Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo klausimus, susijusius su santuoka, bei kitus svarbius aspektus.
Kas turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu?
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis tam tikrais atvejais. Tai galioja:
- Asmenims, ištremtiems iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m.
- Asmenims, išvykusiems iš Lietuvos iki 1990 m.
- Taip pat asmenys, kitos valstybės pilietybę įgiję laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2006 m. galintys įrodyti savo ar savo tėvų, ar senelių arba prosenelių (ar vieno iš jų) iki 1940 m. birželio 15 d. savo lietuvių kilmę.
Svarbu suprasti, kas laikomas asmeniu, ištremtu iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. Tokiu laikomas asmuo, kuris turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir buvo ištremtas laikotarpiu nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d.
Taip pat svarbu apibrėžti, kas laikomas asmeniu, išvykusiu iš Lietuvos iki 1990 m. Toks asmuo turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jei 1990 m. kovo 11 d. neturėjo kitos valstybės pilietybės. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Kas laikomas asmeniu, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiu Lietuvos Respublikos pilietybę? Tai asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Dokumentai, patvirtinantys Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m.
Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę:
- Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.
- Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m.
- Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.
Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d. Taip pat gali būti pateikiamas užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai, pvz.: dokumentai apie turėtą nekilnojamąjį turtą ir (ar) žemę, apie dalyvavimą rinkimuose iki 1940 m. birželio 15 d.
Išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. gali patvirtinti kelionės sutartys, sudarytos iki 1940 m. birželio 15 d. Sąrašas nėra baigtinis, gali būti pateikti kiti turimi dokumentai.
Požiūris: Vieno žmogaus biurokratinė kelionė siekiant įgyti Lietuvos pilietybę pagal kilmę
Pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę
Jeigu esate Lietuvos Respublikos pilietis ir įgijote kitos valstybės pilietybę, apie tai privalote per 2 mėnesius informuoti Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą.
Pranešime turite nurodyti savo asmeninį el. pašto adresą. Užpildžius pranešimą per MIGRIS, būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą arba Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą ir pateikti prie pranešimo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo.
Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu. Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Svarbu žinoti, kad Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą). Papildomi dokumentai negali būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.
Migracijos departamentas nagrinėja pranešimus apie asmenų įgytą kitos valstybės pilietybę ir priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo, kuomet asmenys turi teisę būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiais, arba teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo priima vidaus reikalų ministras.
Nepranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę užtraukia baudą nuo 300 iki 850 Eur.
Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo
Asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali pateikti prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, jei turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei. Prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo turi būti paduotas per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.
Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Vaikų iki 18 metų, ir asmenų, teismo pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo paduoda jų atstovai, t. y. tėvai arba globėjai. Tokiu atveju prie prašymo taip pat būtina pridėti galiojantį atstovo asmens tapatybės dokumentą ir atstovavimą patvirtinantį dokumentą.
Prašyme turite nurodyti savo asmeninį el. pašto adresą. Užpildžius prašymą per MIGRIS, būtina asmeniškai atvykti į Migracijos departamento teritorinį skyrių ir pateikti prie prašymo pridėtų skaitmeninių dokumentų originalus. Į Migracijos departamentą pateikti dokumentų originalus gali atvykti ir Jūsų įgaliotas asmuo.
Dokumentų originalai Migracijos departamentui turi būti pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo užpildymo per MIGRIS dienos.
Visi papildomi dokumentai turi būti įkelti ir teikiami per MIGRIS, o jų originalai turi būti pateikti asmeniškai atvykus į Migracijos departamentą arba per asmens įgaliotą atstovą, arba atsiųsti paštu. Jeigu dokumentų originalus Migracijos departamentui teikia asmens įgaliotas atstovas, jis, atvykęs į Migracijos departamentą, pateikia galiojantį asmens tapatybės dokumentą bei papildomai privalo pateikti atstovavimą patvirtinančius dokumentus, jei tokie nebuvo pridėti prie asmens pranešimo apie įgytą kitos valstybės pilietybę.
Migracijos departamentui paštu atsiųsti dokumentai negrąžinami, išskyrus atvejus, kai asmuo išreiškė rašytinį pageidavimą dėl šių dokumentų grąžinimo ir pats apmokėjo saugų jų siuntimą bei pateikė tokį apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (pvz.: pašto siuntos apmokėjimo kvitą).
Sprendimą priima ir Lietuvos Respublikos pilietybę dekretu išsaugo Lietuvos Respublikos Prezidentas.