Pamario kraštas - tai regionas, kuriame susipina gamtos grožis, istorinis paveldas ir modernūs sprendimai. Nuo senovinių žvejų kaimelių iki šiuolaikinių vandens sporto oazių, čia kiekvienas keliautojas ras kažką įdomaus. Leiskitės į nepamirštamą kelionę po šį unikalų Lietuvos kampelį!
Pažintis su Dreverna
Kelionę po Pamario kraštą vertėtų pradėti nuo pažinties su Dreverna - senu žvejų kaimu, įsikūrusiu prie Kuršių marių ir Drevernos upės. Geriausiai tai pavyks padaryti įlipus į 15 m aukščio metalinių konstrukcijų Drevernos apžvalgos bokštą. Šis prieš trejus metus pastatytas bokštas - antras pagal aukštį (aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas - Labanoro girios bokštas, 36 m) apžvalgos bokštas Lietuvoje.
Apsidairius po apylinkes, siūlome traukti apžiūrėti Drevernos mažųjų laivų uoste prišvartuoto senovinio burinio kuršių laivo - reisinės „Dreverna“. Šis laivas pastatytas 2014 m. pagal vietinio laivadirbio Jono Gižo projektą. Daugiau kaip 17 m ilgio plokščiadugnė reisinė suręsta iš pušies ir ąžuolo.
Pažintį su laivininkyste siūlome pratęsti garsiausio Drevernos laivadirbio etnografinėje sodyboje. Čia galėsite apžiūrėti interaktyvią ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus“, susipažinti su J. Susidomėjusius J. Gižo asmenybe ir jo šeimos istorija, kviečiame užsukti į Drevernos kaimo kapines aplankyti laivadirbio ir jo artimųjų amžinojo poilsio vietų. Etnografinėje sodyboje įkurtas muziejus, kuriame įrengta istorinė ekspozicija apie Drevernos laivadirbį ir žveją Joną Gižą, pamario kultūros vertybes, žvejybos ir laivadirbystės tradicijas. Čia vyksta įvairūs edukaciniai užsiėmimai. Vienas iš jų - edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“.
Drevernos mažųjų laivų uostas įsikūręs Kuršių marių pakrantėje. Uoste įkurtas kempingas, teikiamos vandens pramogos, laivų, valčių, irklenčių, vandens dviračių nuoma. Uoste veikia restoranas, kuriame būtina paskanauti žuvies kulinarinio paveldo patiekalų.
Lankupiai ir Minijos upė
Aplankius Drevernos apylinkes, metas traukti į Lankupius - kaimą, plytintį net per du - Šilutės ir Klaipėdos - rajonus. Čia galėsite išvysti ilgiausią mūsų šalyje metalinį, lentomis dengtą kabamąjį tiltą, kuris ir jungia skirtingose rajonuose išsidėsčiusį Lankupių kaimą. Šis tiltas per Minijos upę yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio. Turima žinių, kad jis pastatytas XX a.
Lankupių kaimą verta aplankyti dėl dar vieno unikalaus objekto - 157 m ilgio Lankupių šliuzo su 11 m pločio varstomaisiais vartais abiejuose galuose. Šis šliuzas buvo skirtas dideliems vandens lygio skirtumams per Minijos potvynius išlyginti. Taip pat šliuzu perkeldavo laivus į tarp Minijos ir Drevernos esantį tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintą kanalą. Perkelti juo laivą trukdavo 45 minutes. Tai vienintelis šliuzas Lietuvoje, kuris paskelbtas technikos paminklu.
Aukštumalos pažintinis takas ir Mingės kaimas
Kitas lankytinas objektas - Nemuno deltos regioniniame parke, aukštapelkėje įsikūręs Aukštumalos pažintinis takas. Aukštumalos telmologiniame draustinyje esančio tako ilgis - 1200 m. Šiame vienpusio maršruto take, kuris vingiuoja buvusia kūlgrinda, susipažinsite su pelke, jos formavimosi etapais, aukštapelkei būdingais augalais ir gyvūnais, gėrėsitės savitu ir unikaliu pelkės grožiu.
Pasigrožėjus tokiu išskirtiniu gamtos reiškiniu, metas traukti į unikalų šiame regioniniame parke, Minijos upės žemupyje esantį žvejų kaimą Mingę arba Miniją, senovėje dar vadintą Mine. Urbanistiniu paminklu paskelbtas Mingės kaimas žinomas kaip Lietuvos Venecija. Taip yra todėl, kad tai vienintelis gatvinis kaimas šalyje, kuriame gatvę atstoja Minijos upė, tačiau tilto per šią upę nėra.
Mingės kaime nuolatos gyvena trys šeimos, visos jos verčiasi kaimo turizmu: nuomoja kambarius turistams, siūlo pasiplaukiojimą laivu, vandens slidėmis, nuomoja valtis, vandens dviračius, organizuoja žvejybą ir kviečia į pirtį.
Švyturiai ir Ventės ragas
Suvalgę lėkštę gardžios žuvienės, vėl galėsite traukti pirmyn. Kitas kelionės tikslas - Lietuvos Respublikos kultūros paveldo paminklu paskelbtas Uostadvario švyturys. 18 m aukščio, aštuoniakampio formos plytinis švyturys pastatytas 1873-1876 m. ant Atmatos upės kranto, priešais Minijos žiotis. Švyturys pastatytas svarbiame laivybai punkte, todėl jis buvo reikšmingas pro šalį plaukiantiems upeiviams.
Jei Jus sužavėjo apsilankymas Uostadvario švyturyje, turėtų sudominti ir kitas maršruto objektas - šiek tiek žemesnis, tačiau toks pat įspūdingas, į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių registrą įrašytas Ventės rago švyturys. Ventė ne viename senajame jūrininkų žemėlapyje nurodyta kaip ypatingai pavojinga vieta, „tikras visų laivininkų siaubas“, nes čia nusitęsusi akmenuota sekluma. Dėl šios priežasties rage nuo seno stovi švyturys, rodantis kelią jūreiviams.
Pirmasis švyturys Ventės rago iškyšulyje buvo pastatytas 1837 m. Jis buvo medinis, apšviečiamas alyva kūrenama lempa. Nuo 1852 m. signalus siunčia dabartinis raudonų plytų švyturys, kurio aukštis 11 m. Nuo Kuršių marių švyturys nutolęs 30 m, jo signalas matomas iš 3,5 km. Vakare švyturio signalinė lempa automatiškai įsijungia, o ryte - užgęsta.
Pasinaudokite proga ir geležiniais švyturio laiptais pakilkite pasižvalgyti aplink. Čia pat, Ventės rage, 1929 m. švyturio prižiūrėtojo, o vėliau ir žieduotojo Miko Posingio iniciatyva įkurta Ventės ornitologijos stotis, vėliau atsirado muziejus ir lankytojų centras. Tai savaime suprantama žinant, kad pro šį pusiasalį eina didysis paukščių migracijos kelias - ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Yra tokių dienų, kai pro Ventės ragą praskrenda 100-200 tūkst. paukščių.
Kintai ir Vydūnas
Keliaujant šiomis apylinkėmis, būtina užsukti į Kintus - gyvenvietę prie Kuršių marių. Bene įžymiausia šio miestelio vieta - Vydūno kultūros centras ir memorialinis muziejus, įsikūręs 1705 m. statytoje buvusioje parapijinėje pradžios mokykloje, kur 1888-1892 m. mokytojavo žymus Lietuvos filosofas, rašytojas ir kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta-Vydūnas. Muziejuje galima artimiau pažinti Vydūno veiklą ir kūrybą, yra daug jo gyvenimo faktus liudijančių eksponatų.
Taip pat Kintuose vertėtų aplankyti du architektūrinius paminklus - tais pačiais 1705 m. statytą mokyklos pastatą ir buvusią evangelikų liuteronų bažnyčią. Pastarosios istorija ypatingai įdomi. Poreikis statyti bažnyčią atsirado, kai dar kryžiuočių laikus menanti Ventės bažnyčia buvo paplauta. Apylinkių gyventojai susiginčijo, kur turėtų stovėti naujieji maldos namai. Pasak legendos, ginčas buvo išspręstas taip: iš kraštutinių Ventės ir Kiošių kaimų vienu metu buvo išsiųsti du žygūnai ir nutarta, kad ten, kur jie susitiks, bus statoma naujoji bažnyčia.
Šalia bažnyčios įkurtos senosios Kintų evangelikų liuteronų kapinės taip pat vertos bent 10-15 min. Aplankę kapines, neaplenkite ir girininkijos pastato, kur auga daugiau nei 18 m siekianti „Didžioji tuja“.
Svencelė - vandens sporto oazė
Paskutinis mūsų maršruto taškas - Svencelė. Visą ekskursiją vainikuos apsilankymas Svencelės termologiniame draustinyje, tvyranti įspūdinga Svencelės pelkė. Jos plotas - 13,33 km², pelkė grioviais jungiasi su Kuršių mariomis ir Vilhelmo kanalu. Čia auga daug retųjų augalų, kurių unikalumu tikrai verta pasigrožėti.
Svencelė - tai buriuotojų jėgos aitvarais Meka, įsikūrusi Kuršių marių rytinėje pakrantėje ir gamtos draustinių apsuptyje. Unikalioje vandens sporto oazėje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“ ir atsipalaiduoti.
Svencele pavadintos gyvenvietės vystymas pradėtas prieš septynerius metus. „Tai yra intervencija į lietuvių sąmonę, nes lietuviai pakankamai ilgai, jau kokį tūkstantį metų vandens bijo ir gyvenviečių prie vandens nestato. Gali būti, kad tai susiję su kažkada vykusiais vikingų antpuoliais ir nesaugumu. Mes pabandėme šią baimę sulaužyti - pats vietovės kraštovaizdis padiktavo sprendimą vandenį įsileisti į gyvenvietės teritoriją. Tai reiškia, kad visa teritorija yra išraizgyta kanalų ir prie absoliučiai kiekvieno namelio galima priplaukti su savo nuosavu laiveliu“, - pagrindinę projekto idėją atskleidė L. Anot jo, gyvenvietei pasirinkta vieta yra ne tik labai graži, bet ir ypatinga vėjo gausumu. Dėl negyvųjų kopų efekto šitoje vietoje vėjas yra visą laiką stipresnis ir pastovesnis negu bet kurioje kitoje vietovėje.
Kadangi Svencelė yra populiari vieta tarp buriuotojų,
Kaip pripūsti jėgos aitvarą
Šiuo metu pradėta vystyti projekto rekreacinės zonos dalis. Ji sudaro maždaug 10 proc. visos gyvenvietės teritorijos. „2009 metais buvo pati krizės pradžia, spaudoje rašyta apie uostus, pilnus tuščių konteinerių. Pagalvojome, kad su tais konteineriais galima būtų kažką padaryti“, - sakė architektas.
GRYNAS.lt architektas atskleidė, kad kitąmet šalia rekreacinės gyvenvietės zonos planuojama daryti vieną kanalą, sujungtą su mariomis, ir aplink jį pristatyti kotedžiukų: „Iš esmės planuojame pratęsti buriuotojams kuriamą infrastruktūrą.
L. Rekevičiaus teigimu, vystoma gyvenvietė daugeliui, įsigysiančių namukus, greičiausiai bus antraisiais, o ne pirmaisiais namais. „Iš esmės užpildome tą nišą, kurią Vilniui ir Kaunui užpildo Aukštaitija arba Dzūkija, nes ten yra daug ežerų, žmonės yra ištroškę turėti antrus namus, sodybą.
Štai keletas idėjų gyvenamiesiems namams: šiaudų kūlio formos namai. Šiaudų kūliai yra pasitaikantis elementas Kuršių marių pakrantėse, nes ten yra šienaujamos nendrės. Namai gali atlikti visas įprastas funkcijas, bet būti tokios formos. Aišku, tai visai nereiškia, kad tokie jie ir bus, bet yra tokių minčių. Gali būti stambesni, smulkesni kotedžai.
Kur apsistoti: sodyba "Druskų miškas"
Sveiki atvykę į jaukiais gamtos šnabždesiais apsuptą sodybą „Druskų miškas“. Prigludusi prie Didžiųjų Nemuno kilpų - paslaptingai ošiančio Alksniakiemio (Druskų) miško glėbyje, ji leis atitrūkti nuo miesto šurmulio, atsipalaiduoti ir surengti tikrą, elegantišką ir šiltą šventę. Mes - tobulumo siekiantys romantikai, todėl kruopščiai apgalvojome kiekvieną detalę, kad jums sukurtume ypatingą, subtilią atmosferą.
Kūrybiškai įrengti mediniai pastatai, viena kita vaikystės kaimo detalė dera su lauko pavėsinėmis, baseinu ir židiniu, neatsiejamu tiek nuo vasaros, tiek nuo žiemos puotų. Kokybė, laisvė, svetingumas - tai tik keletas šios vietos sinonimų, kuriuos jums siūlome. Neabejokite: tai ideali vieta - vestuvėms, krikštynoms, gimtadieniams, klasiokų, grupiokų ir giminių susitikimams, įmonių seminarams ir kitoms jums svarbioms asmeninėms šventėms.
Sodyboje rasite:
- Didysis Pramogų namas - tai terasa apsuptas dviejų aukštų namas, kurio langai žvelgia į vasaros dangaus žydrumo baseiną ir stilingą drugelio formos pavėsinę.
- Erdvi pokylių salė (kuri gali būti naudojama ir konferencijoms organizuoti.
- Pirtis.
- Lauko baseinas pirties pašonėje.
- Kulinarinė pavėsinė. Sodyboje galima gaminti maistą lauke, yra įrengtas duonkepis/picų krosnis su rūkykla bei šašlykinė.
- Laužavietė.
- Biliardas.
- Sporto aikštelė.
- Medinė vaikų žaidimų aikštelė.
- Miškas. Verta pasivaikščioti samanų kilimais ir smėlio takeliais, uodžiant nepaprastą miško aromatą ir iš medžių pasisemiant energijos.
Ką dar aplankyti Pamario krašte?
Be jau minėtų vietų, Pamario krašte rasite ir daugiau įdomių objektų:
- Olandų kepurė: Pasinerkite į miško ir vandens oazę aplankę Olandų kepurės kalną, kuris nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 20-22 m aukščio nuožulnumu. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Per Olandų kepurės kraštovaizdžio draustinį veda ekologinis pažintinis takas „Litorina“.
- Dinozaurų parkas: Įsikūręs nuostabios gamtos apsuptyje, „Radailių dvaro“ teritorijoje, tik 7 km nuo Klaipėdos. Čia „gyvena“ daugiau nei 40 natūralaus dydžio dinozaurų.
- Vinetu kaimas: Gyvosios indėnų istorijos muziejus po atviru dangumi, kuris puoselėja Šiaurės Amerikos indėnų tradicijas vaizdingame Dangės-Akmenos upės slėnyje.
- Sveikatos takai: Daugiau laiko praleiskite gryname ore, praskaidrinkite mintis ir stiprinkite sveikatą žingsniuodami sveikatos takų sistema, kurią sudaro trys žiediniai takai: raudonasis - ,,Karklė“ (4 km), geltonasis - ,,Olandų kepurė“ (3,5 km) ir mėlynasis - ,,Kalotė“ (4,5 km).
- „Juodoji tvirtovė": Nusikelkite į XX a. pradžią ir pajuskite dalelę II pasaulinio karo laikų „Juodojoje tvirtovėje", dar kitaip vadinamuose „Memel Nord" gynybiniuose įtvirtinimuose prie Baltijos jūros.
- Pilalė: Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėje esanti Pilalė mini Gargždų miesto istorijos pradžią, kai 1253 m. pirmą kartą paminėta kuršių pilis - Gargždai (Garista).
| Vieta | Aprašymas |
|---|---|
| Dreverna | Senas žvejų kaimas su apžvalgos bokštu ir etnografine sodyba |
| Lankupiai | Kaimas su ilgiausiu kabamuoju tiltu ir unikaliu šliuzu |
| Mingė | Kaimas, vadinamas Lietuvos Venecija |
| Ventės ragas | Vieta su švyturiu ir ornitologijos stotimi |
| Svencelė | Vandens sporto oazė ir termologinis draustinis |