Istorijos ir Šių Dienų Perspektyvos

Kėdainių regionas, esantis Lietuvos širdyje, pasižymi derlingumu ir yra ideali vieta žemdirbystės metodams įgyvendinti. Šiame regione veikia ir koncernas „Vikonda“, apimantis įvairias įmones, įskaitant „Kėdainių aruodus“ ir žemės ūkio bendrovę „Krekenava“.

Kėdainių rajono žemėlapis

Žemės Ūkio Iššūkiai ir Koncerno "Vikonda" Veikla

Dėl pernykštės sausros Jolantos Blažytės kontroliuojamo koncerno „Vikonda“ pajamos pernai sumenko daugiau nei ketvirtadaliu, tačiau dėl efektyvesnio gamybos įmonių darbo pelno uždirbta daugiau negu 2017 metais, rašo „Verslo žinios“. Pernai „Vikondos“ pardavimo pajamos siekė 77,5 mln. eurų (2017-aisias - 105 mln. eurų.)

„Vikondos“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis sako, kad pajamų kritimą lėmė tik koncerno žemės ūkio veikla - pernykštė sausra turėjo poveikį visos Lietuvos ir ne tik Lietuvos žemės ūkio verslui.

Derlius buvo iki 30 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Kiek uždirbta grynojo pelno, M. Snarskis neatskleidė, tačiau sakė, kad pelnas iš tiesioginės veiklos yra didesnis negu 2017 metais (2,7 mln. eurų). Koncernui priklauso Kėdainių konservų fabrikas, ledų gamybos bendrovė „Vikeda“, žemės ūkio bendrovė „Krekenava“, „Kėdainių aruodai“, mažmeninės prekybos tinklas „Sibena“ bei kitos įmonės.

„Džiaugiuosi prisijungęs prie koncerno „Vikonda“ vadovų komandos, nekantrauju kartu siekti akcininkės iškeltų tikslų, užtikrinti darnią įmonių grupės plėtrą bei kurti pridėtinę vertę visoms suinteresuotoms grupėms: akcininkams, partneriams, pirkėjams ir žinoma, darbuotojams. Sieksiu, kad koncerno „Vikonda“ įmonių grupė taptų geidžiama vieta dirbti gabiems, šiuolaikiškiems ir atviriems žmonėms“ - pranešime žiniasklaidai cituojamas Mindaugas Snarskis.

Koncerno savininkė Jolanta Blažytė tiesiogiai valdo 76 procentus, Laura Blažytė 24 procentus „Vikondos“ akcijų. Praėjusiųjų metų koncerno „Vikonda“ įmonių grupės pardavimo pajamos - 105 mln. eurų. Konsoliduotasis grynasis pelnas - 2,736 mln. eurų.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. Pasaulio gyventojų skaičius išaugs 45%, o dirbamos žemės plotai, skirti maisto žaliavos užauginimui, mažėja. Žemės ūkiui daromas spaudimas eksponentiškai pagerinti produktyvumą. Tokių gaminių paklausa pasaulyje yra didžiulė.

"Krekenava" - Moderni ir Šiuolaikiška Žemdirbystės Įmonė

UAB „Krekenava“ yra moderni, šiuolaikiška, tvarios žemdirbystės keliu einanti įmonė. „Vikonda grupės“ verslai yra įsikūrę Lietuvos širdyje Kėdainių regione, kuris yra vienas iš derlingiausių šalies ūkininkavimo rajonų. Tai ideali vieta, kur galima įgyvendinti naujausius žemdirbystės metodus.

"Vikonda" vertybės:

• Šeimyniškumas.
• Atsakingumas.
• Veržlumas.
• Modernumas. Siekiame būti efektyviausi visose savo veiklose.
• Tarptautiškumas. Siekiame, kad mūsų prekės ženklai būtų atpažįstami ir pripažinti pasaulinėje rinkoje.

Buhalterių Diena ir Darbo Specifika

Šių metų gegužės 14-ąją sveikinsime labai svarbios profesijos atstovus - buhalterius. Nors jų darbas dažnai būna „tylus“ ir nematomas, tačiau be buhalterių mūsų gyvenimas taptų daug sudėtingesnis: juk kas mums skaičiuotų algas?! O jei rimčiau, tai buhalteriai atlieka ūkinių operacijų apskaitą. Be jų neįmanoma nė vienos įmonės veikla.

Gegužės 14-oji - Buhalterių diena. Netgi Gintarės vardo diena tą pačią dieną!

Buhalterio profesija šauni tuo, kad yra nuolat tobulėjama, viskas tikrai greitai keičiasi ir dirbdamas tokį darbą tu niekada neužsisėdėsi vienoje vietoje. Buhalterio darbas labai atsakingas ir įtemptas, bent vienas ne taip parašytas skaičiukas gali labai daug kainuoti.

Pasidomėjus, ar mama nebandė atkalbėti dukros nuo savo specialybės ir tiksliųjų mokslų, Gintarė sakė: „Buvo toks laikas, 12 klasėje, kai ji mane bandė atkalbėti nuo istorijos studijų pasirinkimo. Labai mėgau šią pamoką ir buvo kilusi mintis rinktis būtent istorijos studijų programą.

„Mokslų konkrečiai apie skaičiukus buvo tikrai labai mažai, - juokėsi G. Miškinė. „Skaičiuoti svetimus pinigus - labai didelė atsakomybė.

Paparčiai: Istorija, Švietimas ir Kultūra

Paparčiai - atokus, maždaug dvidešimt kilometrų nuo Kaišiadorių nutolęs bažnytkaimis. Vaizdinga, istorine praeitimi garsi vietovė: čia stūkso piliakalnis, domininkonų vienuolyno, caro valdžios uždaryto po 1863 metų sukilimo, mūrų liekanos, čia pat Neris, už kurios netoliese stūkso didinga Kernavė, buvusi pirmoji Lietuvos sostinė...

Kiek siekia senolių atmintis, viena iš Paparčių įžymybių buvo (ir yra) mokykla. Kad ir kokio ugdymo ji būtų - pradinė, septynmetė, aštuonmetė, devynmetė ar dešimtmetė - ji visada buvo minima su pagarba ir meile, nes daugiau kaip per šimtą metų čia mokėsi protėvių proseneliai, kelios kartos po jų, taip pat ir šiandien ją lanko apie 80 mokinių.

Mokykla visais laikais garsėjo puikiais pedagogais (Adolfu Baumila, Marija Povilaitiene, kitais), iš kurių ne vienas buvo ištremtas į Sibirą, kalėjo lageriuose.

Mokyklos istorijoje viena iš ryškiausių asmenybių - pradinių klasių, po to rusų kalbos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja Joana Dargužytė-Perednienė. Paparčiai nėra jos gimtinė, ji kilusi nuo Krekenavos Panevėžio rajone. Ten ir pradėjo savo pedagoginį darbą, tačiau netrukus ištekėjo už Slikių vidurinės mokyklos direktorius papartėno Antano Perednio ir jiedu atsikraustė į vyro tėviškę. Taip buvo 1964-aisiais.

Penkiasdešimt vienerius metus J.Perednienė atidavė Paparčių mokyklai, iš jų šešerius paskutinius - jau būdama pensininkė - dirbo mokyklos bibliotekininke.

Vargu ar buvo šioje mokykloje kieno nors tokios išlydėtuvės į užtarnautą poilsį, kaip mokytojos Joanos... Tai buvo 2015 m. spalio 5-ąją - Mokytojų dieną. Su gėlėmis, suvenyrais, su malonia šypsena į Paparčius atvyko Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus, administracijos direktorius Česlovas Neviera, rajono švietimo skyriaus vedėja Rimutė Arlauskienė - į Paparčių administracijos kiemą privažiavo pilna mašinų...

Atsisveikindama su mokykla, Joana Perednienė kalbėjo:

-Atminkite, kolegos, kad mokytojas - tai truputis daugiau nei profesija, tai - pašaukimas, viso savo gyvenimo atidavimas tam, kuris ieško, nori susivokti ir pažinti. Atminkite, mokiniai, kad jūsų tolimesnis kelias į Mokslo šalį bus tiesesnis, džiaugsmingesnis, jei būsite aktyvūs, stropūs, savo gerais darbais gražinsite mokyklą, kraštą. Niekas kitas nesuteiks jums laimės - tik jūs patys.

Joana nuo seno turėjo potraukį rašyti rajono laikraščiui. Rašė apie bendradarbius mokytojus, ypač apie mokyklos renginius, mokyklos svečius, reikšmingiausius apylinkės įvykius.

Mokyklos jubiliejui J.Perednienė parengė pirmąją savo 102 p. knygą „Po šimtmečių dangum. Paparčių mokyklai 140 metų (1870-2010)". Nors dr. Kazys Račkauskas netrukus patikslino mokyklos įkūrimo datą, tačiau tai ne ką sumažino knygos vertę, nes reikšmingiausia knygos dalis - pastarųjų dešimtmečių mokyklos gyvenimas.

Su kita knyga buvo dar labiau intriguojančiai. Joana gavo pluoštą tautotyrinės medžiagos -buvusios Paparčių mokyklos mokinės, Sibiro tremtinės Birutės Kavaliauskaitės-Jacinavičienės atsiminimų rankraščių. Tie rankraščiai turėjo šiurpią istoriją: autorė jas davė mokyklai, ten jie ir gulėjo. Netikėtai medinis mokyklos pastatas naktį užsidegė, sulėkė gaisrininkai, gesino, bet ne ką pagelbėjo. Apdegė ir B.Jacinavičienės atsiminimų rankraščiai, o kas dar liko - buvo aplieti vandeniu...

Autorė turėjo savo rankraščių juodraščius, kai ką dar įskaitė iš permirkusių lapų - ir J.Perednienė iš jų sudarė naujos knygos variantą. Visą tą medžiagą atvežė man. Paprašė redaguoti. Aš taip ir padariau. B.Kavaliauskaitės-Jacinavičienės knyga „Sibire, Krivliako gyvenvietėje" buvo išleista Kaišiadoryse, „Printėjos" leidykloje, 2011 m.

Joanos Perednienės Kūrybinis Indėlis į Tautotyrą

Reikšmingą vietą J.Perednienės tautotyrinėje veikloje užima knyga „Prisiminimų takais" (Kaišiadorys, 2015). Knyga skirta „tėvui Zigmui Dargužiui - Lietuvos savanoriui, jo žmonai - rūpestingai, atlaidžiai, darbščiai kaimo dukrai", „visiems giminėms - šviesuoliams, meilę ir šilumą atidavusiems kitiems", kaimynams Povilonių ir Perevičių šeimoms - kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę".

Jautriai aprašomas gimtasis Kurgulų kaimas (Panevėžio r.), Dargužių šeima. Brolis Kazimieras Dargužis (1928-1986) buvo žurnalistas, Šiaulių „Raudonosios vėliavos" (dabar „Šiaulių naujienos") redaktoriaus pavaduotojas. Deja, susirgo, tapo nedarbingas ir po trejų metų mirė...

Su pasididžiavimu Joana knygoje rašo apie savo profesiją, džiaugiasi, kad giminėje buvo net keli mokytojai (Ona Juozapavičiūtė-Vilčinskienė, Kazys Peleckas, Kostas Kudokas, kurį laiką mokytojavo ir brolis Kazimieras).

„Mano giminėje mokytojas visuomet buvo vertybė. Mama ir tėtis skatino pagarbą mokyklai, mokytojams. Susirinkus giminei, niekada neapsieita be temų apie mokyklą, mokytojus..." - rašo J.Perednienė (60 p.).

Ketvirtąją savo knygą J.Perednienė pavadino „Paparčiai. Šimtmečių apsupty..." („Printėja", 2014). Knygos skyriai: „Senovė", „Paveldas", „Saugokime atmintį", „Paparčių kaimo renesansas", „Paparčių krašto šviesuoliai" ir „Šimtmečių apsupty".

Tautotyrinėje literatūroje apie Paparčius pirmą kartą taip įtaigiai, informatyviai pristatomi šio krašto garbūs žmonės: Vasario 16-osios akto signataras, kun. Alfonsas Petrulis, Lietuvos teisės istorikas Vytautas Raudeliūnas, dr. Kazys Račkauskas, Sibiro tremtinių Onos ir Jono Čiuladų šeima, žymus dviratininkas ir treneris Bronius Krulikauskas, džiazo atlikėja Neda Malūnavičiūtė, muzikos mokytojas Romas Naidzinavičius ir kt. Tai Paparčių krašto pasididžiavimas.

Nė vienas Paparčių pagrindinės mokyklos mokytojas negyvena Paparčiuose - visi važinėja iš Kaišiadorių ir aplinkinių miestelių. Važinėjo ir mokytoja Joana. Kiekvieną darbo dieną, eidamas į redakciją, matydavau J.Basanavičiaus gatvėje būrelį mokytojų, kurie sutartu laiku su kolegomis lengvosiomis mašinomis važiuodavo į Paparčius. Bet spalio 6-ąją, po Mokytojų dienos, tame būrelyje J.Perednienės jau nebuvo.

Tačiau netrukus ji atėjo pas mane. Ne tuščiomis, o su pluoštu tautotyrinės medžiagos - tai buvo Birutės Gailiūnaitės- Banaitienės, Kosto ir Salomėjos Gailiūnų iš Žibartonių kaimo (Panevėžio r.) ir kelių kitų tremtinių atsiminimai. Tai pasakojimai apie kraupius išgyvenimus Sibiro platybėse, apie badą ir šaltį.

„Ar ne per daug mes kartais skundžiamės, dejuojame? Pagalvokim ir prisiminkim, kaip kentėjo tautiečiai kalėjimuose, lageriuose, tremtyje, netekę sūnų, kentę badą ir šaltį, pažeminimą ir patyčias", - rašo knygos įvade J.Perednienė. Netrukus atsiminimai buvo išleisti. Knygą pavadinta „Su Lietuva širdy..." (2016). Knygoje daug nuotraukų iš praeities ir dabarties.

Lietuvos Valstybės Atkūrimo 100-mečio Knygos

Kūrybingiausi, produktyviausi J.Perednienei 2017-2018 metai. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga ji išleido net tris knygas. Pirmoji - „Mokykla, auginuosi sparnus..." Tai pasakojimas apie Bartašiūnų pradžios mokyklą (Panevėžio r.,) kuri, deja, dabar jau uždaryta, jos garbius mokytojus. Tą mokyklą kadaise lankė ir Joana...

„Manau, kad ši knygelė, - rašo pratarmėje autorė, - tarsi mano gyvenimo ataskaita Gimtinei. Įrodymas, jog buvusi Bartašiūnų kaimo mokykla - pažinimo ir šviesos židinys, užaugino daug Lietuvos krašto žmonių šviesulių, kurie eina doru keliu ir garsina paprastą kaimo mokyklą" (p.9). Šios mokyklos auklėtinis yra inžinierius ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, docentas Teodoras Chomentauskas, kilęs iš garsios bajorų giminės.

Visas būrys buvusių šios mokyklos mokinių parašė savo atsiliepimus, kuriuos Joana įdėjo į savo knygą. Knyga mirga marga nuo gausybės spalvotų nuotraukų.

„Mackonių sodžiaus ąžuolas" - tai antroji Lietuvos valstybingumo šimtmečio jubiliejui skirta J.Perednienės knyga. Joje aprašomus Mykolo Kručo, kilusio iš Mackonių kaimo (Panevėžio r.), aktyvus gyvenimas. Mykolas - žmogus, įrodęs, kad smarkiai susilpnėjusi klausa - ne kliūtis, tai tik kitas gyvenimo etapas. Šmaikštus, energingas senjoras, dainininkas, šokėjas, muzikantas. Jis - šviesi asmenybė, parodęs, kaip būnant neįgaliu, ne dejuoti, o gyventi visavertį gyvenimą. M. Kručas išleidęs keturis savo liaudiškų eiliavimų rinkinius. Jis - Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Jam 89-eri.

Naujausioji J.Perednienės knyga - „Tautos dvasios žadintojai. Kun. Jūdviejų biografijos glaudžiai susijusios su Paberže (Kėdainių r.), kuri vos už kelių kilometrų nuo J.Perednienės gimtojo kaimo. Ji jautė tautotyrinę pareigą prisiminti juos, juolab kad LR Seimas 2018-uosius metus paskelbęs Tėvo Stanislovo metais (minint jo 100-ąsias gimimo metines). Tai kilnus Joanos darbas. Šių didvyriškų asmenybių gyvenimas, laisvės puoselėjimas, patriotinių jausmų žadinimas žmonių širdyje, kuris mus nuolat primenamas, ypač jaunimui.

Beje, ši knyga buvo tarsi dovana ir pačiai sau - 2018-sisiais J.Perednienei sukako 80! Tai amžius, kurio Joana nebeslepia, bet didžiuojuosi. Ir ne pagrindo - jos darbingumas, kūrybingumas žavėte žavi.

Joanos Dargužytės-Perednienės Bibliografija

tags: #kedainiu #aruodai #krekenava