Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra svarbi aplinkosaugos sritis, nuolat tobulinama siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir skatinti tvaresnį atliekų valdymą.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 483 kg komunalinių atliekų, apimančių tiek mišrias atliekas, tiek atskirai surenkamas frakcijas (popierių, stiklą, plastiką, metalus, tekstilę ir kita).
Atliekų rūšiavimas - raktas į sėkmingą perdirbimą.
Atliekų Tvarkymo Teisinis Reglamentavimas
Atliekų tvarkymą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, pritaikyti prie Europos Sąjungos standartų:
- Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų.
- 1998 m. priimtas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.
- 2000 m. priimtas Vietinės rinkliavos įstatymas, pagal kurį savivaldybės nustato rinkliavas už atliekų tvarkymą.
- 2001 m. priimtas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas.
- 2002 m. į Lietuvos įstatymus buvo perkelti bendrieji ES Atliekų diretyvos ir Pavojingų atliekų direktyvos reikalavimai, t. p. patvirtinti Atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai.
Atliekų Surinkimo Sistemos
2004 m. prasidėjo mišrių ir atskirai surenkamų atliekų surinkimo ir transportavimo, perdirbimo ir kompostavimo techninių sistemų plėtra.
Gyventojų komunalinėms atliekoms surinkti pirmiausia naudojama konteinerinė sistema. Individualių namų gyventojams išduodami mišrioms atliekoms skirti konteineriai, t. p. gyventojams pageidaujant gali būti išduodami ir konteineriai žaliosioms atliekoms, stiklui, bendri konteineriai popieriui, plastikui ir metalams.
Daugiabučių namų gyventojai susidarančias atliekas išmeta į antžeminius arba požeminius mišrių atliekų, popieriaus, plastiko-metalo ir stiklo konteinerius.
Kai kuriose savivaldybėse į specialius uždarus konteinerius surenkami ir naudoti dar tinkami padėvėti drabužiai.
Atliekos iš gyventojų į tvarkymo vietą specialiu transportu išvežamos pagal nustatytą grafiką, tačiau neretai daugiabučiams namams skirti konteineriai užsipildo greičiau, nei ateina atliekų išvežimo laikas.
Planuojama sukurti maisto ir virtuvės atliekų konteinerinio surinkimo iš gyventojų sistemą; kol kas tai sėkmingai įgyvendinama tik Alytuje.
Smulkios elektros ir elektronikos atliekos iš gyventojų surenkamos daugelyje įstaigų bei Elektros ir elektronine įranga (EEĮ) prekiaujančiose parduotuvėse esančiuose konteineriuose, pasenę vaistai - vaistinėse.
Kiekvienoje savivaldybėje veikia atliekų surinkimo aikštelės, kur gyventojai savarankiškai gali nemokamai atvežti stambiąsias atliekas (senus baldus), elektros ir elektronikos įrangos atliekas, naudotas padangas, statybines atliekas, perdirbti tinkamas plastiko, metalo, popieriaus, stiklo atliekas, tekstilės atliekas, pavojingas atliekas, t. p. ir naudoti tebetinkamus senus daiktus.
Nuo 2016 m. pradėjo veikti užstato sistema, prekybos centruose esančiuose taromatuose priimama didelė dalis gamintojų ir importuotojų paženklinamų metalinių, stiklinių ir plastikinių (PET) gėrimų pakuočių - taip didėja atskiras perdirbamų atliekų surinkimas.
Taromatų tinklas Lietuvoje.
Atliekų Perdirbimas ir Utilizavimas
Atskirai surinktos perdirbti tinkamos atliekos prieš perdirbimą yra dar papildomai išrūšiuojamos, atskiriant tas dalis, kurių kol kas perdirbti negalima. Šios atliekos yra šalinamos sąvartynuose arba deginamos jėgainėse.
Dažniausiai perdirbti tinkamos atliekos yra tik paruošiamos (smulkinamos, presuojamos) ir tada eksportuojamos į užsienį. Tokioms atliekoms pirmiausia priklauso metalo atliekos ir tekstilė.
Dalis atliekų yra perdirbama ir Lietuvoje. Spalvoto butelių stiklo dūženos yra naudojamos kaip žaliava (bendrovė Kauno stiklas). Popieriaus atliekas perdirba bendrovė Grigeo. Panaudota elektros ir elektronikos įranga yra išardoma, smulkinama ir perskiriama į perdirbamus komponentus (bendrovė EMP Recycling).
Sudėtingiausia situacija tebėra plastiko atliekų perdirbimo srityje. Verslo atstovai dažniausiai yra suinteresuoti tik švarių plastiko gamybinių atliekų perdirbimu. Be to, iš atskirai surinktų plastiko komunalinių atliekų po papildomo rūšiavimo faktiškai perdirbamos tik polietileno plėvelė ir PET buteliai. Didelė dalis iš polipropileno ir polistireno pagamintų maisto pakuočių lieka neperdirbtos.
Individualių namų sodybose vis labiau plinta žaliųjų ir maisto atliekų kompostavimas specialiuose konteineriuose.
Kiekviena Lietuvos savivaldybė turi žaliųjų atliekų atviro kompostavimo aikšteles, kuriose kompostuojama medžiaga prieš kompostavimą yra smulkinama, o ją kompostuojant nuolat permaišoma. Tačiau atskirai surenkamos maisto atliekos uždaras dar nėra kompostuojamos.
Maisto atliekų anaerobinis pūdymas tunelyje vykdomas Alytaus rajono savivaldybėje, Takniškių atliekų tvarkymo technologijų parke. Iš gautų biodujų yra gaminama elektros energija šio parko reikmėms.
Surinktos mišriosios komunalinės atliekos patenka į Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) stotis.
2013 m. kiekviename atliekų tvarkymo regione pradėjo veikti 11 stočių, kuriose mechaniškai atskirtà biologiškai skaidi atliekų dalis apdorojama aerobiniu būdu, o dviejose MBA stotyse Alytuje ir Utenoje - anaerobiniu būdu, išgaunant biodujas ir panaudojant jas vietoje elektrai gaminti. Proceso metu t. p. išskiriami juodieji ir spalvotieji metalai, dalis plastikų.
Didžiausia dalis mechaniškai atskirtų atliekų keliauja į nepavojingų atliekų deginimo jėgaines, nedegios atliekos - į sąvartynus.
2013 m. pradėjo veikti pirmoji komunalinių atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė Klaipėdoje, kitos - Kaune (2020) ir Vilniuje (2021). Šiose jėgainėse deginama MBA įrenginiuose gaunama didelio šilumingumo frakcija, t. p. neperdirbamos popieriaus, plastikų, medienos ir tekstilės atliekos. Deginimui naudojami modernūs įrenginiai su efektyvia teršalų šalinimo įranga. Vykdoma nuolatinė teršalų koncentracijos dūmuose stebėsena. Pagaminta energija šilumos ir elektros pavidalu panaudojama miestų reikmėms.
Degimo metu susidarantys dugno pelenai šalinami regioniniuose sąvartynuose; tikimasi, kad po detali tyrimų juos bus galima panaudoti kelių statybai.
Iš MBA gautą didelio šilumingumo frakciją galima perdirbti į vadinamąjį kietąjį atgautąjį kurą (KAK) ir panaudoti jį cemento gamyboje.
Diegiant nepavojingų atliekų deginimą įvairios populistinės jėgos tam smarkiai priešinosi, o dabartiniu metu tokių atliekų deginimas dažnai vertinamas kaip priemonė, trukdanti plėtoti atliekų perdirbimą.
Ilgą laiką bene vienintelis atliekų tvarkymo būdas buvo jų šalinimas sąvartynuose. Iki prasidedant atliekų sistemos pokyčiams veikė daugiau kaip 900 įvairaus dydžio sąvartynų. Atskirose šių sąvartynų sekcijose šalinamos ir netinkamos perdirbti statybinės ir griovimo atliekos.
Pradėjus veikti MBA ir nepavojingų atliekų deginimo stotims, techninis kompostas ir atliekų deginimo dugno pelenai tapo pagrindinėmis į sąvartyną patenkančiomis medžiagomis.
2009 m. uždaryti ir rekultivuoti senieji rajoniniai bei seniūnijų sąvartynai.
Pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo veiklą vykdo dvi įmonės - Žalvaris ir Toksika.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis visoje maisto tiekimo grandinėje prarandama arba išvaistoma trečdalis žmonėms vartoti skirto maisto.
Europos Komisijos teigimu, statistiniam europiečiui vidutiniškai per metus tenka apie 180 kg maisto atliekų, iš kurių 42% susidaro namų ūkiuose. Savo ruožtu vienam Lietuvos gyventojui per metus tenka apie 171 kg išmetamo maisto visoje jo tiekimo grandinėje.
Susidarančių atliekų apskaitai yra naudojama Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS), kuriai informaciją privalo teikti atliekas generuojančios ir tvarkančios įmonės.
Maisto atliekos - problema, kurią galime sumažinti.
Maisto Atliekų Susidarymo Tyrimai
Esu KTU Aplinkos inžinerijos instituto II kurso magistrantė Monika Raugevičiūtė. Savo magistro baigiamajame darbe („Atskiras maisto atliekų surinkimas iš gyventojų Lietuvoje: galimybės, perspektyvos ir poveikis aplinkai“) atlieku praktinį tyrimą, kuriuo siekiu išsiaiškinti, kiek maisto atliekų iš tikrųjų susidaro namų ūkiuose Lietuvoje.
Maisto atliekų susidarymo Lietuvos namų ūkiuose tyrimas vyks kovo mėnesį - kovo antrą, trečią ir ketvirtą savaites. Tyrimo dalyviams savaitę (7 dienas) kiekvieną dieną reikės pasverti namuose susidarančias maisto atliekas (pvz., bulvių lupenų, apelsino žievelių, maisto likučių ar sugedusių produktų ir kt.) ir įvertinti jų susidarymo priežastis.
Labai prašau tapti mano tyrimo savanoriais ir savaitę laiko skirti jūsų namuose susidarančių maisto atliekų stebėjimui.
P.S.