Ar žinojote, kad kiekviena savivaldybė Lietuvoje turi savo taisykles, reglamentuojančias gyvūnų laikymą? Šiame straipsnyje aptarsime, kokios sąlygos taikomos laikant du gyvūnus bute, kokie mokesčiai gali būti taikomi ir ką daryti, jei kaimynų augintiniai trikdo jūsų ramybę.
Bendrosios taisyklės ir reikalavimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, savivaldybės yra atsakingos už gyvūnų laikymo taisyklių nustatymą savo teritorijoje. Šios taisyklės nustato, kaip gyvūnai, įskaitant šunis, turi būti laikomi, kad nebūtų trikdoma aplinkinių ramybė, pažeidžiama viešoji tvarka ir pan. Todėl susidarius situacijai, kai šios taisyklės yra pažeidžiamos, reikėtų kreiptis į savivaldybę, kurioje gyvenama.
Savivaldybės taip pat atsako už šių taisyklių priežiūrą ir kontrolę, todėl rekomenduojama kreiptis į tam tikrą savivaldybę ar asociaciją.
Gyvūnų laikymo reikalavimai
Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Kiekvienas gyvūnas turi būti laikomas, šeriamas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Jei gyvūnas pasimeta, gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai ir registratoriui. Asmuo, radęs pasimetusį gyvūną, privalo apie tai pranešti gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai.
Gyvūnų laikymas bute
Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos parengtą aprašą, butuose galima laikyti daugiausia du šunis, arba dvi kates, arba šunį ir katę. Taip pat leidžiama laikyti jauniklių vadas iki 4 mėn. amžiaus. Negalima gyvūnų laikyti ar palikti rūsiuose, balkonuose, koridoriuose, laiptinėse.
Gyvūnų šeimininkai įpareigojami nedelsiant surinkti gyvūno ekskrementus jam priteršus viešoje vietoje. Apskritai draudžiama gyvūnus vedžioti vaikų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose. Draudžiama ne tik žiauriai elgtis su gyvūnais, bet ir propaguoti tokį elgesį.
Pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybės taisyklės nustato, kad daugiabučio namo viename bute leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
Bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai, atsižvelgiant į veislės ar rūšies ypatumus, nešami specialiuose narveliuose, kuprinėse, ant rankų arba vedami su sutrumpintu iki 1 metro pavadėliu ir antsnukiu. Vežti liftu gyvūnus daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra įkurtų bendrijų, galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti žmonės, esantys lifte.
Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.
Gyvūnų laikymo atmintinė Vilniuje.
Mokesčiai už gyvūnų laikymą
Savivaldybės renka rinkliavas už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose. Kiekviena jų turi savo gyvūnų laikymo taisykles. Tačiau mokesčių sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikianti tam tikrą naudą mokesčių mokėtojams.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės teigimu, svarbu sužymėti visus gyvūnus. Ne tam, kad tiesiog surinktum iš tų žmonių pinigus. Žymėjimas reikalingas tam, kad geriau kontroliuotume neatsakingus šeimininkus, tuos, kurie žiauriai elgiasi su augintiniais. Lengviau būtų surasti gyvūno šeimininką, taip pat žinotume tikruosius naminių gyvūnų kiekius.
Tiesa, turėtų būti pateikiama ir aiškesnė informacija, kur tos lėšos nukeliauja, kiek jų skiriama beglobių gyvūnų gaudymui, priežiūrai.
Gyvūnų registravimas
Šiuo metu nėra prievolės registruoti naujai įsigytus gyvūnus. Tačiau gyvūno registracija, identifikacija yra svarbi. Ir tikrai ne todėl, kad būtų galima skrupulingai surankioti po 5 ar 10 litų iš gyvūnų augintojų.
Nuo 2016-ųjų mikroschemomis bus ženklinami katės, šunys ir šeškai. Specialus gyvūno kodas bus susijęs su jo savininko asmens kodu ir gyvenamąja vieta. Sistema turėtų padėti lengviau atrasti gyvūnų savininkus, mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus, beglobius gyvūnus.
Jei kurioje nors savivaldybėje bendruomenė melste mels leisti bute laikyti tris kates, savivaldos atstovai greičiausiai duos tokį leidimą.
Ką daryti, jei kaimynų gyvūnai trikdo ramybę?
Jei kaimynų gyvūnai nuolat loja ar kitaip trikdo jūsų ramybę, pirmiausia reikėtų pabandyti taikiai išspręsti problemą - pasikalbėti su gyvūno laikytoju ir išsakyti savo pastebėjimus. Gali būti, kad jis nė neįtaria, kad gyvūnas, paliktas vienas namuose, nuolat loja. Pokalbis - tai pirmas ir dažnai veiksmingas žingsnis.
Jei tai nepadeda, toliau rekomenduojama:
- Kreiptis į savivaldybės viešosios tvarkos skyrių, jei trikdoma rimtis.
- Kreiptis į VMVT, jei kyla įtarimų dėl gyvūno nepriežiūros.
- Kviesti policiją bet kuriuo paros metu, jei šuns lojimas nuolat trikdo ramybę, o šeimininkai nereaguoja.
Prieš kreipiantis į institucijas verta rinkti objektyvius įrodymus - pavyzdžiui, įrašyti šuns lojimą ar fiksuoti, kokiu dažnumu ir kokiomis valandomis trikdoma ramybė.
Jei pranešta informacija apie pažeidimą pasitvirtina, tuomet yra kalbamasi su augintinio savininku, jis įspėjamas apie galimas teisines pasekmes. Tačiau pranešus apie situaciją vieną ar du kartus, nereiškia, kad augintinio savininkas tikrai bus nubaustas. Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, todėl gali būti naudojamos skirtingos priemonės jai spręsti.
Už triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimą numatyta bauda nuo 100 iki 1 tūkst. eurų.
Institucijų veiksmai
VMVT gali atlikti patikrinimą dėl gyvūno laikymo sąlygų ir, nustačiusi pažeidimų, įpareigoti savininką juos pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinami arba yra pakartotiniai, VMVT gali skirti administracinę baudą pagal ANK 346 straipsnį („Gyvūnų gerovės pažeidimas“), o esant sunkesniems atvejams - spręsti dėl gyvūno konfiskavimo ar perduoti informaciją policijai, jei įžvelgiama BK 310 straipsnio („Žiaurus elgesys su gyvūnais“) požymių.
Savivaldybės viešosios tvarkos skyrius arba policija gali reaguoti dėl triukšmo - jei nustatoma, kad gyventojų poilsis sistemingai trikdomas, taikomos administracinės nuobaudos už viešosios rimties trikdymą.
Svarbu atminti
Gyvūnų laikymo taisyklės gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės. Gyvūnų registravimas ir ženklinimas tampa vis svarbesnis. Pašnekovų teigimu, gyvenant bendroje patalpoje su keliomis šeimomis ir norint įsigyti augintinį, privaloma gauti raštišką visų pilnamečių sutikimą. Be to, yra šunų, kurių auginimui reikia gauti leidimą, taip pat ir tokių, kurie Lietuvoje apskritai yra draudžiami. Lietuvoje katės, šunys ir šeškai privalo būti skiepijami, čipuojami ir registruojami. Už šių taisyklių pažeidimus gali grėsti gyvūno konfiskavimas ir baudos nuo 30 iki 550 eurų.
Vilniaus savivaldybės teigimu, leidimų mūsų šalyje reikia norint laikyti ir pavojingų veislių šunis. Už leidimų neturėjimą gali būti skirta bauda nuo 30 iki 550 eurų.
Pavojingų šunų veislių sąrašas:
- Amerikiečių Stafordšyro terjeras
- Stafordšyro bulterjeras
- Amerikiečių buldogas
- Argentinos dogas
- Fila Brasileiro (Brazilų mastifas)
- Kangalą (Turkų aviganis)
- Kaukazo aviganis
- Pietų Rusijos aviganis
Vilniaus savivaldybės teigimu, Lietuvoje taip pat draudžiama laikyti ir veisti kovinių veislių šunis bei kovinių ir pavojingų veislių mišrūnus. Už tai gali būti skirta bauda iki 550 eurų.
Savivaldybių atstovai paminėjo ir tai, kad visi šunys, o taip pat katės ir šeškai, turi būti ženklinti mikroschemomis, vakcinuoti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Anot R. Savickienės, ši prievolė įsigaliojo 2021 m. gegužės 1 d. ir yra taikomas daugumoje ES valstybių.
Ji paminėjo, kad augintinio ženklinimas ryžio grūdo dydžio plokštele po oda ir augintinio bei jo savininko duomenų registravimas yra neabejotina nauda.
Pašnekovė įvardijo, kad tai padeda identifikuoti gyvūną, jį susekti, dėl ko yra mažiau pasimetusių gyvūnų: „Norint nustatyti gyvūno tapatybę, prie ženklinimo vietos priartinamas skaitytuvas ir ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį galima surasti gyvūno šeimininkus.“
| Gyvūnas | Privalomi veiksmai |
|---|---|
| Šunys | Ženklinimas mikroschema, vakcinacija, registracija GAR |
| Katės | Ženklinimas mikroschema, vakcinacija, registracija GAR |
| Šeškai | Ženklinimas mikroschema, vakcinacija, registracija GAR |
Laikantiems gyvūnus daugiabučiuose svarbu žinoti: Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus. Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę. Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus. Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu. (Šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.). Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu. Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte. Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti įmonė privalo teikti Administracijai informaciją apie administruojamuose namuose laikomus šunis, kates. Laikyti šunis, kates bute, taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą. Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos. Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
Draudžiama: daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus; šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių); gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.