Šiame straipsnyje aptariami svarbūs aspektai, susiję su ilgalaikio turto minimalios vertės nustatymu ir apskaita Lietuvoje, atsižvelgiant į mokesčių ir įstatymų pasikeitimus nuo 2024 ir 2025 metų. Šis specialus sąvadų rinkinys yra skirtas Ilgalaikio turto klausimams. Rinkinyje pateiktos praktinės konsultacijos, mokesčių naujienos bei seminarų ir laidų įrašai apie Ilgalaikio turto nusidėvėjimą, pirkimą, pardavimą, lizingą ir nuomą, remontą ir esminį pagerinimą, perkainojimą, nurašymą, nematerialųjį turtą, investicinį turtą ir kitos su ilgalaikiu turtu susijusios temos.
Minimali turto vertė parodo, nuo kokios sumos įsigytas daiktas yra laikomas įmonės ilgalaikiu turtu. Šią vertę įmonės nusistato pačios, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, planuojamas uždirbti pajamas ir pelną. Kuo didesnė minimali vertė, tuo įmonėje mažiau ilgalaikio turto. Visos sąnaudos įsigijus daiktą, kurio vertė mažesnė nei minimali ilgalaikio turto vertė, bus patiriamos tą mokestinį laikotarpį, kai bus pirkimas.
Kuo mažesnė ilgalaikio turto minimali vertė, tuo daugiau ilgalaikio turto vienetų įmonėje. Įsigijus daiktą, kurio vertė didesnė nei numatyta minimalaus ilgalaikio turto vertė, visos įsigijimo sąnaudos pasidalins į kelių metų laikotarpį. Tas laikotarpis priklausomai nuo turto vieneto gali būti nuo 3 iki 10 metų, o perkant nekilnojamą turtą - ir dar ilgesnis. Nauja minimali vertė mokesčių apskaičiavimo tikslais bus svarbi tik įsigyjant naują ilgalaikį turtą.
Įmonės ūkinės operacijos vertinamos ir registruojamos pagal apskaitos politiką, kuri keičiama įmonės vadovo įsakymu. Įmonė pati nusprendžia, kokio dydžio gali būti turto likvidacinė vertė ir kada ją keisti, bei gali bet kada ją patikslinti. Akcinių bendrovių įstatymas reikalauja įvertinti visus turtinius įnašus. Atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstas aplinkybes, įmonė priima sprendimą pakeisti ilgalaikio materialiojo turto (IMT) minimalią vertę. Dėl minimaliosios vertės keitimo kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) nereikės. Krovininio automobilio vieno euro likvidacinė vertė apskaitoje turbūt nėra teisinga, tačiau nėra ir draudžiama. Turtas, kuris nelaikomas ilgalaikiu, pradėtas naudoti nelaikomas ir atsargomis. Paveikslai, kaip bet koks kitas materialusis turtas, gali būti laikomi ilgalaikiu turtu ir nudėvimi.
Ilgalaikis Turtas Individualioje Veikloje
Kai turtas gyventojo naudojamas tik savo individualiai veiklai, jis tampa individualios veiklos turtu. Individualiai veiklai vykdyti gali būti naudojamas asmeninis, sutuoktinio, taip pat ne nuosavybės teise priklausantis turtas. Šis veikloje naudojamas turtas gali būti ilgalaikis ir trumpalaikis.
Ilgalaikiam turtui priskiriamas toks turtas, kuris atitinka du kriterijus:
- turtas ilgiau kaip vienerius metus turi būti naudojamas gyventojo pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti);
- turto kaina turi būti ne mažesnė už gyventojo pagal LR Pelno mokesčio įstatymo „Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais)“ išvardytas ilgalaikio turto grupės nustatytą kainą.
Nėra tiksliai nustatyta, nuo kokios vertės turtas laikomas ilgalaikiu, nes jis šiai kategorijai priskiriamas, atsižvelgiant ne tik į jo vertę (kainą), bet ir į jo esmę bei naudojimo trukmę.
FR0457 Forma
Individualią veiklą vykdantys gyventojai, kurie nori skaičiuoti ilgalaikio turto nusidėvėjimą, leidžiamais atskaitymais pripažinti turto eksploatavimo ar remonto išlaidas ar atskaityti jo pirkimo PVM, turi pateikti VMI FR0457 formą. Šią formą reikės teikti ir tais atvejais, kai gyventojas nutraukia savo individualią veiklą arba pasikeičia ilgalaikio turto naudojimo aplinkybės: pasikeičia veikloje naudojamo turto dalis, nusprendžiama nebeskaičiuoti nusidėvėjimo arba, atvirkščiai, gyventojas pradeda skaičiuoti nusidėvėjimą. VMI reikia pranešti ir apie įsigytą, ir apie nuomojamą ar pagal panaudos sutartį valdomą ilgalaikį turtą.
Esant šiems atvejams, FR0457 forma turėtų būti pateikta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurio šio turto fizinis asmuo nebelaiko individualios veiklos turtu arba pasikeitė ilgalaikio turto naudojimo sąlygos, paskutinės dienos.
Fizinis asmuo, PVM mokėtojas, teikiantis FR0457 formą tik PVM tikslais, ją gali pateikti VMI, atsižvelgdamas į savo mokestinį laikotarpį, šiais terminais:
- kai mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, FR0457 forma dėl mokestiniu laikotarpiu įsigyto (importuoto) ilgalaikio materialiojo turto priskyrimo ekonominei veiklai turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 d.;
- kai mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, FR0457 dėl mokestiniu laikotarpiu įsigyto (importuoto) ilgalaikio materialiojo turto priskyrimo ekonominei veiklai turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 d.
Nuo 2019-05-23 VMI forma FR0457 teikiama tik elektroniniu būdu, naudojantis elektroninio deklaravimo sistema (EDS).
Pildymo principai
FR0457 forma ir jos papildomas lapas FR0457P kiekvieną kartą teikiami visiškai užpildyti, t. y. juose turi būti įrašomi duomenys apie visą formų pateikimo metu individualioje ir / arba kitoje ekonominėje veikloje naudojamą ilgalaikį turtą ir apie turtą, kuris bus priskirtas individualiai ir / arba ekonominei veiklai nuo šių formų pateikimo, ir apie turtą, kuris nebelaikomas individualios veiklos turtu, nuo mėnesio, kurį šios formos pateikiamos.
Duomenys apie turtą, kuris nebelaikomas individualios veiklos turtu (kai užpildytas FR0457 arba FR0457P formos 13 laukelis), pateikiami vieną kartą ir vėliau, teikiant FR0457 ir / arba FR0457P formas, nekartojami.
Naujai užpildytos FR0457 ir FR0457P formos mokesčių administratoriui turi būti pateiktos ir tais atvejais, kai keičiasi priskirto ilgalaikio turto naudojimo sąlygos (pvz., pasikeitė naudojamo ilgalaikio turto procentinė dalis, kai įgyjama ar perleidžiama priskirto ilgalaikio turto dalis, nebeskaičiuojamas ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija), pradedamas skaičiuoti nusidėvėjimas (amortizacija) jau priskirto ilgalaikio turto ir pan.
Jeigu fizinis asmuo buvo pranešęs apie ilgalaikio turto naudojimą individualioje veikloje (pateikęs FR0457 formą) ir nustatyta tvarka nutraukia individualią veiklą, tokiu atveju jis turi pateikti FR0457 formą, kurioje nurodo viso turto, kuris buvo priskirtas individualiai veiklai, naudojimo pabaigą.
Kai fizinis asmuo perima veiklą kaip kompleksą iš kito fizinio asmens (pvz., mirus ūkininkui, sūnus / dukra ar kt.
Ilgalaikis Materialusis Turtas Viešajame Sektoriuje
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2022 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 6.5.
Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas (toliau - naudingo tarnavimo laikas) - laikotarpis, kuriuo viešojo sektoriaus subjekto veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas gali teikti naudos.
6.8.1. skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti, t. y.
6.8.3. jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą), kuri yra 500 (penki šimtai) eurų.
7.3. viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tuo ilgalaikiu materialiuoju turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti. Viešojo sektoriaus subjektas kontroliuoja ilgalaikį materialųjį turtą, jei jis turi teisę būsimaisiais laikotarpiais iš ilgalaikio materialiojo turto gauti tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos, turi teisę spręsti, kaip jį naudoti savo veikloje, arba leisti kitam subjektui naudoti jo veikloje.
8. Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš ilgalaikio materialiojo turto bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal jo pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus. Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugų, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis. Taip pat tam tikri ilgalaikio materialiojo turto vienetai gali sudaryti galimybes viešojo sektoriaus subjektui vykdyti veiklą būsimaisiais laikotarpiais (pavyzdžiui, ilgalaikis materialusis turtas įsigytas gamtosaugos, darbo saugos ir kitais panašiais tikslais) ir taip netiesiogiai gauti ekonominės naudos.
9. Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai viešojo sektoriaus subjektas įgyja teisę valdyti, naudoti ilgalaikį materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakingas už ilgalaikį materialųjį turtą ir jam priklauso ilgalaikio materialiojo turto teikiama nauda. Rizikos perdavimo momentas paprastai nustatomas sutartyje. Jei sutartyje rizikos perdavimo momentas nenustatytas, laikoma, kad su ilgalaikiu materialiuoju turtu susijusi rizika perduota viešojo sektoriaus subjektui ilgalaikio materialiojo turto perdavimo momentu.
11. Viešojo sektoriaus subjektas ilgalaikio materialiojo turto apskaitą turi tvarkyti pagal ilgalaikio materialiojo turto vienetus. Ilgalaikio materialiojo turto vienetu pripažįstamas visiškai užbaigtas įrenginys su visais jo įtaisais ir priklausiniais arba pavienis atskiros konstrukcijos daiktas, arba atskiras komplektas sujungtų daiktų, sudarančių visumą ir drauge atliekančių tam tikras funkcijas, jei jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė nei minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė (įsigijimo ar pasigaminimo savikaina).
13. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto sudedamosios dalies naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo šio ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiko, tokia sudedamoji dalis apskaitoje gali būti registruojama kaip atskiras ilgalaikio materialiojo turto vienetas nusidėvėjimo skaičiavimo tikslais, jei jos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir yra didesnė nei minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė (įsigijimo ar pasigaminimo savikaina).
14. Jei keli panašių savybių ir vienodo tarnavimo laiko ilgalaikio materialiojo turto vienetai negali funkcionuoti vieni be kitų, jie apskaitoje gali būti sujungiami ir registruojami kaip vienas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, net jeigu kiekvieno jų atskirai įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra mažesnė nei minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė (įsigijimo ar pasigaminimo savikaina), tačiau jų visų bendra įsigijimo ar pasigaminimo savikaina viršija minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Tokio ilgalaikio materialiojo turto vieneto sudėtinės dalys turi turėti tą patį inventoriaus numerį, nurodant, iš kelių dalių toks turto vienetas sudarytas. Kitais atvejais viešojo sektoriaus subjektas pats nusprendžia, ar ilgalaikio turto vienetas yra atskiras daiktas.
15. Bibliotekų fondai viešojo sektoriaus subjekto sprendimu apskaitoje gali būti registruojami kiekvieną viešojo sektoriaus subjekto kaupiamą ir tvarkomą dokumentų fondą suskirstant į smulkesnius vienetus, kuriuose sukomplektuoti dokumentai pagal įsigijimo metus ir dokumentų rūšį.
16. Viešojo sektoriaus subjektai, kurie neturi bibliotekų fondų, turimų knygų apskaitą tvarko pagal Standartą, jeigu knygos atitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus, arba pagal 8-ąjį VSAFAS „Atsargos“, jeigu knygos neatitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų.
17. Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
18. Muziejaus fondas apskaitoje registruojamas kaip atskiras vienetas. Pirminio pripažinimo momentu muziejaus fondo vieneto įsigijimo savikainą sudaro prie fondo priskirtų muziejinių vertybių tikrųjų verčių suma.
19. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą sudaro ilgalaikio materialiojo turto pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius (tarp jų ir pridėtinės vertės mokestį, jei jis negrąžinamas ir netraukiamas į atskaitą), atėmus prekybos nuolaidas, jei dėl to įsigijimo savikaina netampa reikšmingai mažesnė už ilgalaikio materialiojo turto rinkos vertę. Visos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos prie ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo išlaidų ir susijusios su ilgalaikio materialiojo turto parengimu naudoti, yra įtraukiamos į jo įsigijimo ar pasigaminimo savikainą. Ilgalaikio materialiojo turto parengimo naudoti išlaidos yra išlaidos, patirtos, iki ilgalaikis materialusis turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu.
21. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas įsigyjamas išsimokėtinai per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje nurodytos palūkanos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos arba nėra nurodytos, ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą sutartyje nurodytą už ilgalaikį materialųjį turtą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų ar kitą pagrįstą normą sutarties sudarymo metu. Mokėtinos sumos dabartinės vertės ir sutartyje nurodytos už ilgalaikį materialųjį turtą mokėtinos sumos skirtumas jo apskaičiavimo metu į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą netraukiamas, o pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per sutartyje nustatytą išsimokėjimo laikotarpį.
24. Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti ilgalaikį materialųjį turtą neatlygintinai arba įsigyti už simbolinį atlygį, t. y. už reikšmingai mažesnę kainą nei ilgalaikio materialiojo turto rinkos vertė.
25. Ilgalaikis materialusis turtas, gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto, kurio vertinimui iki perdavimo buvo taikomas įsigijimo savikainos metodas, apskaitoje registruojamas tokia pačia įsigijimo savikaina, kokia jis buvo užregistruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje (ilgalaikį materialųjį turtą perduodantis subjektas turto perdavimo-priėmimo akte turi nurodyti tokią turto įsigijimo savikainą, kuria jis buvo užregistruotas jo apskaitoje, finansavimo šaltinį, iš kurio turtas buvo įsigytas, ir ilgalaikio materialiojo turto grupę, kurioje ilgalaikis materialusis turtas buvo užregistruotas). Perimantis ilgalaikį materialųjį turtą viešojo sektoriaus subjektas taip pat registruoja sukauptą nusidėvėjimo sumą ir nuvertėjimo sumą ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dieną. Tokiam ilgalaikiam materialiajam turtui viešojo sektoriaus subjektas turi nustatyti naudingo tarnavimo laiką vadovaudamasis Standarto X skyriaus nuostatomis.
26. Ilgalaikio materialiojo turto, gauto iš kito viešojo sektoriaus subjekto, kurio vertinimui iki perdavimo buvo taikomas tikrosios vertės metodas, perėmimo momentu registruojami tokie patys turto vertės duomenys, kokie buvo užregistruoti turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje: įsigijimo savikaina, tikrosios vertės pasikeitimo suma, iki tikrosios vertės metodo taikymo pradžios sukaupta nusidėvėjimo ir nuvertėjimo nuostolių suma. Kartu pagal ilgalaikį materialųjį turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto pateiktą informaciją, vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis, registruojamos finansavimo sumos, taip pat tikrosios vertės rezervas, jei jis buvo užregistruotas ilgalaikį materialųjį turtą perdavusio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje.
27.3. kai tokiu pačiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu neprekiaujama ir nepatiriama jokių su to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu ir paruošimu naudoti susijusių išlaidų, - nenustatoma, išskyrus Standarto 27.4 papunktyje nurodytą atvejį.
27.4. kai tokiu pačiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu neprekiaujama ir nepatiriama jokių su to ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu ir parengimu naudoti išlaidų, bet tas ilgalaikis materialusis turtas arba į jį panašių techninių parametrų ir būklės ilgalaikis materialusis turtas užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, - nustatoma remiantis vidutine rinkos verte, kuri nustatoma vadovaujantis Nekilnojamojo turto registrą tvarkančio subjekto atliekamo masinio vertinimo duomenimis.
28. Neatlygintinai arba už simbolinį mokestį gauto ilgalaikio materialiojo turto tikroji vertė, kai tokiu arba panašiu ilgalaikiu materialiuoju turtu prekiaujama rinkoje, gali būti nustatoma remiantis nepriklausomo turto arba verslo vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta tikroji šio viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertė, arba, jei toks vertinimas neatliktas, paties viešojo sektoriaus subjekto atliktu vertinimu.
29. Standarto 27 punkte nurodytu atveju faktiškai sumokėtos arba mokėtinos sumos ir tikrosios ilgalaikio materialiojo turto vertės įsigijimo dieną skirtumas, jei ilgalaikis materialusis turtas įsigytas už simbolinį atlygį, arba visa tikroji ilgalaikio materialiojo turto vertė įsigijimo dieną, jei ilgalaikis materialusis turtas gautas neatlygintinai, apskaitoje registruojami kaip finansavimo sumos vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis.
30. Ilgalaikio materialiojo turto mainų sandoris gali būti sudaromas tik tada, jei turto valdymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ilgalaikio materialiojo turto valdyto...
Mokesčių ir Įstatymų Pakeitimai nuo 2025 m.
Priimti pakeitimai galioja finansinių ataskaitų rinkiniams, rengiamiems už 2025 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančius ataskaitinius laikotarpius. Seminaro metu, taip pat bus aptartas ir 12-ojo VSAFAS pakeitimas, kuriuo keičiama ilgalaikio turto sąvoka, išskiriant, kad specialūs drabužiai, uniformos, kita apranga ir avalynė nėra priskiriama ilgalaikiam turtui. Taip pat padidinta ilgalaikio materialiojo turto minimali vertė. Šių mokymų metu dalyviai susipažins ir su kitomis su esminėmis naujovėmis, įsigaliojusiomis 2025 metais, bei išmoks teisingai atvaizduoti ilgalaikį turtą finansinės atskaitomybės formose.
Ypatingas dėmesys skiriamas aiškinamojo rašto rengimui, kuriame detaliai atskleidžiama informacija apie turto grupavimą, įsigijimą, perdavimą, nusidėvėjimą bei vertinimą. Seminaro dalyviai įgis praktinių žinių apie tikrosios vertės rezervo formavimą, turto pirkimą išsimokėtinai bei investicijų į kitus subjektus apskaitą.
Mokymų Svarba Apskaitos Specialistams
Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.
Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus. Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.
Praktiniai Mokymai ir Seminarai
Countline Finance siūlo mokymus, skirtus viešajam sektoriui, įskaitant nuotolinius seminarus. Šių mokymų metu aptariami aktualūs ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos viešajame sektoriuje ir pateikimo finansinių ataskaitų rinkinyje klausimai. Mokymų metu temos pristatomos remiantis ne teoriniais, o praktiniais pavyzdžiais, todėl sulaukia palankaus dalyvių įvertinimo.
Mokymų Temos:
- Ilgalaikio materialiojo turto ir nematerialiojo turto parodymas finansinės atskaitomybės formose.
- Ilgalaikio turto įsigijimo savikaina: apskaita, pergrupavimas, vertinimas.
- Informacijos apie centralizuotai valdomą valstybės turtą pateikimas finansinėse ataskaitose.
- Finansinės atskaitomybės duomenų korekcija po turto inventorizacijos išvadų pateikimo.
- Informacijos apie turto nuomos ir panaudos sutartis pateikimas finansinėje atskaitomybėje.
- Finansavimo sumų ir savų lėšų, susijusių su ilgalaikiu turtu, parodymas finansinėje atskaitomybėje.
- Aptiktų ankstesnių metų klaidų korekcija finansinėje atskaitomybėje.
Mokymus veda lektorė praktikė, ekonomikos ir viešojo administravimo mokslų magistrė Natalja Kobzevienė, kuri nuo 2008 metų veda mokymus ir seminarus apskaitos pagal VSAFAS ir VAS, mokesčių bei finansų valdymo temomis. Natalja Kobzevienė yra 3 knygų autorė: „Pajamų apskaita pagal VSAFAS“, „Sąnaudų apskaita pagal VSAFAS“ ir „Darbo užmokesčio apskaita, taikant suminę darbo laiko apskaitą“.
Ilgalaikio Turto Apskaitos Aspektai
Bus aptariami sudėtingiausi ilgalaikio turto apskaitos aspektai, pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir rekomendacijos, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų. Mokymai padės užtikrinti teisingą ir efektyvų ilgalaikio turto apskaitą viešojo sektoriaus subjektuose, laikantis naujausių teisės aktų reikalavimų ir apskaitos standartų.
Pagrindiniai Ilgalaikio Turto Apskaitos Punktai:
- Turto įsigijimo savikaina
- Turto nusidėvėjimas ir amortizacija
- Turto perkainojimas
- Turto nurašymas ir realizavimas
Praktinės Rekomendacijos
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Apskaitos politika: Įmonės apskaitos politika turi būti aiškiai apibrėžta ir atnaujinama atsižvelgiant į teisės aktų pasikeitimus.
- Dokumentacija: Visos operacijos su ilgalaikiu turtu turi būti tinkamai dokumentuotos.
- Inventorizacija: Reguliariai atlikti ilgalaikio turto inventorizaciją.
Minimali turto vertė parodo, nuo kokios sumos įsigytas daiktas yra laikomas įmonės ilgalaikiu turtu. Šią vertę įmonės nusistato pačios atsižvelgiant į veiklos pobūdį, planuojamas uždirbti pajamas, planuojamą uždirbti pelną. Kuo didesnė minimali vertė, tuo įmonėje mažiau ilgalaikio turto. Visos sąnaudos įsigijus daiktą, kurio vertė mažesnė nei minimali ilgalaikio turto vertė, bus patiriamos tą mokestinį laikotarpį kai bus pirkimas. Kuo mažesnė ilgalaikio turto minimali vertė, tuo daugiau ilgalaikio turto vienetų įmonėje. Įsigijus daiktą, kurio vertė didesnė nei numatyta minimalaus ilgalaikio turto vertė, visos įsigijimo sąnaudos pasidalins į kelių metų laikotarpį. Tas laikotarpis priklausomai nuo turto vieneto gali būti nuo 3 iki 10 metų, o perkant nekilnojamą turtą ir dar ilgesnis. Informuojame apie mokesčių ir įstatymų pasikeitimus nuo 2025 m. Informuojame apie mokesčių ir įstatymų pasikeitimus nuo 2024 m.
Pagrindiniai žurnalo įrašai, paaiškinti su realiais pavyzdžiais
Pagrindinė ilgalaikio turto apskaita:
| Operacija | Debetas | Kreditas | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|