Noras gyventi sutvarkytoje aplinkoje yra visiškai suprantamas. Tvarkant aplinką, statant vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą kartais prireikia performuoti sklypo reljefą.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pabrėžia, kad esant būtinybei sklypo reljefą galima keisti, tačiau atliekami darbai neturi daryti žalos kaimynams, o žemės naudotojų teises gina ir jų pareigas nustato įstatymai.
Tačiau tokie darbai gali kaip reikiant sujaukti kaimynystėje gyvenančių žmonių kasdienybę.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi sklypo pakėlimui, kad būtų išvengta konfliktų su kaimynais ir laikomasi įstatymų.
Sklypo Reljefo Formavimo Reikalavimai
Sklypas statinio statybos metu turėtų būti formuojamas remiantis statinio projekto sprendiniais, kaip akcentuoja Statybos inspekcija.
Sklypo plane, kuris yra viena iš techninio projekto sudedamųjų dalių, nurodomi sklypo reljefo formavimo (pažeminimo, paaukštinimo, išlyginimo) sprendiniai.
Kaip organizuojama statinio statyba ir kaip turi atrodyti sklypas užbaigus statybą, turi būti numatyta statinio projekte.
Sklypo planas yra techninio projekto sudedamoji dalis.
Statinio projektas turi būti parengtas laikantis statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (STR 2.02.09:2005) reikalavimų.
Didžiausias Leistinas Nuolydis
Nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų.
STR 2.02.09:2005 9 punkte nustatyta, kad didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 procentų.
Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sienutes ir pan.).
Reglamente nustatyta, kad, viršijant didžiausią leistiną sklypo reljefo nuolydį (12 proc.), jis turi būti sumažinamas atitinkamai pertvarkant (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.) reljefą.
Paviršinių Nuotekų Tvarkymas
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje:
- yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais).
- nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais).
Kai komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno nėra, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Taip pat Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Jeigu kaimynai nesutaria kitaip, atraminė sienutė turi būti statoma savo sklype taip, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Nuo grunto griuvimo ar nušliaužimo į kitą sklypą apsaugotų atraminė sienutė, - ji turi būti įrengta laikantis tokiems inžineriniams statiniams taikomų reikalavimų.
Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Statybos inspekcija vykdo statybos valstybinę priežiūrą ir su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusius klausimus nagrinėja tik tais atvejais, kai sklypo reljefas pertvarkomas vykdant statinių statybą, t. y. kai žemės darbai priskirtini statybos darbams (iki statybos užbaigimo procedūrų atlikimo).
Atraminės Sienutės Reikalavimai
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelėje nurodyta, kad atraminės sienutės, kurių aukštis ≥ 0.2 m iki ≤ 1 m priskiriamos prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o kurių aukštis > 1 m iki ≤ 2 m - priskiriamos prie II grupės nesudėtingųjų statinių (aukštis matuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus).
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (STR 1.05.01:2017) 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, o II grupės nesudėtingojo statinio (atraminės sienutės) statybai SLD privalomas statant mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei Saugomų teritorijų įstatymas šioje teritorijoje statybos nedraudžia), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Statybos inspekcija primena, kad SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Atraminė sienutė turi būti statoma, jeigu kaimynai nesutaria kitaip, savo sklype tokiu būdu, kad jos bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, būtų ne didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Statant aukštesnę nei 1 metro atraminę sienutę mieste, privalomas statinio projektas ir savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).
Sklypo Pakėlimo Etapai
Sklypo pakėlimas - tai kelių etapų procesas, kuris lemia, kaip sklypas atrodys ir funkcionuos ateityje. Tinkamai atliktas pakėlimas užtikrina, kad veja augs sveika, sodai bus derlingi, o pastatai - saugūs nuo vandens.Sklypo pakėlimas vyksta keliais etapais:- Sklypo įvertinimas. Pirmiausia yra nustatoma, kuriose vietose žemę reikia pakelti, kokio storio sluoksniai bus pilami, įvertinamas reljefas ir vandens nutekėjimas. Šis žingsnis leidžia suplanuoti tikslią darbų eigą, grunto ir juodžemio sluoksnius, nuolydžio formavimą ir biudžetą.
- Grunto pylimas. Į žemiausias sklypo vietas pilamas gruntas, kuris padeda sukurti stabilų pagrindą ir neleidžia sklypui nusėsti. Gruntas padeda formuoti norimą reljefą ir natūralų nuolydį, kad vanduo bėgtų nuo pastatų ir žemės paviršius būtų tinkamas vejos įrengimui ir tolimesniems darbams.
- Juodžemio sluoksnio pylimas. Ant grunto yra užpilamas derlingas juodžemis - būtent jis skirtas augalų ir vejos sėjimui. Ši žemė aprūpina augalus maistinėmis medžiagomis, leidžia jų šaknims įsitvirtinti ir užtikrina sveiką augimą. Be tinkamo juodžemio, sklypas nebus funkcionalus: veja gali augti nelygiai, o gėlynai ar sodai gali būti nederlingi.
- Lyginimas ir nuolydžio formavimas. Paskutinis sklypo pakėlimo etapas apima du svarbius darbus. Pirmiausia paviršius išlyginamas, pašalinant visas duobes ir iškilimus, kad sklypas taptų lygus ir estetiškas. Po to suformuojamas nuolydis, kuris leidžia lietaus ar tirpstančio sniego vandeniui natūraliai nutekėti nuo pastatų ir vejos - taip išvengiama balų susidarymo žemiausiose sklypo vietose.
Kada Reikalingas Žemės Sklypo Pakėlimas?
Sklypo pakėlimas nėra tik estetinis sprendimas - tai ir praktinis darbas, kuris lemia tiek būsimų augalų augimą, tiek ir viso sklypo patogumą.
Sklypo pakėlimas ypač naudingas šiais atvejais:
- Prieš vejos įrengimą. Jei sklypas yra duobėtas arba turi nelygų paviršių, lietaus vanduo gali kauptis tam tikrose vietose ir sugadinti būsimą veją. Pakėlus žemę ir suformavus tolygų nuolydį, užtikrinamas geresnis drenažas, todėl veja auga lygi, sveika ir tanki.
- Prieš įvairius statybos darbus. Jei sklypas yra žemiau arba jo paviršius nelygus, lietaus ar tirpstančio sniego vanduo gali kauptis prie pastatų pamatų. Pakėlus sklypo lygį, išvengiama drėgmės ir pelėsio rizikos rūsiuose bei apsaugomi pamatai nuo ilgalaikės žalos.
- Planuojant sodo ir kraštovaizdžio darbus. Pakeltas sklypas leidžia pagerinti dirvožemio kokybę, nes ant grunto supilamas derlingas juodžemis. Tai sudaro puikias sąlygas vaismedžių, gėlynų ar daržo gėrybių augimui. Be to, pakėlus žemę galima formuoti įvairius reljefus - dekoratyvinius šlaitus, gėlynų zonas ar alpinariumus, taip sukuriant patrauklų kraštovaizdį.
Po sklypo pakėlimo darbų dažniausiai atliekamas sklypo lyginimas, kad paviršius būtų tinkamas tiek vejos sėjimui, tiek tolimesniems įrengimo darbams.
Žemės Savininkų ir Naudotojų Pareigos
Žemės įstatymo 21 straipsnyje apibrėžtos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, o šio įstatymo 7 punkte nurodyta, kad savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Atstumai Iki Sklypo Ribų
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Dažniausiai Užduodami Klausimai (DUK)
- Kada rekomenduojamas sklypo pakėlimas? Sklypo pakėlimas rekomenduojamas, jei jo paviršius nelygus, kaupiasi vanduo ar planuojate vejos, sodų ar statybos darbus.
- Kiek sluoksnių žemės reikia sklypo pakėlimui? Tai priklauso nuo sklypo reljefo ir jūsų norimų tikslų.
- Ar sklypo pakėlimui reikia specialios technikos? Priklauso nuo sklypo dydžio ir reljefo.
- Kiek kainuoja sklypo pakėlimas? Kaina priklauso nuo įvairių faktorių, tokių kaip sklypo dydis, reljefas ir naudojamos medžiagos.
- Kada galima sėti veją po sklypo pakėlimo? Po sklypo pakėlimo rekomenduojama leisti žemei šiek tiek nusėsti, kad paviršius būtų stabilus.