Kelmės dvaro sodyba - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Dvaro istorija siekia XV a.
Nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. Kelmės dvaro ansamblis yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas. Iki šių dienų yra išlikę devyni šios sodybos dvaro laikotarpio pastatai.
Dvaro Istorija Ir Savininkai
Pravėrus Kelmės dvaro rūmų duris, jo lankytojus pasiveja dvaro istorija, siekianti net XV a. Tada Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras iki tol jam priklausiusį dvarą padovanojo Jonui Kontautui, neilgai trukus dvaras atiteko Bartoševičiams, vėliau - Hlebavičiams, o po 1549 m. pagal giminystės ryšius - kunigaikščiams Solomereckiams.
1591 m. Jonas Gruževskis, paskirtas Šiaulių vietininku, įsigijo Kelmės dvarą ir čia apsigyveno. Tada dvaras buvo medinis, miestelyje buvo 54 pastatai.
„J.Gruževskis buvo geras strategas, pradėjo formuoti tokią valdą, kad pritrauktų daugiau Gruževskių. Jis nuo pat pradžių buvo suinteresuotas, kad santuokos ryšiai giminę susietų su kilmingomis giminėmis, kurios buvo reikšmingos LDK. Taip Kelmės valda plėtėsi ir išaugo iki gana didelio dvaro“, - paaiškino muziejaus direktorė.
Pašnekovės teigimu, Kelmės dvaras, atmetus laikotarpį (XVII a. pb. - XVIII a. pirma pusė), kai Lietuvą buvo užklupęs maras, siautėjo švedai, labai puikiai klestėjo. Gruževskiai labai suklestėjo XVIII a. antroje pusėje.
Jų valdos tiek išsiplėtė, kad jie Žemaitijoje buvo treti pagal dūmų skaičių - baudžiauninkų trobas, jų buvo 805. „Didelę įtaką turėjo tai, kad Gruževskiai LDK laikotarpiu palaikė ryšius su Oginskiais - vienas Gruževskių vedė Teodorą Oginskytę. Taip jie suėjo su valdančiuoju elitu, ėjo aukštas pareigas“, - sakė D.Žalpienė.
1940 m. paskutinė dvaro savininkė Gabrielė Gruževskienė su dukromis Sofija ir Adolfina buvo išvarytos iš dvaro ir ištremtos į Sibirą. Gabrielė ir Adolfina mirė Sibire, o Sofija apsigyveno Lenkijoje. Jos buvo bevaikės, tad tiesioginių palikuonių neturėjo.
Vokiečių okupacijos metais Kelmės dvare gyveno baronas fon Harenas, pokario metais čia buvo įsikūrusi Kelmės mokykla, vėliau -Paukštininkystės tarybinio ūkio centras.
1831-ųjų Sukilimas
Kelmės dvaras - vieta, kur pirmiausiai Lietuvoje prasidėjo 1831 metų sukilimas prieš carinę Rusiją. Vienas svarbiausių asmenų, apie kurį sukasi ir dvaro istorija, yra Julius Gruževskis. Jis labai priešinosi carinei priespaudai - buvo vienas 1831 m. sukilimo organizatorių.
„Kai Lenkijoje prasidėjo sukilimas, Vilniuje buvo delsiama, o Žemaitijoje, Tytuvėnuose, pradėjo organizuotis sukilėlių komitetas, kurio narys buvo Julius Gruževskis. Sukilėliai buvo suplanavę, kad sukilimą reikia pradėti kovo 26 d., apsupant Raseinius ir išvaikant carinę kariuomenę.
Tytuvėnuose įvyko pasitarimas ir visi pradėjo ginkluotis. Taip jau nutiko, kad visai netikėtai į Gruževskių dvarą užsuko caro valdininkas rotmistras Poplonskis, kuris tuo metu supirkinėjo arklius. Jis pamatė, kad dvare yra liejamos kulkos. Dėl šios priežasties sukilėlių komitetas sukilimą nusprendė pradėti diena anksčiau. Taigi sukilimas prasidėjo kovo 25 d. caro valdininkų Kelmėje išvaikymu“, - apie 1831-ųjų sukilimo pradžią pasakojo muziejaus direktorė.
Sukilimas buvo pralaimėtas, visas dvaro turtas turėjo būti konfiskuotas, bet pavyko išsisukti - reikėjo mokėti tik vieną ketvirtį. Pats J.Gruževskis po sukilimo į Lietuvą grįžti nebegalėjo, emigravo į Prancūziją, vėliau apsigyveno Šveicarijoje, Ženevoje.
Dėl šios priežasties sukilėlių komitetas sukilimą nusprendė pradėti diena anksčiau. Taigi sukilimas prasidėjo kovo 25 d. caro valdininkų Kelmėje išvaikymu“, - apie 1831-ųjų sukilimo pradžią pasakojo muziejaus direktorė.
Dvare pamatysite ir išlikusią 1863 m. sukilimo vėliavą, ant kurios tebematyti užrašas, rodantis, kad Povilas Šimkevičius apginklavo pulką ir dalyvavo sukilime.
Architektūra Ir Interjeras
Įvažiavus į dvaro teritoriją, prieš akis atsiveria didžiulis kiemas, kurio pakraštyje dar tebežydi bijūnai, kiemo viduryje auga du šimtus metų skaičiuojantis ąžuolas, o tolumoje stūkso mūriniai dvaro rūmai, statyti 1780 m.
Kiek dešiniau nuo rūmų išvysite labai savitą dvaro sodybos statinį - 1668 m. statytus ir XVIII a. rekonstruotus mūrinius, dviaukščius bokšto išvaizdos vartus. Dvare įsikūrusio Kelmės krašto muziejaus direktorės Danutės Žalpienės teigimu, šie vartai turėjo keleriopą paskirtį: buvo reprezentacinis įvažiavimas į sodybą, nuo kurio iki bažnyčios ėjo liepų alėja, pirmame aukšte - laiptai ir baudžiavinis kalėjimas, antrame - biblioteka su atvira arkada orkestrui.
Čia buvusioje bibliotekoje buvo apie 5 tūkst. tomų knygų, taip pat čia buvo laikomas didelis Kelmės dvaro archyvas. „Oficialiai pripažįstama, kad tai yra didžiausias pagal savo apimtį ir geriausiai užpildytas Žemaitijos dvarų dokumentų rinkinio feodalinių valdų archyvas, apimantis laikotarpį nuo 1441 iki 1938 m. Apie 20 tūkst. vienetų šio archyvo teksto lapų saugoma Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekoje“, - sakė D.Žalpienė.
Priešais dvaro rūmus, kitoje kiemo pusėje, matyti vienu seniausių Lietuvoje tituluojamas medinis Kelmės dvaro svirnas, statytas 1716 m.
Įžengus į pagrindinę dvaro rūmų salę, pasitinka aukšti langai, baroko stiliaus baldai ir ant sienų kabančios paveikslų, kurių originalai saugomi „Aušros“ muziejuje, kopijos. Jose - asmenys, kurie čia kadaise gyveno. Kelmės krašto muziejaus direktorė paaiškino, kad matomi baldai - įsigyti aukcionuose, pritaikyti Gruževskių gyvenimo laikotarpiui.
Tačiau vienoje patalpų eksponuojama ir keletas paties dvaro baldų: sekreteras, nedidelė spinta ir kortų staliukas. Pagrindinėje salėje akis užkliūva už stiklinės indaujos ir joje esančių eksponatų. Didžiulė vaza-šviestuvas kadaise priklausė dvaro šeimininkams.
Netoliese ant sienos kabo didžiulis paveikslas, kurio originalą ilgą laiką turėjo „Aušros“ muziejus, bet niekas negalėjo jo identifikuoti. „Mes turėjome nuotrauką, kurioje Gruževskienė sėdi prie būtent šio paveikslo. Ją, lankydamiesi dvare, pamatė „Aušros“ muziejaus darbuotojai ir pasakė, kad turi šį paveikslą. Tada ir buvo išsiaiškinta, iš kokio jis dvaro ir kokie asmenys jame pavaizduoti“, - pasakojo direktorė.
Dvaras buvo remontuojamas laikotarpiu, kai buvo būtina paisyti paveldosauginių reikalavimų, todėl išliko nesuniokotas, nesuardytas ir neperdarytas.1990 m. dvare įsikūrė Kelmės krašto muziejus, dabar, be rūmų, apimantis ir vartus bei svirną.
Kelmės Krašto Muziejus
Kelmės krašto muziejus, Kelmės rajono savivaldybės muziejus. Ekspozicijos yra Kelmės dvaro sodybos pastatuose - rūmuose, svirne ir vartuose (17 a. antra pusė) bei muziejaus filialuose Užventyje, Ušnėnuose (Užvenčio seniūnija), Šaukėnuose, Žalpiuose. Muziejaus fonduose saugoma apie 32 600 eksponatų (2025).
Kelmės dvaro rūmuose veikia Kelmės dvaro ir jo savininkų Gruževskių šeimos istorijos, Kelmės miesto istorijos, krašto tradicinės buities ir amatų, visuomenės veikėjo, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūtvio ekpozicijos.
Vartų pastate yra vertėjo Jono Vadeikio, rašytojo K. May ir Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija. Užvenčio kraštotyros muziejaus (įkurtas 1965, nuo 1973 veikia muziejinei veiklai pritaikytame Užvenčio dvaro svirno pastate, 2012 restauruotas) ekspozicijos skirtos rašytojai Šatrijos Raganai, Vasario 16 Akto signatarui J. Smilgevičiui (abu gyveno šiame dvare) ir Užvenčio krašto istorijai.
Žalpių kraštotyros muziejuje (įkurtas 2006, veikia 1920 pastatytame pradinės mokyklos pastate) pristatomos vertėjui J. Raliui, Steigiamojo Seimo nariui Kazimierui Raliui, vargonų meistrui ir sklandytuvų konstruktoriui J. Garalevičiui skirtos ekspozicijos, senoji klasė su autentiškais baldais, senoviniai buities rakandai.
Ekspozicijos
| Pastatas | Ekspozicijos |
|---|---|
| Dvaro rūmai | Kelmės dvaro ir Gruževskių šeimos istorija, Kelmės miesto istorija, krašto tradicinė buitis ir amatai, V. Putvinskio-Pūtvio ekspozicija |
| Vartų pastatas | Jono Vadeikio, K. May ir Amerikos indėnų etnografijos ekspozicija |
| Užvenčio kraštotyros muziejus | Šatrijos Raganos, J. Smilgevičiaus ir Užvenčio krašto istorija |
| Žalpių kraštotyros muziejus | J. Raliaus, K. Raliaus, J. Garalevičiaus ekspozicijos, senoji klasė, senoviniai buities rakandai |
1936 m. Šaulių sąjungos namuose buvo atidarytas pirmasis Kelmės muziejus.
Dvaro sodybos parterinės dalies amfiteatre vasarą vyksta projekto „Muzikinės popietės Kelmės dvare“ koncertai.
Šiaurės Amerikos Indėnų Istorija
Viena netikėčiausių ekspozicijų Kelmės dvare - „Šiaurės Amerikos indėnai“. Su šia tema susiję edukaciniai žaidimai, muziejaus direktorės teigimu, yra patys populiariausi - juk ne kasdien pašaudysi iš indėnų lanko arba turėsi galimybę pabuvoti didžiuliame vigvame.
Taigi kaip Kelmės dvare atsirado įspūdingas vigvamas ir kodėl čia pasakojama apie indėnus? Tikslas buvo būtent per meskelerų gentį parodyti tą indėnų istoriją, kurią aprašė K.Majus.
„Kelmėje gyveno Jonas Vadeikis, kuris pirmas į lietuvių kalbą išvertė vokiečių rašytojo Karlo Majaus knygas. Jos buvo postūmis pradėti domėtis indėnų kultūra, nes lietuviai iki tol grožinės literatūros nebuvo skaitę.
Prieš keletą metų šia ekspozicija susidomėjo Amerikos ambasada. Ji nustatė, kad tai yra vienintelė nuolatinė ekspozicija Lietuvoje, kuri pristato Amerikos istoriją. O tikslas buvo būtent per meskelerų gentį parodyti tą indėnų istoriją, kurią aprašė K.Majus“, - pasakojo D.Žalpienė.
Kelmės dvare-muziejuje lankytojai supažindinami su vienintele Lietuvoje indėniškosios kultūros ekspozicija.
Renginiai Ir Edukacinės Programos
Šią vasarą Kelmės dvare netrūks parodų, renginių ir koncertų. Šiemet minimos 190-osios 1831 m. sukilimo metinės, tad dvare visą vasarą veiks paroda „1831 m. sukilimo Lietuvoje reliktai“.
Šie metai yra ir Archyvų metai, ta proga nuo liepos 21 d. dvaro rūmų salėje bus galimybė apžiūrėti parodą „2021-ieji - Archyvų metai. Vertingiausi Kelmės muziejaus archyvo dokumentai“.
Kelmės dvare galima užsisakyti edukacinę programą „Teatralizuotas pasakojimas apie dvarą ir jo papročius“, kur XVIII a. muzika, prabangiai apstatyta dvaro rūmų salė atvykusiuosius nukelia į baroko spindesio, manieringų papročių laikotarpį.
„Dvaro svečius pasitinka „ponas“ ir „ponia“, kurie pasiūlo nusikelti 300 metų atgal į baroko laikotarpio dvarą ir susipažinti, kokia buvo XVIII a. dvariškių apranga, aksesuarai, papročiai ir etiketas.
Liepos 6-ąją dvare jau dešimtmetį organizuojama Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo paminėjimo šventė, o rugpjūtį dvaro svirne - Žolinės popietė: vyksta paskaitos, užsiėmimai apie augalus, jų naudą sveikatai.