Žemės teisėje dažnai pasitaikantis, tačiau ne visiems aiškus terminas - servitutas - gali turėti reikšmingos įtakos tiek žemės savininkų, tiek naudotojų teisėms ir pareigoms. Servitutas yra svarbi teisės norma, kuri gali turėti ilgalaikės įtakos nekilnojamojo turto naudojimui ir savininkų tarpusavio santykiams. Suprasti servituto esmę, jo nustatymo tvarką bei galimas pasekmes yra būtina kiekvienam žemės sklypo savininkui ar naudotojui.
Kas yra servitutas?
Servitutas - tai daiktinė teisė, suteikianti asmeniui galimybę ribotai naudotis kitos asmens žeme tam tikromis sąlygomis (tik pagal esamo servituto pobūdį). Tai gali apimti įvairias teises, tokias kaip pravažiavimas per kitą sklypą, vandens tiekimas, elektros energijos tiekimas, nuotekų, šilumos sistemų, dujotiekių ir kitų inžinerinių sistemų, jų eksploatavimui ir priežiūrai. Ši teisė yra ypač svarbi, kai kalbama apie žemės naudojimą ir jo apribojimus. Suprasti, kas yra servitutas, yra būtina visiems žemės savininkams ir potencialiems pirkėjams, kad būtų galima išvengti galimų nesusipratimų ateityje.
Servituto tikslas - suteikti teisę naudotis svetimu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju) arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas siekiant užtikrinti to daikto (viešpataujančiojo), dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Servituto turinys apima galimybę servituto turėtojui naudotis konkrečiu svetimu daiktu ar atimti iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečią naudojimosi daiktu teisę.
Pagrindiniai servituto elementai:
- Tarnaujantis sklypas: Sklypas, kuris yra apribotas servituto.
- Viešpataujantis sklypas: Sklypas, kurio savininkas turi teisę naudotis tarnaujančiu sklypu.
Servitutų rūšys
Yra kelios servitutų rūšys:
- Kelio servitutas - teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti.
- Žemės servitutas - žemės savininko ar valstybinės žemės naudotojo prievolė įstatymų nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis žemės sklypo dalimi.
- Statinių servitutas - teisė atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo statinio sieną (konstrukciją) kablius ir kitokius pritvirtinimo priemones bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš tarnaujančiojo sklypo ar statinio, uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkui statyti statinius, kurie užstotų šviesą ar esamą vietovaizdį, taip pat atlikti kitus įstatymų neuždraustus veiksmus ar reikalauti iš tarnaujančiojo daikto savininko, kad jis susilaikytų nuo konkrečių veiksmų atlikimo.
Servitutas (kelio servitutas, servitutas statiniui eksploatuoti ir kt.) turi būti nustatomas tada, kai siekiama užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Be nustatyto servituto nebūtų įmanoma tinkamai naudoti kito nekilnojamojo daikto. Servitutų gali būti įvairių, bet dažniausiai pasitaikantys ginčai yra dėl kelio servituto, dėl to šį pavyzdį galime plačiau aptarti. Taigi kelio servituto nustatymas sudaro galimybę patekti į kito asmens nuosavybės teisėmis (ar kitais teisiniais pagrindais) valdomą žemės sklypą bei nuosavybės teisėmis (ar kitais pagrindais: nuomos, panaudos) valdomus pastatus, ir yra objektyviai būtinas tinkamam nekilnojamojo turto naudojimui pagal paskirtį.
Servituto nustatymo sąlygos
Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).
Kelio servitutas gali būti nustatomas sandoriu, atitinkamų valstybės institucijų sprendimu, teismo sprendimu. Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų. Tuomet parengia žemės sklypo servituto nustatymo schema, sudaromas notariškai tvirtinamas sandoris ir kelios servitutas yra įregistruojamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre.
Servitutas gali būti nustatomas ir atitinkamų valstybės institucijų sprendimu, pvz., Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, kai formuojami žemės sklypai.
Teismo sprendimu kelio servitutas nustatomas tada, kai atitinkamos valstybės institucijos nenustatė servituto, patekimas į žemės sklypą ar prie pastatų liko neišspręstas, o nekilnojamojo turto savininkai nesusitaria dėl servituto nustatymo. Kitaip tariant, vienas žemės sklypo savininkas nesutinka leisti kitam žemės sklypo savininkui naudotis jo sklypo dalimi, t. y. neleidžia važiuoti per savo žemės sklypą.
Tam, kad teismo sprendimu būtų galima nustatyti kelio servitutą, turi būti atitinkamos sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik įvertinus šias aplinkybes:
- jis yra objektyviai būtinas;
- įsitikinus, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų;
- įsitikinus, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį;
- nustatant servitutą turi būti orientuojamasi į kuo mažesnius tarnaujančiojo daikto savininko teisių ribojimus;
- turi būti siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros.
Tik įrodžius šias sąlygas, įvertinus, ar nėra kitų galimybių patekti į žemės sklypą, kelio servitutas gali būti nustatytas teismo sprendimu.
CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl servituto nustatymo pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę.
Asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų.
Įstatyminiai servitutai
Svarbu paminėti, kad pasikeitus tarnaujančio (servitutas esantis sklype kuriuo gali pasinaudoti kiti) ar viešpataujančio (servitutas kuris yra gretimame sklype ir juo naudojasi kito sklypo savininkas) sklypo savininkui servitutai išlieka t.y.
Įstatyminiai servitutai: gali nebūti sklypų planuose ar Registrų centro duomenų išrašuose, tačiau pagal įstatymus numatyti:
- Pagal elektros energetikos įstatymą 75 str. 3 dalį numatyti servitutai. Elektros linijų , transformatorinių apsaugos zonų ribose.
- Lietuvos kariuomenės Rūdininkų karinio poligono įstatymu numatyti servitutai.
- Fizinio Barjero Lietuvos Respublikos teritorijos prie Europos Sąjungos sienos su Baltarusijos Respublika įrengimo įstatymu 8 str.
Servituto nustatymo būdai
- Teismo sprendimu: jei per žemėtvarkos projektus ar kitais atvejais nebuvo numatytas kelio ar kitoks servitutas tokį servitutą galima bandyti prisiteisti teismo keliu. Prieš teismą reiktų pasirengti pageidaujamo servituto planą .
- Sandoris: pagal susitarimą fiziniai ar juridniai asmenys gali sutarti dėl servituto vietos ir atlygio už jį.
Galimos pasekmės
Servitutas riboja ūkinę veiklą toje dalyje, kurioje numatytas servitutas (statybas, laikinus įrenginius, želdinius), tai mažina sklypo vertę, todėl nustatant naują servitutą sklype savininkas pretenduoja į sąžiningą kompensaciją. Jei jūsų sklype yra nustatytas tarnaujanti servitutas jūs negalite jokiomis priemonėmis riboti viešpataujančio daikto savininkui pagal paskirtį naudotis šiuo servitutu, nes tai gali išaukti teisines pasekmes.
Nustačius kelio servitutą turi būti išspręstas kompensacijos klausimas tarnaujančio daikto savininkui. Pagal bendrą taisyklę, nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas, o atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui. Teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių.
Kai reikia tiksliai nužymėti servituto vietą vietovėje. Tik specifine tikslia įranga matininkas gali vietovėje nustatyti tikslią servituto vietą. Tas aktualu tiek savininkui, kurio sklype yra servitutas, tiek savininkui, kuris juo naudojasi. Kai servituto vieta aiški, tai gali sumažinti žalą tarnaujančio sklypo savininkui , kai nebus važinėjama keliose vietose per sklypą.
Jei ieškote profesionalių paslaugų, mes galime atlikti servituto nustatymo planą, kuris padės jums geriau suprasti ir valdyti savo teises. Ar norėtumėte sužinoti, kaip servitutas gali paveikti jūsų žemės sklypą?
Daiktinių teisių gynimo būdai
Apibūdintai situacijai spręsti, žemės sklypo savininkui, kurio sklype nustatytas kelio servitutas, daiktinių teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Civiliniame kodekse. Pagal jame nustatytą teisinį reglamentavimą, būdas, kuris turėtų būti taikomas, ginant savininko teises, priklauso nuo to, kaip pasireiškia daikto savininko teisių pažeidimas.
„Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, ką turime šioje apibūdintoje situacijoje ir, jeigu nepavyksta su kaimynu susitarti, turėtų būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo - negatorinis ieškinys“, - pabrėžia teisininkė.
Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį taip pat įtvirtina Civilinis kodeksas. Pagal jį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas; kad jo teisės yra pažeistos.
Pasak AVOCAD teisininkės, minėtoje situacijoje, kad ieškovas yra turto savininkas, nebus sunku įrodyti. Tačiau, visa įrodinėjimo našta nusikels į antrąjį punktą - kad nustatytu kelio servitutu yra pažeidžiamos savininko teisės.
Modeliuokime, kad šiose faktinėse aplinkybėse, žemės sklypo savininkas laikytų, jog kaimyno gerbūvis, įskaitant, bet neapsiribojant kaimynui priklausantys vartai, tvora, medžiai, tujos ir pan. yra trukdis ir savininkas negali naudoti šių objektų užimtos žemės sklypo dalies, kelio servituto dalyje. Tokiu atveju negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė.
Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti:
- nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus;
- atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį;
- uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę.
Tačiau, šioje situacijoje Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė ir išaiškino, kad įstatymų leidėjas žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, susijusio su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais medžiais, krūmais ir kitais augalais, skirtingai nei žemės sklypo savininko teisių pažeidimo, susijusio su gretimame žemės sklype ar ant sklypų ribos vykdomomis statybomis, tiesiogiai nesieja su teisės aktų reikalavimų pažeidimu. Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti negatorinį ieškinį dėl subjektinės nuosavybės teisės, kurios pažeidimas siejamas su gretimame žemės sklype arti sklypo ribos ar ant sklypų ribos augančiais medžiais, krūmais ar kitais augalais, gynimo, ieškovas, be kita ko, privalo įrodyti, kad jo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista.
Tai, kad byloje nustatoma, jog medžiai, krūmai ar kiti augalai auga ant sklypų ribos ar gretimame žemės sklype tokiais atstumais nuo sklypo ribos, kurie neatitinka nustatytų teisės aktuose, nėra pagrindas pripažinti, kad negatorinį ieškinį pareiškusio ieškovo subjektinė nuosavybės teisė yra pažeista.
Taigi, pasak teisininkės, reiškiant reikalavimą su negatoriniu ieškiniu, nepakanka nurodyti tik objektų, kurie, ieškinio pateikiančio subjekto pateikimu trukdo jam naudotis daiktu pagal paskirtį. Tokiu atveju reikia įrodyti, kaip tie objektai pažeidžia jo teises.
Servituto pavyzdys
Asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas. Asmeniu yra parengtas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekte yra numatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto negalima patvirtinti, nes nėra patekimo į asmeniui priklausantį žemės sklypą. Asmeniui, per kurio žemės sklypą bus patekta į reikalaujančio servituto nustatymo asmens sklypą, nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas sudaro gatvę. Pagal gatvės projektavimo dokumentą, siekiant prisijungti prie valstybinės kelio, leista projektuoti su sąlyga, kad bus užtikrintas servitutų pagalba patekimas į gretimus žemės sklypus. Žemės sklypo naudojimo būdas - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Savininkui priklausančiame žemė sklype jau yra suprojektuoti servitutai. Žemės sklypo plane, kuris yra įregistruotas registre, nurodyta, kad žemės sklype yra numatyti, be kita ko, ir šie servitutai - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) projektuojamas servitutas sklypų ir kitiems naudotojams.
Teismų praktika
Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo nustatyti atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype atlygintiną kelio ir statinių servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais, priteisiant iš ieškovės atsakovui kas mėnesį ieškovės nurodyto dydžio atsakovui mokėtiną kompensaciją.
Pirmiausia būtina pažymėti, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
Visada svarbu įvertinti, ar servituto nustatymas yra vienintelė ir būtina priemonė užtikrinant viešpataujančio daikto savininko interesus, kadangi viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų interesai gali būti derinami taikant ne tik servituto teisę, bet ir kitais įstatymui neprieštaraujančiais būdais. Nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra.
Taigi teismai, spręsdami su servitutu susijusį ginčą, pirmiausiai turi įvertinti, ar servitutas yra vienintelė ir būtina priemonė viešpataujančio daikto savininko interesams užtikrinti. Nustatant patį servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra.
Istorija
Servituto institutas atsirado įsitvirtinant individualiai nuosavybės teisei ir praktikuotas jau senovės Romoje. Privačioje žemėje ne visada buvo galima sėkmingai plėtoti ūkį nesinaudojant kaimynystėje esančiais ištekliais (pvz., vandens telkiniais, mišku). Pagal romėnų teisę servitutai galėjo būti įsteigti žemės sklypo arba asmens naudai, pagal tai buvo skirstomi į žemės (servitutes praediorum) ir asmeninius (servitutes personarum). Seniausi kaimo servitutai buvo tako, kuris suteikdavo teisę pėsčiam, ant arklio ar neštuvuose kirsti svetimą sklypą (vienas seniausių servitutų), servitutas, pagal kurį svetimą sklypą galėjo kirsti ekipažai, pavieniai gyvuliai, servitutas, suteikdavęs teisę naudotis keliu, kurio plotį buvo nustatę Dvylikos lentelių įstatymai, vandens praleidimo servitutai suteikdavo teisę įžengti į svetimą sklypą pasisemti vandens. Pradėjus plėtotis miestams atsirado ir miesto servitutai.
Vėlyvuoju klasikiniu laikotarpiu pradėti taikyti asmeniniai servitutai (servitutes personarum) - teisė naudotis kito asmens daiktais ir gauti jų vaisius. Feodaliniais laikais servitutai paplito valstybėse, perėmusiose romėnų teisę, dažnai ji buvo senosios kaimo bendruomenės teisių liekana. Pradėjus plėtotis rinkos santykiams atsirado servitutai, susiję su žemės sklypų naudojimu pramonei. Dvarininkams netekus teisės disponuoti skirtinėmis žemėmis arba joms tapus valstiečių nuosavybe naudojimasis dvaro naudmenomis tapo valstiečių servitutais, kurių dvarininkai negalėjo panaikinti be kompensacijos.
Lietuvoje servitutus reguliavo Lietuvos Statutas. Daugiausia jame buvo aptarta laisvųjų valstiečių teisė nemokamai naudotis feodalų žemės naudmenomis (miškais, ganyklomis, vandens telkiniais). Nuo 1840 Lietuvoje servitutus reguliavo Rusijos imperijos teisės normos. Mažojoje Lietuvoje dauguma servitutų buvo panaikinta iki 1848. Po 1870 jų liko mažai. Vilniaus krašte servitutai buvo naikinami vykdant 1920 žemės reformos įstatymą. Kitoje Lietuvos dalyje daug servitutų išnyko skirstant kaimus vienkiemiais. 1922-40 servitutai buvo naikinami pagal Įstatymą servitutams ir bendrosioms ganykloms likviduoti, žemės reformos (abu 1922) ir servitutų likvidavimo įstatymą (1931). Servitutas turėjo būti panaikintas pareikalavus bent vienam jo turėtojui arba tam asmeniui, kurio nuosavybės teisę servitutas varžo. Pagal žemės reformos įstatymus nusavintose žemėse visi servitutai buvo naikinami priverstinai.
4.119 straipsnis. 1. Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. 2. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu.
tags: #keliui #gali #buti #nustatytas #servitutas