Siekiant užtikrinti gausų derlių ir sveiką augalų augimą, itin svarbu suprasti, kiek fosforo turi būti dirvoje. Fosforas (P) yra vienas iš trijų pagrindinių makroelementų, kartu su azotu ir kaliu, ir atlieka lemiamą vaidmenį daugybėje biocheminių procesų augaluose.
Fosforo Svarba Augalams
Fosforas yra būtinas elementas augalų mitybai ir žemės ūkiui. Tinkamai aprūpinus augalus fosforu galima užtikrinti jų sveiką augimą, didesnį derlių ir geresnį atsparumą ligoms. Subalansuotas fosforo tiekimas, atsižvelgiant į dirvožemio savybes ir augalo vystymosi tarpsnį, yra esminis, norint pasiekti gerų rezultatų.
- Energetiniai procesai ir fotosintezė: Fosforas yra pagrindinis komponentas adenozino trifosfato (ATP) molekulėje, kuri yra pagrindinis energijos šaltinis augaluose.
- Augalų šaknų sistemos vystymasis: Fosforas skatina šaknų sistemos vystymąsi, naujų šakniaplaukių augimą. Tai ypač svarbu jauniems augalams, nes stipri šaknų sistema padeda augalams geriau įsisavinti vandenį ir maisto medžiagas.
- Žydėjimas ir vaisių formavimas: Fosforas yra labai svarbus žydėjimo ir vaisių formavimosi metu.
Jei laukas ilgesnį laiką užsėtas augalais, dirvožemio fizines ir agrochemines savybes mažiau keičia klimato veiksniai.
Fosforo Trūkumo Požymiai
Trūkstant fosforo augalai lėčiau auga. Ryškiausias fosforo trūkumo požymis, kai ima mėlynuoti lapų gyslos, apatinė lapų pusė įgauna rausvai violetinį atspalvį.
Dirvožemio Savybės Ir Fosforo Prieinamumas
Fosforo kiekis dirvoje gali būti įvertintas pagal šiuos koeficientus:
| Fosforo kiekis dirvoje, mg/kg | Įvertinimas | Koeficientas |
|---|---|---|
| 0-50 | Labai mažai | 1,4 |
| 51-100 | Mažai | 1,0 |
| 101-150 | Vidutiniškai | 0,7 |
| 151-200 | Daugokai | 0,5 |
| >200 | Daug ir labai daug | 0,3 |
Judrusis fosforas, kuris į dirvą patenka iš trąšų, gali jungtis su kitais dirvos elementais ir pereiti į augalams sunkiai įsisavinamas formas. Tai priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo. Geriausiai fosforas įsisavinamas, kai dirvožemio pH yra 7. Esant rūgščiai dirvai, judrusis fosforas pereina į augalų neįssisavinamus aliuminio ir geležies fosfatus. Šarminiame dirvožemyje fosforas jungiasi į kalcio ir magnio fosfatus.
Taip pat, fosforo įsisavinimą veikia ir kiti faktoriai:
- Dirvožemio temperatūra: Žemos temperatūros sąlygomis fosforas dirvožemyje tampa mažiau prieinamas augalams.
- Dirvožemio pH: Kad fosforą augalai lengvai įsisavintų, dirvožemio pH turėtų būti 6-7.
- Dirvožemio granuliometrinė sudėtis: Dirvožemiai su dideliu smėlio kiekiu dažnai turi prastą fosforo išlaikymą, nes fosforas greitai išplaunamas su vandeniu.
- Fosforo mobilumas dirvožemyje: Fosforas dirvožemyje yra mažai mobilus.
Fosforo Trąšos: Tipai ir Normos
Fosforo trąšos - tai svarbi žemės ūkio produkcijos augimo dalis. Jas naudojant galima gerokai padidinti derlių ir užtikrinti augalų sveikatą. Vis dėlto, netinkamai naudojant fosforo trąšas, gali kilti ne tik ekonominės, bet ir aplinkosauginės problemas.
Populiariausia fosforo trąša yra superfosfatas (Ca(H2PO4)2H2O+CaSO4*2H2O), turintis 19-20 proc. gerai įsisavinamo fosforo (P2O5). Taip pat turi sieros. Naudojamas atskirai ir mišinuose su kitomis trąšomis. Tinka visiems dirvožemiams. Puikiai padidina augalų atsparumą šalčiui ir didina derlių.
Skirtingų fosforo trąšų maisto medžiagų kiekis ir perskaičiavimo koeficientai:
| Trąša | Maisto medžiagų kiekis | Koeficientas |
|---|---|---|
| Miltinis superfosfatas | P₂O₅ - 18,7 % | 5,35 |
| Granuliuotas superfosfatas | P₂O₅ - 19,5 % | 5,13 |
| Dvigubas superfosfatas | P₂O₅ - 46 % | 2,17 |
Kiekvienais metais augalai paima iš dirvos 60 - 300 kg/ha fosforo. Sunaudoto fosforo kiekis priklauso nuo augalų rūšies, augalų tankumo, derliaus.
Augalui reikalingas fosforo (P₂O₅) kiekis užauginti 1 toną produkcijos:
| Augalas | Produkcija | Fosforas (P₂O₅), kg/t |
|---|---|---|
| Žieminiai kviečiai | Grūdai | 12 |
| Žieminiai rugiai | Grūdai | 10 |
| Vasariniai kviečiai | Grūdai | 7 |
| Miežiai | Grūdai | 9 |
| Avižos | Grūdai | 11 |
| Grikiai | Grūdai | 15 |
| Žirniai | Grūdai | 14 |
| Pupos | Grūdai | 17 |
| Cukriniai runkeliai | Šakniavaisiai | 1,7 |
| Linai | Šiaudeliai | 5 |
| Linai | Sėmenys | 32 |
| Vikiai | Grūdai | 14 |
| Bulvės | Gumbai | 1,6 |
| Kopūstai | Galvos | 1,6 |
| Kukurūzai | Žalioji masė | 1 |
| Obuoliai | Vaisiai | 0,25-0,4 |
| Vienmetės žolės | Šienas | 5 |
| Vienmetės žolės | Žalioji masė | 1 |
| Daugiametės ankštinės žolės | Sausoji masė | 6 |
| Daugiametės žolės | Šienas | 5 |
| Daugiametės žolės | Žalioji masė | 1 |
| Kultūrinės pievos | Šienas | 4 |
| Kultūrinės pievos | Žalioji masė | 1 |
| Kultūrinės ganyklos | Šienas | 6,5 |
| Kultūrinės ganyklos | Žalioji masė | 1,3 |
Dirvožemio Tyrimai Ir Tręšimo Programos Adaptavimas
Prieš nustatant trąšų normos, būtina įvertinti dirvožemio savybes ir mineralinio azoto kiekį. Dirvos tyrimai parodo, kiek fosforo, kalio, organinių junginių ir mikroelementų yra dirvožemyje, todėl pagal tai galima planuoti realią tręšimą. Kiekviename lauke išberti vienodas trąšų normų kiekiai nebūtinai būtina - modernus ūkis turi vadovautis zonavimu, pasėliuose susidarančiais skirtumais ir veislės poreikiais.
Remiantis agrocheminių savybių stebėsenos duomenimis, Vidurio Lietuvoje sąlygiškai fosforo turtingų dirvožemių plotai yra dideli, todėl čia galima mažinti fosforo trąšų normas nesumažindami derliaus. Tuo tarpu Rytų ir Vakarų Lietuvoje situacija yra priešinga, todėl tręšimo strategijos turėtų būti pritaikytos atsižvelgiant į regiono ypatumus.
Kaip pagerinti mineralinių azoto ir fosforo trąšų efektyvumą? Atsakymus pateikė "Agrolapai"
Sveiko dirvožemio tyrimas apima ne tik maisto medžiagas, bet ir biologinius bei fizinius rodiklius, kurie lemia ilgalaikį dirvožemio gyvybingumą, struktūrą ir atsparumą degradacijai.
Kalkinimas Ir Dirvožemio Rūgštingumo Įtaka
Rūgšti dirvožemio reakcija riboja augalų mitybinių elementų įsisavinimą ir tuo pačiu augalų derlingumą. Vienas iš dirvožemio derlumo didinimo priemonių rūgščiuose dirvožemiuose - kalkinimas. Jis padeda sureguliuoti augalų mitybą makro- ir mikroelementais. Pakalkinus pagerėja rūgščių dirvožemių fizikinės ir cheminės savybės, keičiasi augalų mitybos sąlygos, fiziologiniai ir biocheminiai procesai, fotosintezės intensyvumas, angliavandenių ir baltymų apykaita.
Kalkinti būtina priesmėlio dirvožemius, kai jų pH mažiau nei 5,2; priemolio ir molio dirvožemius, kai pH mažiau nei 5,5.
Startinis Tręšimas
Naudojant startines trąšas, kuriose yra fosforo, galima sumažinti šio elemento trūkumo riziką. Startinės trąšos, paprastai įterpiamos į dirvą kartu su sėkla. Tokios trąšos naudojamos kaip papildomas tręšimo fonas, tačiau jų efektyvumas yra labai gerai matomas. Augalai iš karto gauna reikiamas maisto medžiagas, greičiau vystosi, būna stipresni. Tokios trąšos labai pasiteisina auginant cukrinius runkelius, žieminius rapsus, kukurūzus bei daržoves.