Kiek Dienų Galima Sirgti, Kad Būtų Mokamas Biuletenis Lietuvoje?

Sergant dažnai kyla klausimas, kiek laiko galima praleisti darbą ar mokyklą be oficialios gydytojo pažymos. Lietuvoje tai priklauso nuo situacijos: ar dirbate, ar mokotės, ar turite teisę į nedarbingumo išmokas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kiek dienų galima sirgti, kad būtų mokamas biuletenis, kokios išmokos priklauso sergant, ir kokie yra maksimalūs nedarbingumo terminai.

Ligos Išmoka: Kas, Kiek Laiko ir Kokio Dydžio Išmoką Gali Gauti?

Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič nurodė, kad ligos išmoką už 2 pirmas kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Jos aiškinimu, nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“ reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) ir pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Neprivaloma nepertraukiamai dirbti vienoje darbovietėje 3 ar 6 mėnesius - neturi reikšmės, ar socialinio draudimo stažas sukauptas dirbant pas vieną darbdavį, ar pas kelis.

Ligos išmokos dydis nepriklauso nuo jos mokėjimo trukmės. Ligos ar traumos atveju ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos. Gydytojas gali išduoti ir tęsti nedarbingumo pažymėjimą iki 122 kalendorinių dienų be pertraukų arba 153 kalendorines dienas su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių. Jei praėjus šiam laikui reikia tęsti nedarbingumo pažymėjimą, yra šaukiama Gydytojų konsultacinė komisija, kuri pratęsia nedarbingumo pažymėjimą arba rekomenduoja žmogui kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad pripažintų jį nedarbingu ar iš dalies darbingu.

Ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo ligos išmokos gyventojas dar moka 15 proc. GPM ir 6,98 proc. PSD įmokas. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka šiuo metu yra apie 42,9 euro, vidutinė ligos išmokos trukmė darbo dienomis - 9,8.

Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 procento šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Nuo spalio mėnesio minimali mėnesio ligos išmoka siekia 231,38 euro ir, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, padidėjo maždaug 5 eurais. Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju yra 2467,26 euro - šis dydis, palyginti su praeitu ketvirčiu, išaugo beveik 50 eurų. Dienos maksimali išmoka padidėjo 3 eurais - nuo 115 iki 118 eurų.

Norint gauti ligosi išmoką taip pat reikia būti pateikus neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą gyventojui. Pateiktas neterminuotas prašymas galioja visiems ateities ligos atvejams.

Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?

Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. spalį, vertinamos 2023 m. birželio, liepos ir rugpjūčio draudžiamosios pajamos.

Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos išmokos dydis, yra apskaičiuojamas pagal žmogaus pajamas, nuo kurių buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui. Tai gali būti darbo pajamos, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, nedarbo socialinio draudimo išmokos.

Informacija apie ligos išmokas

Išmoka Slaugant Sergantį Vaiką

Ligos išmoką slaugant sergančius vaikus nuo pirmos dienos moka „Sodra“. Išmoką sudaro 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį šiuo metu siekia 2621,51 euro, o dienos - 125,43 euro.

Ligos išmoką už sergančio vaiko slaugą gali gauti vienas iš tėvų, įtėvių, senelių, budinčių globotojų, globėjų, rūpintojų ar asmuo, laikinai prižiūrintis vaiką, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra.

Skirtingai nei paties žmogaus ligos atveju, ligonio slaugymo atveju ligos išmokos mokėjimo trukmė yra ribojama. Jei slaugomas vaikas iki 14 metų, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jei slaugomas vyresnis nei 14 metų vaikas - ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas. Jei slaugote sergantį vaiką ilgiau nei įstatyme įtvirtinta ligos išmokos mokėjimo trukmė, išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina jūsų neatvykimą į darbą. Tačiau už pažymoje nurodytą laiką nemokama ligos išmoka.

Ligos išmoka taip pat gali būti mokama:

• už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus, jei slaugote stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje bet kuria liga sergantį vaiką iki 7 metų;
• už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, jei slaugote sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų;
• už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas, jei slaugote ypač sunkiomis ligomis sergantį vaiką iki 18 metų.

Kokie Galimi Maksimalūs Laikino Nedarbingumo Terminai?

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis.

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).

Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.

Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.

Kiek Laiko Galima Sirgti Be Gydytojo Pažymos?

Jei esate dirbantis asmuo, darbdaviai gali turėti skirtingas vidaus taisykles dėl trumpalaikio sirgimo be gydytojo pažymos. Tačiau bendra tvarka yra tokia:

• 1-2 dienos - dauguma darbdavių leidžia trumpai sirgti be pažymos, jei informuojate vadovą.
• 3+ dienos - reikalinga gydytojo išduota laikino nedarbingumo pažyma (biuletenis).
• Ilgesnis sirgimas - jei liga užtrunka ilgiau nei 5 dienas, gydytojas gali pratęsti nedarbingumą, tačiau gali reikėti atvykti į gyvą konsultaciją.

Jei norite gauti ligos išmoką iš „Sodros“, nedarbingumo pažyma turi būti išrašyta nuo pirmosios nedarbingumo dienos.

Kiek Laiko Mokiniai Gali Sirgti Be Gydytojo Pažymos?

Moksleiviams ir studentams galioja skirtingos taisyklės, priklausomai nuo mokymo įstaigos:

• Mokyklose - tėvai gali pateisinti iki 3 dienų trukmės praleistas pamokas. Jei sirgimas trunka ilgiau, reikia gydytojo pažymos.
• Universitetuose ir kolegijose - akademinėse institucijose gali būti leidžiama praleisti kelias dienas be pažymos, bet jei praleidžiate svarbius egzaminus ar laboratorinius darbus, gali būti reikalaujama gydytojo dokumento.

Dėl konkrečių taisyklių verta pasitikslinti savo mokymo įstaigoje.

Ar Galiu Dirbti Sirgdamas, Jei Neimu Biuletenio?

Taip, jei jaučiatės pakankamai gerai ir galite atlikti darbą iš namų, kai kurie darbdaviai leidžia dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau svarbu įvertinti savo sveikatos būklę - jei liga rimtesnė, verta pasiimti oficialų nedarbingumą ir pasveikti be papildomo streso.

Sirgti ir dirbti tuo pačiu metu nėra rekomenduojama, nes tai gali apsunkinti sveikimą ir pakenkti produktyvumui.

Kada Mokama Ligos Išmoka?

Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.

Ar Darbdavys Gali Atleisti Darbuotoją, Kol Jis Serga?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžė, kad, nepriklausimai nuo to, kiek laiko darbuotojas dirba įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (savaitę, mėnesį, metus ir pan.), nedarbingumas dėl ligos ar vaiko slaugos (nesvarbu, kokiais laiko intervalais jis išduodamas) nėra pagrindas nutraukti darbo santykius. Taip pat kaip ir dažnas darbuotojo nedarbingumas ar nedarbingumas dėl vaiko slaugos: „DK nenumato pagrindo darbo sutarties nutraukimui dėl ilgalaikio ar dažno nedarbingumo.“

VDI pridūrė, kad darbuotojas gali darbo santykius nutraukti savo iniciatyva, kai negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo (DK 56 str. 1 d. 3 punktas). Jei darbuotojas to nepadaro, inspekcijos aiškinimu, darbdavys be įspėjimo turėtų nutraukti darbo sutartį, kai darbuotojas nebegali eiti šių pareigų ir nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba kai tokių pareigų toje darbovietėje nėra (DK 60 str. 1 d. 4 punktas).

Tačiau VDI pažymėjo, kad vien darbuotojo turimas neįgalumas nėra pakankamas pagrindas nutraukti darbo santykius. Svarbu tai, kad darbuotojas nebegali atlikti tų darbo funkcijų ar jų dalies, dėl kurių atlikimo su juo buvo sudaryta darbo sutartis.

VDI teigimu, darbo sutarties nutraukimą gali lemti ne tik darbuotojo sveikatos būklė, bet ir darbuotojo negalėjimas tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (pavyzdžiui, vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Inspekcijos atstovų teigimu, visais šiais atvejais nutraukiant darbo sutartį darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu 1 metus - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Nedarbo Išmoka

Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas. Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje. Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.

Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:

• Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą
• Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas
• Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių

Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.

Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.

Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2025 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1294,56 EUR. Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.

Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje. Išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Pagalba Žmonėms Su Negalia

Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.

Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:

• Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
  • Vaikai su negalia
  • Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
  • Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
  • Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
  • Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
• Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.

Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.

Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. +370 606 07257 arba parašius el. paštu [email protected].

tags: #kei #galima #sirgti #dienu #kad #butu