Pastaraisiais metais daugelis iš mūsų susidūrė su įvairiais karantino iššūkiais ir padariniais. Augintiniai, tiesiogiai priklausomi nuo žmogaus gyvenimo tempo, pokyčius pajuto ne ką mažiau. O su kai kuriais iš jų teks mokytis susitvarkyti ne vieną mėnesį ar net metus. Panagrinėkime, kaip karantinas paveikė mūsų augintinius ir kokie iššūkiai laukia ateityje.
Vienas svarbiausių pasikeitimų karantino metu yra rutina. Daugelis augintinių iki tol buvo įpratę dalį paros praleisti vienumoje. Atsižvelgiant į gyvūnų fiziologiją, ilgas ramybės laikas yra itin sveikas. Gyvūnams reikia gerokai daugiau miego nei žmonėms dėl trumpesnių miego fazių (žmogus miegodamas praleidžia apie 25 proc. Pavyzdžiui, visiškai normalu, jei katė miega apie 16 valandų į parą, o suaugusių šunų miego ritmas skaičiuojamas pagal formulę 50x30x20 (gilus miegas x budravimas x aktyvus laikas).
Kas nutiko per karantiną? Grubiai sakant, mes nuolatos būdami namuose trukdėme augintiniams ilsėtis. Nepakankamai pailsėjęs augintinis beveik šimtu procentų lygus dirgliam augintiniui. Gera žinia ta, kad šeimininkai, kurie net ir būdami namie stengėsi išlaikyti gyvūnų fiziologija paremtą grafiką, rutinos pokyčių padarinių praktiškai nepajus.
Išskyrimo nerimas tai būsena, kuomet augintinis bijo pasilikti vienas, o pasilikęs naudoja įvairias pakaitines elgsenas, labai dažnai - destruktyvias. Tyrimų duomenimis, daugiau nei pusė pasaulio šunų turi vienokių ar kitokių išsiskyrimo nerimo ženklų. Pavyzdžiui, loja, kaukia, griaužia daiktus ar net žaloja save, kai lieka vieni. Labai svarbu suprasti, kad augintiniai nekerštauja, nebando pasilinksminti likę vieni, o tiesiog atsiduria tokioje būsenoje, kuri primena žmogaus nerimo ataką.
Ar žmogus gali pilnai save kontroliuoti atakos metus? Ne. Ar šuo gali save kontroliuoti kentėdamas nuo išsiskyrimo nerimo? Ne. To reikia mokytis. Išsiskyrimo nerimas atsiranda tada, kai šuo visą savo saugumą susieja su žmogaus buvimu šalia. Tad mums išėjus šuniui tiesiog griūna pasaulis, jis jaučia labai stiprų stresą bei baimę. Viena pirmųjų užduočių dirbant su išsiskyrimo nerimu yra situacijų „nujautrinimas“ - kuomet kasdieniai scenarijai išeinant iš namų šuniui nebekelia emocijų. Vėliau seka saugumo jausmo formavimas būnant atskirai ir tik tuomet galima pradėti palikti šunį vieną namuose. Norint to išvengti paprasčiausia yra mokyti šunį pasilikti vieną namuose nuo pat mažumės.
„Karantininiai“ šuniukai, kurie atkeliavo pas mus tada, kai visuomet buvome namuose, net neturi suvokimo, kad gali pabūti namuose vieni. Todėl mūsų grįžimas į normalų gyvenimo ritmą jiems reikš jų žinomo pasaulio griūtį. Nors katės dažniausiai nerodo tokių aiškių išsikyrimo nerimo ženklų kaip šunys, tai nereiškia, kad jos nejaučia streso. Katės stresą dažnai parodo pakitusiu elgesiu - pradeda šlapintis ar tuštintis ne vietoje, yra agresyvesnės arba gerokai bailesnės nei įprastai, atsisako bendravimo su žmogumi, pasikeičia mitybos įpročiai.
Bene dažniausia „meškos paslauga“, kurią padarė daugelis šeimininkų, yra papildomi skanėstai. Neseniai kalbėjausi su pažįstamu veterinaru ir jo verdiktas antsvorio tema labai paprastas - nutuko net žuvytės. Pasirodo, kad nuo papildomo svorio kenčia kone visų rūšių augintiniai. Kodėl svarbu apie tai kalbėti? O gi todėl, kad papildomas svoris dažnai atsakingas už sąnarių ir raiščių problemas, nutukę gyvūnai prasčiau toleruoja orų permainas, jiems padidėja širdies problemų rizika, sutrumpėja gyvenimo trukmė, atsiranda gretutinių susirgimų. Ir tai tik maža dalis to, ką gali padaryti mūsų meilė parodoma maistu.
Ne iš vieno šeimininko esu girdėjusi, kad jie tiesiog negali nesidalinti maistu nuo stalo, nes jiems valgant augintinis TAIP žiūri, kad neįmanoma susilaikyti nepadavus kąsnelio. Prisiminkite vieną - šunys visuomet daro tai, kas jiems veikia. Visada. Todėl jei gailus žiūrėjimas Jums valgant prie stalo reikš, jog šuo bus palepintas gardžiu kąsniu, tokia elgsena nesibaigs niekada. Atvirkščiai - žiūrėjimas virs inkštimu, inkštimas - lojimu, lojimas - kojų krapštymu… Ir taip be pabaigos, kol galų gale atiduosite tai, ko šuo nori. Tad tokią elgseną reikia stabdyti iš karto vos jei prasidėjus.
Nelengva patikėti, tačiau karantino laikotarpiu atsirado labai daug atvejų, kuomet gyvūno (nepriklausomai nuo jo rūšies) įstringa apsauginės kaukės ar jų dalys. Ne vietoje palikta kaukė gali būti Jūsų augintinio negalavimo priežastimi. Pasaulio pažinimas per burną gyvūnams yra visiškai natūralus. Pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais maži šuniukai lauke stengiasi pažinti kuo daugiau skirtingų tekstūrų, daiktų ar tiesiog šiukšlių būtent per burną. Dažniausiai be tikslo praryti, tačiau skubant įvyksta visko. O iš kur atsiranda skubėjimas? Būtent jis norėdamas gero ir stengdamasis kuo greičiau šuniukui iš burnos išimti tai, ką šis rado, išmoko vieno paprasto dalyko - kuo greičiau praryti.
Kiekvieną kartą traukdami iš šuns snukio nebūtinai pavojingus dalykus, sukuriame asociaciją, kad mūsų priartėjimas prie šuniuko reiškia, jog daiktas bus atimtas. Šuo norėdamas apsaugoti tai, ką rado, stengiasi kuo greičiau daiktą „paslėpti“, praryti. Būtent todėl reikia nuo pat pirmųjų dienų mokyti šuniuką nepageidaujamo elgesio stabdymo, paleidimo komandų. Labai panašiai vyksta ir kačių pasaulyje. Katės yra itin smalsios ir žaismingos, tad dažniausiai nematyti objektai kelia didžiulį poreikį tyrinėti. Prevencija pati geriausia priemonė norint užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams, tad mokykite augintinį Jumis pasitikėti ir lengvai atiduoti bet kokį daiktą atsidūrusį burnoje.
Kelionė su keturkojais draugais gali tapti tikru iššūkiu, jei nesate tinkamai pasiruošę. Vis daugiau žmonių renkasi keliauti kartu su savo augintiniais, tačiau ne visi žino, kaip tai padaryti saugiai ir patogiai. Pirmiausia reikia nuspręsti, ar jūsų augintinis iš viso tinka kelionėms. Ne visi gyvūnai vienodai gerai toleruoja transporto priemones ar aplinkos pokyčius. Veterinarijos gydytojas turėtų būti jūsų pirmasis konsultantas. Jis ne tik patikės augintinio sveikatą, bet ir patarti dėl reikalingų skiepų, ypač jei keliausite į užsienį. Kai kurios šalys reikalauja specifinių dokumentų ar karantino laikotarpio. Dokumentų paruošimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius. Veterinarijos pažyma paprastai galioja 10 dienų, todėl jos išdavimo laiką reikia planuoti labai tiksliai.
Kelionė automobiliu dažniausiai yra patogiausia ir saugiausia. Tačiau net ir čia yra savo niuansų. Gyvūnas automobilyje privalo būti saugiai pritvirtintas - tai ne tik saugumo reikalavimas, bet ir įstatymo reikalavimas daugelyje šalių. Niekada nepalikite gyvūno uždarame automobilyje, ypač vasarą. Net šešėlyje pastatytame automobilyje temperatūra gali pakilti iki pavojingo lygio per kelias minutes. Lėktuvu keliauti su augintiniais sudėtingiau ir stresinga. Maži gyvūnai (iki 8 kg kartu su nešykle) paprastai gali keliauti salone, didesni - bagažo skyriuje. Oro linijos turi skirtingus reikalavimus dėl nešyklių dydžių ir tipų, todėl informaciją reikia tikrinti iš anksto.
Gyvūno kelionės krepšys turėtų būti sukomplektuotas ne mažiau kruopščiai nei jūsų pačių. Pirmiausia - pakankamai maisto visai kelionės trukmei plius atsargos kelioms dienoms. Vandens dubuo ir pakankamai geriamojo vandens - ypač svarbu ilgoms kelionėms. Kai kurie gyvūnai atsisakys gerti svetimą vandenį, todėl bent pradžiai verta pasiimti vandens iš namų. Pirmosios pagalbos vaistinėlė turėtų būti pritaikyta būtent jūsų augintiniui. Termometras, tvarsčiai, antiseptikas, bet svarbiausia - veterinaro kontaktai tiek jūsų mieste, tiek kelionės tikslo vietoje. Mėgstami žaislai, antklodė ar pagalvė su namų kvapu padės sumažinti stresą naujoje aplinkoje.
Ne visi viešbučiai priima svečius su augintiniais, o tie, kurie priima, dažnai ima papildomą mokestį. Rezervuojant nakvynę, būtinai iš anksto informuokite apie ketinamą atvykti su gyvūnu. Specializuoti „pet-friendly” viešbučiai paprastai geriau prisitaikę prie svečių su augintiniais poreikių. Jie gali pasiūlyti specialius dubenėlius, lovytes ar net augintinių priežiūros paslaugas. Alternatyva - nuomojami butai ar namai per platformas kaip Airbnb. Čia dažnai daugiau laisvės ir erdvės, tačiau reikia būti ypač atsakingiems. Kempingai - puikus pasirinkimas tiems, kurie mėgsta gamtą.
Kelionės metu augintinio elgesys gali keistis dėl streso ar naujos aplinkos. Net ramiausi namuose gyvūnai gali tapti nervingi ar agresyvūs. Identifikacijos žymės ant antkaklio turėtų būti atnaujintos su kelionės metu aktualiais kontaktais. Jei planuojate ilgesnę kelionę, geriau nurodyti mobiliojo telefono numerį nei namų adresą. Klimato pokyčiai gali paveikti augintinio savijautą. Keliaujant į šiltesnį klimatą, reikia užtikrinti pakankamai šešėlio ir vandens. Vietinė fauna ir flora gali kelti pavojų. Informuokitės apie nuodingus augalus, pavojingus vabzdžius ar laukinius gyvūnus kelionės tikslo vietoje.
Šunys paprastai lengviau prisitaiko prie kelionių nei katės. Tačiau ir čia yra savo specifika. Dideli šunys automobilyje turėtų turėti pakankamai vietos atsigulti, o maži gali jaustis saugiau specialiose nešyklėse. Katės kelionėse dažnai patiria didesnį stresą. Jos labiau prisirišusios prie teritorijos nei prie žmonių, todėl aplinkos keitimas jiems ypač sunkus. Feromono purškikliai gali padėti sumažinti stresą. Smulkūs gyvūnai (triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai) reikalauja ypač stabilios temperatūros ir drėgmės. Jų nešyklės turėtų būti apsaugotos nuo skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių.
Grįžus iš kelionės, augintiniui reikia laiko prisitaikyti prie namų aplinkos. Kai kurie gyvūnai gali elgtis keistai - slėptis, atsisakyti maisto ar būti neramūs. Veterinarijos patikrinimas po kelionės gali būti naudingas, ypač jei keliavote į egzotiškas šalis ar pastebėjote augintinio elgesio pokyčių. Kelionės patirtis padės geriau pasiruošti ateities kelionėms. Užsirašykite, kas pavyko gerai, o ką reikėtų pakeisti. Keliauti su gyvūnais nėra neįmanoma, tačiau reikalauja kruopštaus planavimo ir kantrybės. Kiekviena kelionė - tai mokymosi patirtis, kuri padeda geriau suprasti savo augintinio poreikius ir reakcijas.
Svarbiausia - nepulti į kraštutinumus. Pradėkite nuo trumpų kelionių netoli namų. Tai padės ir jums, ir augintiniui prisitaikyti prie kelionių specifikos. Pamažu galite didinti atstumą ir kelionės trukmę. Kelionės su augintiniais gali tapti nuostabiais prisiminimais visai šeimai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) numato griežtinti gyvulių transportavimo ilgais atstumais reikalavimus, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė. Tokio pasitarimo būtinybė iškilo po to, kai vienas po kito nuskambėjo keli neatsakingi gyvulių vežėjų veiksmai. VMVT direktorius Darius Remeika pristatė sprendimą sugriežtinti gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo, ypač gyvūnų vežimo metu, kontrolę.
VMVT specialistai informavo, kad nuo šiol gyvūnų siuntų patikrinimas prieš ilgas keliones ir veterinarijos sertifikatų išdavimas galvijams, avims, ožkoms ir arklinių šeimos gyvūnams (išskyrus registruotus arklinius) bus vykdomas tik VMVT inspektorių darbo laiku, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl to galėtų nukentėti gyvūnų gerovė. Prašymai išduoti veterinarijos ar vidaus prekybos sertifikatą kartu su sertifikavimui reikalingais dokumentais teritorinei VMVT turės būti pateikti ne vėliau kaip likus dviem darbo dienoms iki numatomos kelionės pradžios. Veterinarijos sertifikatus išduodantys veterinarijos gydytojai prieš ilgą kelionę atliks ne tik vežamų gyvūnų, bet ir papildomus transporto priemonių patikrinimus. Taip pat gyvūnų vežėjai privalės kruopščiau planuoti keliones ir, kartu su kitomis institucijomis, bus griežčiau tikrinami kelionės metu.
VMVT specialistai atkreipė dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai vežėjai kelionei reikalingus dokumentus VMVT pateikia prieš pat išvykimą, todėl inspektoriams nepakanka laiko juos tinkamai įvertinti, o gyvūnų siuntoms išvykstant naktį atliekamas tik dokumentinis transporto priemonių patikrinimas. „Siekdami užtikrinti gyvūnų gerovės reikalavimų laikymąsi, nuo 2019 m. įvedėme draudimą vežti gyvūnus į ilgas keliones, kai Lietuvoje ir kitose šalyse, per kurias bus vykstama, oro temperatūra siekia daugiau nei 30 0C. Taip pat vežėjams rekomendavome gyvūnams skirtą plotą padidinti bent 20 %, o į pasienio postus atvykti ryte, siekiant išvengti prastovos. Tačiau, kaip matome iš fiksuojamų pažeidimų, vien šių priemonių nepakanka. Todėl priėmėme sprendimą sugriežtinti gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimo, ypač gyvūnų vežimo metu, kontrolę“, - kalbėjo VMVT direktorius Darius Remeika.
„Norisi dar kartą priminti, kad kelionių organizatoriai bei gyvūnų vežėjai tiesiogiai atsakingi už vežamų gyvūnų priežiūrą ir gerovę visos kelionės metu. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama kontrolę, kruopščiai tikrins ne tik išleidžiamas gyvulių siuntas išvykimo vietoje, bet ir stiprins kontrolę, kaip buvo laikomasi reikalavimų kelionės metu. Gyvūnų gerovė yra svarbiausias mūsų prioritetas ir su piktnaudžiavimu ar aplaidumu nebus taikstomasi“, - pasitarimą apibendrino D. Remeika.
VMVT duomenimis, iš Lietuvos kasmet išvežama apie 130 tūkstančių galvijų. Žemiau pateikiami duomenys apie iš Lietuvos išvežtų galvijų siuntas ir skaičių:
| Metai | Siuntos | Galvijai |
|---|---|---|
| 2017 | 2 299 | 130 851 |
| 2018 | 2 394 | 133 899 |
Galvijai Lietuvoje
Lietuva pasiekė ribą, kai nebėra pakankamai vietos laikyti benamiams gyvūnams. Su neabejingų žmonių finansine pagalba niekam nebereikalingus gyvūnus priimančios nevyriausybinės prieglaudos patiria nuolatinį VMVT spaudimą, kurį lydi baudos ir raginimai bet kokiu būdu atsikratyti gyvūnų pertekliumi. Remiantis VMVT pateiktais duomenimis, pernai jie patikrino daugiau negu 88 proc. prieglaudų, kai tuo tarpu verslo tikslais gyvūnus veisiantys daugintojai buvo patikrinti vos 44 proc.
„Nuo pat daugyklų skandalo pradžios iki dabar VMVT ieško, kur perkelti žiauriomis sąlygomis laikytus gyvūnus ir čia gelbėja būtent nevyriausybinės organizacijos, kurios iš valstybės negauna nė cento. Nors teisės aktai reikalauja perduodamus gyvūnus suženklinti, VMTV šios prievolės sau niekada netaiko. Ji priduria, kad VMVT lygiai taip pat nusigręžia ir nuo gyvūnams reikalingų veterinarinių paslaugų suteikimo. „Susidaro įspūdis, kad VMVT svarbiausia paimti gyvūnus, juos kažkur padėti ir taip nusimesti nuo pečių atsakomybę. Palikę prieglaudas be pagalbos ir finansinės paramos, sekantį kartą jie sugrįžta į jas matuoti grindų paviršių ir skaičiuoti jų pačių atvežtų gyvūnų perteklių. Pabaigoje jie ragina atsikratyti pertekliumi ir tik išrašo baudas, kurių pinigai sugrįš į valstybės biudžetą.
Per beveik 15 metų nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje skaičius išaugo nuo 2 iki 70. Jos iš esmės pakeitė prieš tai buvusias komunalines gyvūnų karantino tarnybas, kurių pagrindinė veikla buvo gatvių valymas, t. y. „Nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų atsiradimas iš esmės pakeitė valstybėje tvyravusias žiaurias benamių gyvūnų populiacijos valdymo priemones. Praėjusiais metais iš letargo miego pabudusi VMVT, prisidengdama „gyvūnų grovės“ tikslais, ėmėsi valstybinės kontrolės priemonių ir tikrino gyvūnų globa užsiimančias organizacijas. Mes puikiai suprantame, kad kontrolė yra reikalinga.
„Niekas neskaičiuoja ir nepasako, kaip padaryti tai, kas neįmanoma - tai nėra mūsų gyvūnai. Visi gyvūnai Lietuvos gatvėse, prieglaudose, įskaitant jų perteklių, yra valstybės gyvūnai ir valstybės problema. Tokia valstybės kontrolė, kokią šiuo metu vykdo VMVT, yra ne kontrolė, o galios ir abejingumo demonstravimas, valstybei vėl ir vėl siekiant išvengti esminių problemos sprendimo veiksmų. Pavyzdžiui, VMVT, atlikdama valstybinę kontrolę ir patikrinusi net 88 proc. prieglaudų, jokio bendro ten rastų gyvūnų skaičiaus viešai nepateikė, tokių duomenų neanalizavo ir vaizdinės medžiagos nerodė.
„VMVT nepaėmė gyvūnų iš „žiaurių“ sąlygų, neperdavė jų kitam gyvūnus galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui ir nesiėmė jokių kitų priemonių padėti užtikrinti tinkamą gyvūnų laikymą. O juk jei tikrai rūpi gyvūnų gerovė ir noras padėti prieglaudoms, galėjo tai padaryti. Vietoj to, nurodė terminą iki kada rasto perviršio turi nebelikti, nenurodant, kokiais humaniškais būdais prieglaudoms tai reikėtų padaryti.
„Visi žinome, kodėl VMVT pareigūnai, nustatę prieglaudoje tariamą žiaurų elgesį su gyvūnais nesiėmė jiems įstatymo numatytos prievolės perkelti gyvūnus į jiems saugią vietą. Nes kitų vietų, kur jie galėtų būti patalpinti tinkamomis sąlygomis, Lietuvoje nėra - visos organizacijos yra perpildytos. „Mes visi, veikiantys gyvūnų apsaugos srityje, stebime, kaip VMVT siekia tik bausti nevyriausybines organizacijas, reikalauja atsikratyti benamiais gyvūnais, toliau į pilnas prieglaudas patys veža konfiskuotus gyvūnus, bet nesiima jokių esminių benamių populiacijos valdymo priemonių. Jeigu Vyriausybė su savo pavaldžia įstaiga nepradės spręsti šios problemos iš esmės, mes benamius gyvūnus pradėsime vežti prie šių įstaigų durų. Ir kai jie juos veš kur nors patalpinti, mes prašysime matuoti patalpos plotą ir žiūrėsime, kaip jiems patiems sekasi užtikrinti gyvūnų laikomas sąlygas pačių pertekliniams gyvūnams“, - sako GATO vadovė B.
„Reikalavimai atsikratyti pertekliniais gyvūnais nenurodant humaniškų būdų yra atviras valstybės skatinimas grįžti prie dešimtmetį atgal taikytų benamių gyvūnų valdymo priemonių - juos tiesiog žudyti. Gyvūnų prieglaudoms padeda ne Vyriausybė, bet neabejingi žmonės. Tuo tarpu, viskas, ką daro Vyriausybė - nepaklūstančioms reikalavimams atsikratyti gyvūnų skiria baudas ir atvyksta nuolatiniams patikrinimams, besitikėdami, kad gyvūnų prieglaudose tiesiog neberas, taip panaikinant ir valstybinių įstaigų pareigūnų įstatymines pareigas pasirūpinti netinkamomis sąlygomis laikomais gyvūnais“, - teigia B.
Gyvūnų teisių protestas