Atėjus rudeniui, mūsų sodai ir kiemai pasipuošia nuostabiomis spalvomis, tačiau kartu atsiranda ir didelis iššūkis - krūvos nukritusių lapų. Nors dažnai esame linkę juos tiesiog išvežti ar sudeginti, tai auksinė galimybė! Lapų kompostavimas yra vienas geriausių būdų ne tik atsikratyti rudeninių lapų pertekliaus, bet ir sukurti neįkainojamą, derlingą dirvožemio priedą, žinomą kaip lapų kompostas.
Kompostavimas - tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu - kompostu. Šis procesas vyksta mikroorganizmų pagalba. Tai yra vienas iš būdų perdirbti atliekas ir svarbiausia, atsikratyti šiukšlių. Kompostavimas patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekomis, tokiomis kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t. t.
Tai labai praktiškas sprendimas išvengiant atliekų išvežimo mokesčių, o kompostu patręšę žemę grąžinsite dirvai prarastas medžiagas ir pagerinsite jos kokybę.
Normalus lapų komposto nokinimas trunka 6-12 mėnesių. Lapų kompostas skaidosi lėčiau nei įprastas kompostas. Neskubėkite ir leiskite gamtai daryti savo darbą.
Svarbu: surinkti būtina ne tik nukritusius lapus, bet ir ant vaismedžių likusias kaboti vaisių liekanas, vadinamąsias mumijas.
Šiame straipsnyje mes gilinsimės į lapų kompostavimo procesą, atskleisime jo privalumus ir pateiksime nuoseklias instrukcijas, kaip tai padaryti teisingai.
Kaip namuose pasigaminti komposto | Virtuvės atliekų komposto atnaujinimas
Lapų Komposto Privalumai
Lapų kompostas - tai ne šiaip sau supuvę lapai. Tai - tamsi, puri, žemės kvapo organinė medžiaga, kurią sukūrus, Jūsų sodas Jums padėkos.
- Dirvožemio struktūros gerinimas: Lapų kompostas yra puikus dirvožemio kondicionierius. Jis padeda sunkioms molingoms dirvoms tapti puresnėms, geriau praleidžiančioms orą ir vandenį, o smėlingoms dirvoms - sulaikyti drėgmę ir maistines medžiagas.
- Drėgmės sulaikymas: Lapų kompostas veikia kaip kempinė, sugebanti sulaikyti didelį kiekį vandens.
- Naudingų mikroorganizmų skatinimas: Lapų kompostas sukuria idealią aplinką dirvožemio mikroorganizmams, sliekams ir kitiems gyviams, kurie yra gyvybiškai svarbūs sveikai dirvožemio ekosistemai.
- Piktžolių slopinimas: Naudojant lapų kompostą kaip mulčią, sukuriamas fizinis barjeras, kuris trukdo piktžolėms dygti ir augti.
Kaip Pasigaminti Lapų Kompostą: Žingsnis Po Žingsnio
Lapų kompostavimui nereikia brangios įrangos ar sudėtingų technologijų.
Reikalingi įrankiai ir medžiagos:
- Lapų smulkintuvas (neprivaloma, bet labai rekomenduojama): Ši mašina smulkina lapus, kas žymiai pagreitina ir pagerina kompostavimo procesą.
- Didelis šiukšlių maišas: Tvirti, dideli juodi šiukšlių maišai su skylutėmis (kad patektų oras) tinka mažesniems lapų kiekiams.
Žingsniai:
- Surinkimas:
- Kada: Geriausias laikas - ruduo, kai lapai masiškai krenta nuo medžių.
- Kaip: Naudokite grėblį, lapų pūstuvą ar vejapjovę su lapų surinkimo funkcija.
- Smulkinimas:
- SVARBU: Smulkinimas yra kritiškai svarbus žingsnis, nors ir neprivalomas.
- Vejapjovė: Paskleiskite lapus plonu sluoksniu ant vejos ir pravažiuokite per juos vejapjove kelis kartus. Surinkite susmulkintus lapus į vejapjovės krepšį.
- Vietos parinkimas:
- Vieta: Pasirinkite vėsią, pavėsingą vietą sode. Tiesioginiai saulės spinduliai gali per daug išdžiovinti kompostą.
- Tinklinis komposteris: Iš tinklo suformuokite cilindrą. Pritvirtinkite kraštus viela.
- Šiukšlių maišai: Pripildykite tvirtus juodus šiukšlių maišus susmulkintais lapais. Prieš užrišdami, įpilkite vandens, kad lapai būtų drėgni (kaip išgręžta kempinė). Pradurkite maišuose kelias skylutes orui.
- Drėkinimas:
- Drėgmė: Lapai turi būti drėgni, bet ne permirkę. Kiekvieną kartą, kai pridedate naują lapų sluoksnį, gerai sudrėkinkite jį vandeniu.
- Papildomi priedai (neprivaloma): Norėdami pagreitinti procesą, galite į lapų krūvą įmaišyti šiek tiek nupjautos žolės (azoto šaltinis), nedidelį kiekį subrendusio komposto ar dirvožemio (mikroorganizmų šaltinis).
- Priežiūra:
- Drėgmės palaikymas: Reguliariai tikrinkite komposto drėgmę. Jei kompostas sausas, palaistykite jį.
- Maišymas (aeracija): Kartas nuo karto (kas 1-3 mėnesius) permaišykite lapų krūvą šakėmis. Tai užtikrina oro patekimą, kas yra svarbu skaidymo procesui ir neleidžia kompostui užrūgti ar atsiduoti nemaloniu kvapu.
- Kantrybė: Lapų kompostas skaidosi lėčiau nei įprastas kompostas.
- Naudojimas:
- Mulčiavimui: Paskleiskite lapų kompostą aplink augalus kaip mulčią.
Svarbūs Patarimai ir Aspektatai
- Lapų rūšys: Nors dauguma lapų tinka kompostavimui, kai kurie skaidosi greičiau nei kiti.
- Beržo, klevo, uosio, liepos lapai skaidosi gana greitai.
- Ąžuolo, buko, kaštono lapai yra kietesni ir skaidosi lėčiau dėl didesnio taninų kiekio. Juos būtinai smulkinkite!
- Vengti ligotų lapų: Niekada nekompostuokite lapų, kurie turi ligos požymių (pvz., miltligė, juodosios dėmės) ar yra paveikti kenkėjų. Nukritusius lapus tiesiog sumetus į krūvą, sukuriama patogi terpė plisti augalų grybinėms ligoms.
- Anglies ir azoto balansas (lapų komposto ypatumai): Lapai yra daugiausia anglies turinti organinė medžiaga. Įprastam kompostui reikia subalansuoto anglies (rudų medžiagų) ir azoto (žalių medžiagų) santykio, kad procesas vyktų greitai ir karštai. Lapų kompostavimas yra kitoks - tai vėsesnis procesas, kurį daugiausia atlieka grybai. Todėl Jums nereikia didelio azoto kiekio.
- Kuo smulkiau, tuo geriau: Pakartosiu dar kartą - smulkinimas yra Jūsų geriausias draugas. Kuo smulkesni lapai, tuo greičiau jie suirs.
- Drėgmė, drėgmė, drėgmė: Tai antras svarbiausias veiksnys po smulkinimo. Lapų kompostas turi būti nuolat drėgnas, kaip išgręžta kempinė.
- Suteikite jam laiko: Lapų kompostas nėra greitas projektas.
Kompostavimo Dėžės ir Krūvos
Komposto dėžės kompaktiškesnės, jose geriau efektyviau reguliuojama šiluma ir drėgmė. Jei nuspręsite ją įsirengti patys, prisiminkite, kad joje turi vykti oro cirkuliacija, nes jūsų atliekas skaidantiems mikroorganizmams reikalingas deguonis.
Net jeigu žiemai plėvele ar dangčiu kompostą uždengiate, prisiminkite, kad bent minimalus kiekis drėgmės ir oro į komposto krūvą turi patekti.
Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena su tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena krūva, antraisiais - antra, trečiaisiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau bus tinkama naudoti.
Kompostuojant ant žemės, kompostas bręsta ilgiau (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką. Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta (iki 1 metų). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką.
Vietos parinkimas:
Reikia atsižvelgti į vietos saulėtumą. Reikia vengti tiesioginės saulės, tačiau vieta turi būti ir nepavėsinga, kadangi skaidymo procesui vykti reikia šilumos. Tad geriausias sprendimas būtų kompostavietę įrengti toliau nuo namo ir tiesiog priprasti atliekas panešėti kiek toliau.
Kompostavimo Sistemos:
- Vieno ar dviejų konteinerių sistema: Paprasčiausias būdas - viską supilti į krūvą. Bet jei atliekų daug - vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrąją. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą.
- Dviejų ar trijų konteinerių sistema: Šios sistemos pranašumas yra tas, jog užpildžius vieną dėžę, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu krūva pravėdinama ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto.
- Sukamasis kompostavimas: Šis kompostavino būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Konteineris beveik pripildomas, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinama.
- Tranšėjinis kompostavimas: Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20 cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai.
- Sliekai - kompostuotojai: Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų.
Ką Galima ir Ko Negalima Dėti Į Kompostą
Tinka:
- Sodo ir daržo augalai
- Šienas, šiaudai
- Nupjauta žolė
- Lapiai
- Smulkios medžių ir krūmų šakelės
- Pjuvenos
- Vandens telkinių augalai ir dumbliai
- Kai kurios virtuvės atliekos, arbatos, kavos tirščiai
- Biuro popierius bei kartonas (be spalvotos spaudos)
Netinka:
- Riešutmedžių lapai
- Ligoti augalai
- Aliejingos atliekos
- Mėsa
- Didelis kiekis obuolių ar citrusinių vaisių
Komposto Bręsimo Laikas
Kompostavimo trukmė priklauso nuo kompostuojamų atliekų ir naudojamos technologijos. Tinkamas naudoti kompostas gaunamas po 6 mėnesių iki 2 metų.
Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytis, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.
Svarbu: Jei į komposto dėžę ketinama įmesti piktžolių su subrendusiomis sėklomis, jas vertėtų prieš tai uždengti skaidria plėvele ir palaikyti saulės atokaitoje. Taip sėklos perkais, sušus ir praras daigumą.
Drėgmės ir Temperatūros Palaikymas
Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50 °C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti.
Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60 proc. Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos daugiau vandens neišspausi. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.
Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu kompostą patartina pavartyti, kad jis prisisotintų deguonies, skatinančio augalinių medžiagų irimą.
Pastaba: Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70 °C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, kompostą reikia laistyti arba maišyti, vartyti.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Ar lapų kompostas skiriasi nuo įprasto komposto?
Taip, skiriasi. Įprastas kompostas gaminamas iš įvairių organinių atliekų (virtuvės likučių, nupjautos žolės, sodo atliekų, lapų) ir siekia greito, karšto skaidymo proceso, kuriam reikalingas subalansuotas anglies ir azoto santykis. Lapų kompostas gaminamas beveik išimtinai iš lapų, jame daugiausia anglies, ir tai yra lėtesnis, vėsesnis procesas, kurį daugiausia atlieka grybai.
Kiek laiko užtrunka pagaminti lapų kompostą?
Priklausomai nuo lapų smulkinimo laipsnio, lapų rūšies, drėgmės ir aeracijos (maišymo), procesas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2 metų.
Ar galima kompostuoti ligotus lapus?
Nerekomenduojama. Ligoti lapai (pvz., su miltligės, juodųjų dėmių, rūdžių požymiais) gali pernešti ligų sporas į Jūsų kompostą, o vėliau ir į dirvožemį.
Ar reikia į lapų kompostą dėti kitų medžiagų, be lapų?
Nereikia. Lapų kompostas puikiai susidaro iš vienų lapų ir vandens.
Kaip žinoti, kad lapų kompostas yra paruoštas?
Paruoštas lapų kompostas yra tamsios spalvos, purus, žemės kvapo ir jame nebelieka atpažįstamų lapų.
Ar galima tiesiog sukrauti lapus į krūvą ir palikti?
Taip, galite. Lapai natūraliai suirs, tačiau procesas užtruks ilgiau ir gali būti mažiau efektyvus, jei krūva bus per sausa ar per tanki.
Tikiuosi, kad šis išsamus gidas įkvėpė Jus imtis lapų kompostavimo ir atrasti šio nuostabaus sodo gerintojo naudą. Nepamirškite, kad ruduo - tai ne tik derliaus nuėmimo, bet ir pasiruošimo kitam sezonui metas.