Šiame straipsnyje apžvelgsime Miklausės kaimo sodybos istoriją, gamtą, įvykius ir žmones.
Lietuvos žemėlapis
Įvykiai ir Asmenybės
Traukiantis lenkams iš Vilniaus krašto, liepos mėnesį Vilnių užėmė rusai. Lietuvai pareikalavus, Lenkijos vadovybė pasiūlė derybas. Sutiko ir 1920 metų rugsėjo 29 dieną Suvalkuose prasidėjo šalių derybos. Po atkaklių kautynių lenkai pagaliau buvo atremti. Dieną prie Širvintų lietuviai sudavė „paliakams“ triuškinantį smūgį. Lietuvai pareikalavus, Lenkijos vadovybė pasiūlė derybas.
1947 metų vasario 8 dienos Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. Ona Karvelytė. Vadas Žvejys įsakymu Nr. Kovo 29 dienos įsakymu Nr. Balandžio 10 dienos apygardos vado įsakymu Nr. Apygardos vado Žvejo 1947 metų spalio 10 dienos įsakymu Nr. viršininkas kapitonas Jonas Aleščikas-Rymantas.
Kuro-Jaunučio keturių vyrų grupė. Vienas iš grupės narių stojo sargybon. Visą dieną vyrai ilsėjosi.
1947 metų rugsėjo 23 dieną Mažytis Kaune, Rotušės aikštės name Nr. MGB būstinę. 1956 metais paleistas į laisvę grįžo į Kauną. Vaikystėje augęs Klaipėdoje, Baltijos pajūryje, Vytautas buvo geras plaukikas. Vytautas nuvyko į Odesą.
Partizanų Kelias į Vakarus
Sintautų-Karaliaučiaus link. Atsargas, ruošėsi tolimesnei kelionei. Šešupę. - geriausiu vaistu nuo peršalimo - partizanai pažvalėjo. Čia stovyklavusių pafrontės dalinio kareivių sumeistrautą „buržuiką“ - krosnelę. Aplink užkurtą, jau įšilusią krosnelę partizanai pasiklojo lentų gultus. Važiuojančią „tėvyninę“ sovietų „polutorką“ su trimis keleiviais.
PARTIZANŲ KELIAIS - Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija
Ramintos gyvenvietė ir per upelį - tiltas. Prasiveržimo kautynės buvo sunkios. Trobelę... Netikėtai troboje viešėjęs šeimininkų svečias prašneko lietuviškai. Milicijos būstinės langus nuvežė žygūnus dar 15 kilometrų. Rogėse įmestą gerą glėbį šieno ir pasuko Smolnikų gyvenvietės link. Artėjo prie partizanų pozicijų. Šūktelėjo: „Idz do djabla, panie poručnik!“, prie labai nustebusių savo pavaldinių... Šalikelės griovį, pasinešė į sniegu padengtus laukus. Artėjant gruodžio 22-osios vakarui, vyrai tolumoje pamatė vienišą trobelę. Suėję vidun rastais malkų likučiais užsikūrė krosnelę. Kalbus žmogus be ginčų nuvežė partizanus į Slobodkos kaimą. Pamiršę Kūčių stalą ir šventišką nuotaiką, partizanai nuėjo nakvoti į tvartą. Į Švediją. Kovo viduryje išleisti laisvėn, atvyko į Stokholmą.
Šeimos Istorija ir Partizanų Veikla
Valsčiuje, Marijampolės apskrityje, vidutinio ūkininko šeimoje. Mišką. 1945 metų vasario 26 dieną. Pakelėje rymančios liepos Jurgį Račylą-Šarvą nužudė priešo kulkosvaidžio serija. „Buvo šviesi mėnesiena. § 2. § 3. § 4.
Sodyboje. Skaudi nelaimė. Pečiulaičio-Lakštingalos teigimu, vietinio niekšelio Pažėros išduotas, per šv. Ir stiprintas komunistinio režimo aparatas. Nužudyti tėvas ir sūnus Čižauskai, Janušauskas su žentu, Kričena. Divizija, prieš tai atsakančiai pasidarbavusi Čečėnijoje ir Ingušetijoje. Pradėjo masiškai verbuoti, šantažuoti, suiminėti ir kankinti Lietuvos žmones. Su juo atvirai ir net džiaugėsi, sutikęs bendramintį patriotą. Jam padėjo ir jis su Stasiu. Susitiksime. Jau nebuvo, todėl atėjo eilė ir mane izoliuoti. Kelias kirto miško kampą. Ir pastatė metalinį kryžių.
Palangos Istorija
Palangos apylinkėse žmonės lankydavosi, laikinai įsikurdavo jau mezolito, viduriniojo akmens amžiaus laikotarpiu, o ilgesniam laikui pradėjo apsistoti neolito viduriniuoju laikotarpiu. Pajūryje apsistoję gyventojai tada dažniausiai užsiimdavo žvejyba ir medžiokle. Nuo 1967 m. Palangoje, Baltijos jūros pakrantėje, prie Rąžės upelio žiočių pirmieji gyventojai ėmė kurtis III tūkst. pr. II a. vid. Lietuvos pajūris jau buvo tankiai apgyventas. Čia viena gyvenvietė nuo kitos būdavo nutolusios vos 2-3 kilometrus. IX a. Palangos jūrinėje terasoje, Birutės kalno papėdėje, susiformavo prekybinė gyvenvietė. Palanga šia data minima 1431 m. ginčų dėl Kuršo vyskupijos įkūrimo medžiagoje. Pasak istorikų, „Su Palanga siejamas pirmojo legendinio Kuršo vyskupo vardas ir dar XII a. viduryje įkurta pirmoji parapija. Spėjama, kad XII a. vid. Palangos gyvenvietė buvo sutvirtinta. Palanga minima XIV a. pab.-XVII a.
Palangos herbas
Po 1422 m. sudarytos Melno sutarties Palanga ir nedidelis pajūrio ruožas tarp Palangos ir Šventosios buvo priskirtas LDK. Vokiečiai Palangą paliko tik apie 1427 m. pabaigoje. 1422 m. Baltijos jūroje siautėjo audra. 1466 m. istoriniuose šaltiniuose minimas Palangos uostas, tačiau tiksli jo buvimo vieta dabar nežinoma. senosios Palangos gyvenvietė sunyko, jos vietoje iki XVI a. Palanga ir Elija (Šventoji) jau buvo miesteliai. 1506 m. ant Birutės kalno, toje vietoje, kurioje, kaip buvo tada manoma, yra palaidota kunigaikštienė Birutė, buvo pastatyta Šv. Jurgio koplyčia. Kraštotyrininkas, pedagogas Juozas Šliavas (1930-1979) 1978 m. savo publikacijoje nurodė, kad tada Žemaičių vyskupo Merkelio Giedraičio (1536-1609) pakviesti jėzuitai kalno papėdėje pastatė dar ir Nekaltosios Mergelės Marijos statulą.
Palanga XVI amžiuje
Kai Žemaitija buvo padalinta į 28 pavietus, vienas iš jų buvo Palanga, tačiau ne administracine prasme. 1540 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1467-1548) suteikė žydams privilegiją Palangoje pasistatyti pirmąją sinagogą ir kitus sakralinius statinius. Palanga rašytiniuose šaltiniuose pavadinta miesteliu. 1550 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo (1467-1548) duktė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto sesuo, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Stepono Batoro žmona Ona Jogailaitė (1523-1596) užrašė fundaciją Palangos katalikų bažnyčiai (koplyčiai), kuri buvo pastatyta 1554 metais. 1959 m. vokiečių mieste Duisburge išleistame žemėlapyje „Lietuva“ (Lithuania) pirmą kartą pažymėta Palanga (Polangen). Rašytiniuose šaltiniuose minima 1596 m. 1570 m. lotynų kalba belgų mieste Antverpene išleistame A. Pograbkos „Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje“ pirmą kartą pažymėta Šventoji (Heyligow).
Seimas sutiko vietoje Liachovičių miesto ir Liachovičių grafystės, buvusios Naugarduko paviete, atiduoti Palangą su jai priklausančiomis valdomis ir Plungės kaimais Vilniaus vyskupui, kunigaikščiui Ignotui Masalskiui. Taip Palangos valda atsidūrė V. Potockio žinioje. Apie 1595-1596 m. Palangos katalikų bažnyčią fundavo Ona Jogailaitė.
Šventosios Uosto Kūrimas
XVII a. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Sobieskio (1629-1696) valdymo metais (XVII a.) Šventojoje mėginta įkurti Anglijos pirklių koloniją. Pirkliai į Šventąją atvyko 1665 m. ir apie 1679 m. pradėjo kurti miestą, pavadinę jį Jan-Marjenborg (Janmarienburgu). 1600 m. sausio 8 d. Lenkijos, Švedijos karalius ir LDK valdovas, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1566-1632), LDK valstybinio veikėjo, Lietuvos dvaro paiždininkio, Užvenčių tijūno, Lietuvos didžiojo raštininko, karaliaus sekretoriaus, Palangos seniūno Motiejaus Vainos paprašytas, parašė privilegiją, suteikiančią teisę Palangoje rengti sekmadieninį turgų ir per metus dvi muges (du prekymečius) - vieną per Jonines, kitą - Simo Judo dieną. 1639 m. paprašytas Palangos seniūno Stanislovo Vainos, Palangai naują privilegiją suteikė Vladislovas IV.
XVII a. ant Birutės kalno buvo pastatyta medinė katalikiška koplyčia. Radvilos išleistame Lietuvos žemėlapyje (Artykuł Gustawa manteufla a Słowniku geograficznym) nurodytas Šventosios uostas. Kaip rodo istoriniai šaltiniai, į Palangą laivai galėdavo atplaukti ir vykstant 1831 m. 1639 m. Lenkijos karalius Vladislovas IV ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas II Vaza (1595-1648) Vilniuje liepos 1 d. pasirašytu raštu žydams suteikė teisę kurtis Palangoje ir čia nuolat gyventi, patvirtino Žygimanto III Vazos (1587-1632) jiems suteiktas privilegijas. 1667 m. 1679 m. anglų pirkliai gavo Lenkijos karaliausJono III ir Lietuvos didžiojo kunigaikščoio Jono Sobieskio (1629-1696) leidimą apsigyventi Palangoje, prekiauti, įrengti uostą prie Šventosios upės. 1685 m. Palangoje buvo įkurta anglų laivininkystės bendrovė.
Ši siena, prof. J. Šimoliūno teigimu, greičiausiai yra XVII a. 1685 m. gegužės 6 d. Lenkijos karaliusJonas III ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1629-1696) pasirašė aktą, kuriuo buvo leidžiama Palangoje statyti ne tik katalikų, bet ir liuteronų bei reformatų bažnyčias. 1698 m. inventoriaus duomenimis, Palangoje buvo 53 gyventojų dūmai (savarankiški ūkiniai vienetai). Vykstant 1700-1721 m. Šiaurės karui, Švedijos kariuomenės laivynas 1701 m. akmenimis užvertė (sunaikino) Šventosios uostą (daugelyje rašytinių šaltinių nurodoma, kad ir Palangos uostą, tačiau, kad jis čia tuo metu čia buvo, šių dienų istorikai nėra patvirtinę). Tai buvo padaryta paprašius su palangiškiais konkuravusiems Rygos pirkliams.
Palanga XVIII amžiuje
XVIII a. Palanga stipriai nukentėjo karo su Švedija ir kilusios maro epidemijos laikotarpiu. 1705 m. vasario 13 d. 1705 m. Varšuvos sutartimi, kurią pasirašė Švedijos karalius Karolis XII ir ATR valdovas - Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis (1677-1766), buvo uždrausta Lietuvai turėti Palangos uostą ir iš jo gabenti prekes. XVIII a. Palanga buvo linijinio plano gyvenvietė prie palei pajūrį einančio kelio Karaliaučius-Klaipėda-Ryga. 1738 m. iš Palangoje buvusių 56 apstatytų sklypų 13 priklausė žydams (dauguma jų buvo šiaurinėje gyvenvietės dalyje). 1739 m. vakarinėje Palangos pusėje buvo penki žydų sklypai, o rytinėje - keturi.