Braškės - vienos populiariausių uogų Lietuvoje, mėgstamos dėl savo skonio ir universalumo. Norint užsiauginti gausų ir sveiką braškių derlių, svarbu laikytis tam tikrų auginimo taisyklių. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius braškių auginimo aspektus, pradedant tinkamos vietos parinkimu ir baigiant derliaus nuėmimu.
Dirvos paruošimas ir sėjomaina
Tinkamas dirvos tipas braškėms: priesmėlis, priemolis, lengvai rūgštus, neutralus, humusingas, purus, vandeniui pralaidus. Dirvą, skirtą braškių sodinimui, reikia dar iš rudens perkasti. Jeigu plotas didesnis, darbą palengvins kultivavimo technika. Žemę ne tik perkasa, bet ir išlygina.
Priešsėliai daug lemia sėjomainoje. Pagal sėjomainos dėsnius braškėms galima sugrįžti į tą pačią dirvą tik po 3-4 metų.
Perkastą žemę prieš patį sodinimą tręšia, pirmenybę suteikiant fosforo ir kalio medžiagoms (dvigubas superfosfatas - 40 g/m², kalio sulfatas - 20 g/m²), vengiant chloro trąšų ir azoto pertekliaus. Perpuvusio karvių mėšlo kiekis tręšimui - 6-8 kg/m² (arba 8-12 kg/m² skurdesnei dirvai).
Daigų pasirinkimas ir sodinimas
Braškes sodina daigais. Todėl svarbu rinktis kokybiškus ir sveikus daigus:
- gerai išsivysčiusi šaknų sistema (nuo 7 cm ilgio mažiausiai);
- daigų skersmuo - ne mažiau negu 5 mm;
- 2-3 lapai. Jeigu lapų daugiau, nupjaukite juos.
"Frigo" braškių daigai
"Užšaldyti" braškių daigai ruošiami rudenį, surūšiuojami ir laikomi žemoje temperatūroje. Dažniausiai Lietuvoje prekiaujama olandų daigais. Tai geriausias būdas nusipirkti geros veislės ir ligomis neapkrėstą daigą. Ruošiant atrinktus braškių daigus sodinimui labai naudinga jų šaknis pamirkyti tirštame molio skiedinyje (apsaugos jas nuo perdžiūvimo).
Paskui, atėjus sodinimo laikui, plėvelėje išpjauną kiaurymes, pro kurias sodins braškių daigus. Atstumai tarp kiaurymių turi atitikti suplanuotos braškių sodinimo schemos atstumus. Dažniausiai tai 30-35 cm. Pagal tą pačią atstumų schemą iškasa 6-8 cm gylio duobeles kiekvienam braškių daigui. Prieš patį sodinimą į duobeles įpila vandens.
Sodinant braškes pagal tradicinę nusistovėjusią technologiją laikomasi įprastų minėtų atstumų - apie 30 cm tarp daigų eilėje. Bet kuriuo atveju, sodinti braškes pernelyg tankiai nerekomenduojama - tankumas sukelia braškių ligas. Į kiekvieną duobelę sodinti reikia tik po vieną braškių daigą, o ne 2 ar 3. Braškių sodinimo metu daigai dedami į duobutes stačiai - ne gulsčiai, ne įstrižai. Užberiant žeme sodinamų braškių daigų šaknų kaklelis turi atsidurti sulig žemės paviršiumi. Jeigu kaklelis kiš aukščiau paviršiaus, jį pražudys šalnos.
Pasodintas braškes patariama iškart mulčiuoti pjuvenomis, kurios saugos nuo piktžolių ir ilgiau laikys drėgmę.
Priežiūra
Šalia braškių greitai veisiasi piktžolės - varpučiai, kiaulpienės, ramunės ir kt., atimančios drėgmę ir maistines medžiagas. Braškės labai jautriai reaguoja į sausras. 4 savaitė. Laistymo norma: 20-30 l/m². Po laistymo mulčiuojama sausomis žolėmis, šiaudais, pjuvenomis. Laistyti reikia žemę aplink braškių, o ne pačius augalus, geriausias paros laikas - vakare, vengiant laistyti vidurdienio karštyje, kad nesušlapinti lapų ir uogų svilinančios saulės spinduliuose. Dėl to labai naudinga naudoti lašelinį laistymą.
Jeigu dirva iki sodinimo buvo kaip reikiant patręšta, tuomet pirmais metais augančių braškių galima ir netręšti. Karvių mėšlas naudojamas tręšimui. Iš pradžių, lygiomis dalimis sumaišant mėšlą su vandeniu ir paliekant 7 dienas nusistovėti, ruošia koncentruotą mėšlo tirpalą. Paukščių mėšlas tirpalas ruošiamas taip pat, kaip karvių. Trečia braškių “nėštumo” savaitė, žydėjimas. Tręšiama kalio salietra (25 g : 10 l vandens), kalcio salietra (25 g : 10 l vandens) - braškių šaknims, amoniako salietra (20 g : 10 l vandens).
Profesionalūs braškių auginimo patarimai, kaip užauginti pačius produktyviausius augalus!
Ligos ir kenkėjai
Braškes gali pažeisti įvairios ligos ir kenkėjai. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių problemų:
- Suvytę ir išblyškę žiedai: galimas uogų puvinys, pilkai baltos apnašos grybienos pavidalu ant uogų. Dažniausios priežastys - pernelyg drėgni lietingi orai žydėjimo ir derėjimo metu arba prasta oro cirkuliacija tarp braškių krūmų.
- Sugadintos uogos, baltos apnašos ir dėmės ant lapų ir uogų: galimas miltligė. Dažniausios priežastys - sausi karšti orai žydėjimo metu arba ligai neatsparios veislės.
- Pažeisti lapai ir uogos, balsvos ir rausvos kaitaliojančios dėmės ant lapų: galimas braškių lapų dėmėtumas. Dažniausios priežastys - šilti drėgni orai žydėjimo metu.
- Pažeisti lapai, žiedai, ūsai, gelsvos arba violetinės dėmės ant uogų: galimas fitoftorozinis puvinys. Dažniausios priežastys - užsitęsę lietingi orai, karštis arba užkrėsta dirva. Sėjomainos nesilaikymas taip pat gali prisidėti prie šios ligos plitimo.
- Mažas derlius: galimos priežastys - šiltos ir sausos oro sąlygos žydėjimo metu ir iki jo, arba piktžolės kaimynystėje.
Derliaus nuėmimas
Braškės uoga skaitosi prisirpusi, kai ji visiškai raudona ir joje neliko žalių galiukų, kai ji dar nėra pernelyg minkšta ir gerai išlaiko savo formą. Vasarą braškės dera nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Prasidėjus braškių sezonui, jas reikia skinti reguliariai (intervalas - viena diena). O jeigu braškių lysvių labai daug ir orai karšti - skinti reikia kasdien. Juk šios uogos derėjimas tęsiasi neilgai. Persirpusios ir laiku nenuskintos braškės suserga pilkuoju puviniu.
Braškes būtina skinti karti su vaiskočiu. Braškės vaiskotį nuskinti nuo krūmelio galite ir pirštais. Nukirpti braškės vaiskotį galima ir visai šalia pačios uogos, bet naudingiau būtų palikti ilgesnį vaiskotį - 1-1,5 cm.
Dėti nuskintas braškes ilgam laikymui galima tik į pintus krepšius, į medines dėžes arba į kartonines (dėl vėdinimo, nes mediena ir kartonas kvėpuoja). Metaliniai kibirai ir bidonai netinka ilgam laikui, nes juose nėra vėdinimo angų. O dar braškės juose teka ir greitai susiglamžo.
Negalima skinti braškes lietingu oru. Bet, jeigu kitos išeities nėra ir braškes nuskynėte lietingu oru, sudėkite jas sausoje vėsioje vietoje plonu sluoksniu, kad išdžiūtų. Ir tik po to sausas braškes dėkite į dėžes. Geriausias braškių skynimo laikas - rytas, kai išdžiūvo rasa.
Braškių veislės
Braškių veislių gausa skiriasi ankstyvumu ir vėlyvumu, atsparumu puvimui, ligoms ir šalčiui, derlingumu, uogų dydžiu ir skoniu. Būna remontantinių braškių, derančių kelis kartus per vasaros sezoną.
Populiarios veislės:
- Lietuviška veislė, populiari - vidutinio ankstyvumo, saldžiarūgštė.
- Vidutinio vėlyvumo, labai derlinga, uogos stambios ir skanios.
- Vėlyvoji, labai derlinga.
tags: #kiek #gali #buti #nenuskinta #aviete