Turbūt kiekvienas iš mūsų esame matę rausvai rudą vandenį, kuriam neįprastą spalvą suteikia per didelis geležies kiekis. Neįprasta spalva glumina vartotojus, tačiau geležies perteklius nėra priskiriamas prie tų vandens kokybės rodiklių, kurie neigiamai įtakoja žmogaus sveikatą.
Saugų geležies kiekį vandenyje rodo norma, kuri nustatyta oficialių institucijų. Skelbiama, kad nustatyta specifikuota geležies kiekio vandenyje vertė yra 200 µg/l. Geležies koncentracija iki šios ribos nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau apie pusė Lietuvos vandentiekiais teikiamo vandenyje randama geležies koncentracija viršija šią normą.
Lietuvos gyventojai vandentiekiu gauna tik požeminį vandenį. Jo kokybės rodiklius nustato Lietuvos higienos norma HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Ji paremta 1998 m. lapkričio 3 d.
Viena dažniausiai fiksuojamų problemų, susijusių su prasta požeminio vandens kokybe - geležingumas. Geležies perteklius ženkliai pablogina buityje naudojamo ir geriamojo vandens savybes. Ilgai vartojant vandenį, kuriame geležies kiekis ženkliai viršija rekomenduojamas normas, kyla tam tikrų susirgimų ir negalavimų rizika.
Jeigu vanduo - neįprasto skonio, nemalonaus kvapo ar turi nepageidaujamą atspalvį, tikėtina, kad koncentracija ženkliai viršija normas.
Taigi, saugus geležies kiekis vandenyje yra 200 µg/l.
PIGIAUSIAS BŪDAS PAŠALINTI GELEŽĮ IŠ ŠULINIO VANDENS
Geležies Poveikis Vandens Kokybei ir Žmogaus Organizmui
Vandenyje ištirpusi geležis nėra priskiriama prie neigiamą poveikį mūsų organizmui darančių mikroelementų, tačiau geležingas vanduo yra nemalonaus kvapo ir skonio, turi rusvą atspalvį. Be to, geležingas vanduo yra drumstas: drumzlės patenka ir nusėda buities prietaisuose, santechnikos įrenginiuose.
Geležingam aeruotam vandeniui tekant vamzdynais, juose kaupiasi bakterijos, laikui bėgant mažėja vamzdynų pralaidumas. Labai dažna problema - nemalonaus kvapo vanduo, tekantis iš vandens šildytuvo.
Didesnės geležies koncentracijos lemia nemažai problemų: tirpiems dvivalentės geležies junginiams sąveikaujant su oro deguonimi, gaminasi mažai tirpus rusvos spalvos trivalentės geležies hidroksidas. Vanduo tampa rusvas ir drumstas, blogėja jo skonis. Šios drumzlės patenka ir į buitinę techniką, santechnikos įrenginius.
Geležingam aeruotam vandeniui tekant vamzdynais, juose pradeda kauptis gelžbakterės, mobilizuojančios trivalentės geležies hidroksidą. Kaupiantis šiems dariniams, mažėja vamzdynų skersmuo, pralaidumas. Bakterijų veiklos produktai gali suteikti vandeniui nemalonų kvapą.
Daugiau geležingų nuosėdų iš čiaupo pasirodo, kai vandens tiekimo sistemoje kinta vandens slėgis.
Vandens kokybės analizė padeda nustatyti geležies kiekį ir kitus parametrus.
Per Didelio Geležies Kiekio Vandenyje Neigiamas Poveikis
- Prastėja vandens skonis bei kvapas ir vartotojai nenori jo naudoti.
- Užrūdija santechnika, vamzdynai.
Didelio Geležies Kiekio Vandenyje Poveikis Sveikatai
Sveikatos specialistų nuomone, per didelė geležies koncentracija vandenyje vartotojui gali pakenkti tik suvartojus labai didelį kiekį arba sergant hemochromatoze (paveldima liga).
Geležies koncentracija 2 mg/l (2000 µg/l) geriamajame vandenyje nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, bet blogina vandens priimtinumą vartotojui.
Ūmaus geležies apsinuodijimo požymiai pasireiškia pykinimu, vėmimu, mieguistumu arba koma. Vėliau - apie 24 val. trunkantis asimptominis periodas, po kurio seka virškinamojo trakto perforacija, koma, traukuliai, kardiovaskulinis kolapsas, kepenų ir inkstų nepakankamumas.
Hemochromatozė yra lėtinė liga, lemianti padidėjusią geležies absorbciją virškinamajame trakte ir dėl to atsirandantį geležies perteklių širdyje, kepenyse, kasoje, sėklidėse, odoje ir sąnariuose. Hemochromatozės pirmieji simptomai dažniausiai būna nespecifiniai ir juos lengva supainioti su kitų ligų simptomais: sąnarių skausmas, nuovargis, silpnumas. Vėliau liga pasireiškia diabetu, libido praradimu, impotencija, širdies veiklos sutrikimais.
Dėl nepakankamo domėjimosi ar informacijos stokos diagnozė nustatoma pavėluotai, kai liga jau būna vėlesnės stadijos. Ligos dažnis - maždaug 1 iš 200-300 žmonių.
Geležies Nauda Organizmui
Geležis yra būtinas mineralas žmogaus organizmui. Tiesa, juo galima ir apsinuodyti, bet geriant geležingą vandenį tai neįmanoma - jo koncentracija vandenyje tiesiog per maža.
Geležis - bene svarbiausias cheminis komponentas, lemiantis Lietuvos gėlo požeminio vandens, kurį vartoja mūsų krašto gyventojai, kokybę.
Požeminiame vandenyje geležis daugiausiai būna dvivalentės geležies jonų Fe2+ arba hidratuotų jonų nuo Fe (OH)+ iki Fe (OH)3 formos. Geležies koncentraciją požeminiame vandenyje lemia vandeningųjų sluoksnių mitybos sąlygos, organinių medžiagų kiekis, gelžbakterės.
Geležis dažniausiai absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje ir viršutinėje tuščiosios žarnos dalyje. Suaugusių žmonių organizmas iš maisto absorbuoja vidutiniškai apie 6,5 proc. (svyruoja nuo 3 iki 10 proc.) geležies, moterų organizmas - keturis kartus daugiau. Į kraują patekusi geležis jungiasi su transferinu ir nugabenama į blužnį, kaulų čiulpus ir kepenis, tai pagrindinės geležies saugyklos.
Geležies Kiekis Vandenyje Lietuvoje
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 17 proc. gėlo požeminio vandens vandenviečių geležies kiekis yra iki 0,2 mg/l. Likusioje dalyje (83 proc.) - viršija 0,2 mg/l vertę, iš jų net 9 proc. atvejų geležies kiekis viršija 3 mg/l.
Didžiausios geležies koncentracijos būdingos pietryčių Lietuvos kvartero požeminio vandens baseinui (Utenos, Ignalinos, Vilniaus, Trakų, Varėnos, Švenčionių r. sav.) bei pajūrio regionui (Klaipėdos, Plungės r.
NMVRVI laboratorijose atliktų valstybinės geriamojo vandens kontrolės metu atrinktų geriamojo vandens mėginių tyrimų rezultatai rodo, kad 62 proc. visų tirtų vandens mėginių nustatytas geležies kiekis viršijo specifikuotą rodiklio vertę - 0,2 mg/l, o 15,7 proc. VMVT duomenimis, 51 proc. Per 537 tūkst.
Likusioje dalyje (83 proc.) - viršija 0,2 mg/l vertę, iš jų net 9 proc. Didžiausios geležies koncentracijos būdingos pietryčių Lietuvos kvartero požeminio vandens baseinui (Utenos, Ignalinos, Vilniaus, Trakų, Varėnos, Švenčionių r. sav.) bei pajūrio regionui (Klaipėdos, Plungės r.
Geležies kiekis vandenyje Lietuvoje pagal regionus.
Kaip Pašalinti Geležį Iš Vandens?
Pašalinti geležį iš vandens padeda specialūs vandens valymo įrenginiai, valymo sistemos ar geležies šalinimo filtrai. Geležis iš geriamojo vandens šalinama pasitelkus kelis metodus, priklausomai nuo vandens tyrimų rezultatų. Iš vandens filtruojant geležį jos bei mangano junginiai paverčiami netirpiomis medžiagomis. Jos visiškai atskiriamos ir efektyviai pašalinamos.
Analizuojant išsamiau, bene plačiausiai geležiai iš vandens šalinti pasitelkiami oksidacijos ir aeracijos metodai. Šiais metodais iš vandens pašalinama geležis ir sieros vandenilis.
Geležis iš požeminio vandens šalinama tirpią dvivalentę geležį paverčiant (oksiduojant) netirpiais trivalentės geležies junginiais, kurie po to filtruojami, t. y. jeigu vandenyje geležis yra oksiduota forma (trivalentė), ji gali būti pašalinama mechaniniais metodais. Geležis oksiduojama oro deguonimi arba kitais stipresniais oksidatoriais: kalio permanganatu, ozonu, aktyvaus chloro turinčiais junginiais, mangano dioksidu, taip pat naudojant geležį ir manganą oksiduojančias bakterijas.
Kadangi šiuo metu nėra universalaus ekonomiškai pasitvirtinusio geležies šalinimo metodo, galima teigti, kad vandens nugeležinimas yra vienas sudėtingiausių vandens valymo procesų.
Vandens Nugeležinimo Filtrai
Vandens nugeležinimo filtrai dažniausiai naudojami įsirengus nuosavą gręžinį arba esant labai geležingam vandentiekio vandeniui. Tai yra viena moderniausių vandens valymo technologijų, kuri vis labiau plinta. Šio metodo esmė - vandens prisotinimas deguonimi.
Tokios sistemos veikimas pagrįstas ištirpusios dvivalentės geležies Fe+2 jonų oksidavimu ir vertimu į netirpios trivalentės geležies Fe+3 jungtis. Šio proceso metu taip pat oksiduojamas ir pašalinamas vandenyje esantis manganas bei sieros vandenilis, dėl kurio atsiranda nemalonus vandens kvapas.
Vandens Tyrimai
Vandens tyrimai - darbų etapas, kurio užmiršti - nevalia. Tik juodu ant balto matydami konkrečius skaičius galėsite spręsti, ar reikia vandens kokybės gerinimo įrenginių. Gręžinių vanduo dažnai pasižymi padidintu geležies, mangano kiekiu, jis gali būti kietas.
Jeigu gręžinys gręžiamas statant naują namą, kuris vėliau privalo būti „priduotas“, vandens tyrimai taip pat bus reikalingi.
Vandens mėginį, reikalingą vandens tyrimams, galite atsiųsti mums į biurą. Pristatysime Jūsų mėginį į laboratoriją, kur bus atlikti reikalingi tyrimai. Tai leis Jums sutaupyti laiko ir pinigų, ieškant ir galvojant kokį vandens nugeležinimo filtrą pasirinkti.
Vandens kokybę tiriantys subjektai Lietuvoje - Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), akredituotos savivaldybių laboratorijos, taip pat privačios sertifikuotos laboratorijos.
Kada Rekomenduojama Atlikti Tyrimus?
- Įsirengus naują šulinį ar gręžinį.
- Pastebėjus vandens skonio, kvapo ar spalvos pakitimus.
- Atsiradus sveikatos sutrikimams, kuriuos galima sieti su vandeniu.
- Kas kelerius metus kaip profilaktinę priemonę, ypač kaimo vietovėse.
Apibendrinimas
Per didelis geležies kiekis vandenyje gali būti problema, tačiau ją galima išspręsti atlikus vandens tyrimus ir pasirinkus tinkamą nugeležinimo sistemą. Svarbu žinoti, kad vanduo yra gyvybiškai svarbus žmogaus organizmo funkcionavimui, todėl jo kokybė turi būti tinkama.
Naudodamiesi žemiau pateikta lentele, galite patys įvertinti, ar jūsų vanduo atitinka normas. Jei neatitinka, kreipkitės konsultacijai paaiškinsime, kokią įtaką toks vanduo turės jūsų gręžinio įrangai, namų santechnikai, jūsų sveikatai.
| Rodiklis | Norma (HN 24:2017) | Poveikis | Sprendimo Būdas |
|---|---|---|---|
| Geležis (Fe) | 0,2 mg/l (200 µg/l) | Drumsta spalva, nemalonus skonis, nuosėdos ant santechnikos | Vandens nugeležinimo filtras |