Kiek metų gyvena vokiečių aviganiai: faktai, priežiūra ir patarimai

Šuo - seniausias naminis gyvulys. Naminiai šunys kilę iš vilko, šakalo ir kitų plėšrūnų rūšių. Tai rodo akmens amžiaus archeologiniai radiniai. Manoma, kad dabartinio šuns protėviai leidosi prijaukinami žmogaus todėl, kad galėtų lengviau pramisti, ėsdami atliekas nuo pirmykščio žmogaus “stalo”. Kasinėjant daugelį senovinių gyvenviečių, buvo atrasta įvairių rūšių pirmykščių šunų skeletų, labai panašių į šiuolaikinių šunų skeletus.

Šunys skirstomi į 3 grupes: medžiokliniai, tarnybiniai (kartais dar išskiriami kaip atskira grupė sportiniai tarnybiniai), dekoratyviniai. Prijaukinti akmens amžiuje, XII-VII tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Šuo buvo prijaukintas įvairiose vietose, nes pirmieji šunys labai skyrėsi vieni nuo kitų. Tai leido žmogui vėliau išvesti įvairias, besiskiriančias viena nuo kitos ūgiu, kūno sudėjimu, spalva ir elgesio savybėmis, veisles.

Vokiečių aviganis - viena populiariausių šunų veislių pasaulyje. Daug šios veislės šunų ir Lietuvoje. Ar tokį populiarumą lemia vokiečių aviganio išvaizda? Charakteris? Gebėjimas greit mokytis? Ištikimybė žmogui? Ši veislė išvesta Vokietijoje, jų protėviai ganė avis ir gynė bandas nuo plėšrūnų.

Ši veislė buvo plačiai naudojama Vokietijos kariuomenėje Pirmojo pasaulinio karo metu (1914 - 1918). Vėliau iš karo namo grįžę britų ir amerikiečių kariai parsivežė ir šiuos šunis. Labai greitai vokiečių aviganiai išpopuliarėjo abiejose šalyse, onetrukus juos pamėgo visame pasaulyje.

Šiandieninėje kinologijoje, kaip ir gyvenime, vienos veislės praranda populiarumą, kitos įgyja. Visų veislių neįmanoma nei suminėti, nei aprašyti.

Vokiečių aviganio aprašymas

Vokiečių aviganis aukštesnis negu vidutinio ūgio, tvirto ir tvirto sauso konstitucijos tipo. Lytinis diformizmas ryškus. Gerai išvystyta kaulų sistema bei muskulatūra. Šios veislės šunys drąsūs, ištvermingi, nepasitikintys svetimais, vyrauja aktyvi ginybinė reakcija, gera uoslė ir klausa, išlavėjęs jų judėjimo aparatas. Oda elastinga, be raukšlių ir nenukarusi. Kailis tankus , šiurkštokas, vešlus poplaukis.

Patinų aukštis ties ketera - 60-65 cm, patelių 55-60 cm. Formato indeksas: 110-112.

Vokiečių aviganio išvaizdos bruožai:

• Galva pleišto formos, masyvi, kaukolės dalyje normalaus pločio.
• Perėjimas iš kaktos į snukį palaipsnis.
• Snukio linija lygiagreti kaktos linijai.
• Lūpos sausos, prigludusios.
• Dantys stambūs, balti, sukandimas žirklių principo.
• Nosies veidrodėlis stambus, juodas.
• Kaklas tvirtas, muskulingas, sausas, lygus galvos ilgiui, pasviręs 40-45o kampu nugaros linijos atžvilgiu.
• Ketera gerai išvystyta, pastebima.
• Krūtinė ilga, gili, plati, ovalo formos.
• Nugara tvirta, tiesi, plati.
• Juosmuo trumpas, platus, pakilęs, palaipsniui pereinantis į strėnas.
• Strėnos pusapvalės, ilgos, plačios, muskulingos, pereinančios į uodegos pagrindą.
• Uodega kardo formos, paskutiniu slanksteliu siekia kulno sąnarius ar žemiau jų.
• Pečiai raumeningi su taisyklingais kampais, priešpečiai tiesūs, vertikalūs ir lygiagretūs, plaštakos ilgos, spyruokliuojančios, pasvirusios.
• Užpakalinių kojų šlaunys stiprios, raumeningos (žiūrint iš užpakalio, lygiegrečios ir tiesios).
• Kulnų sąnariai sausi, plokšti, taisyklingi.
• Užpakalinės kojos kiek atitrauktos.
• Stiprios slėsnios beveik vertikalios.
• Letenos ovalo formos, sugniaužtos.
• Būdingas aliūras - risčia.

Vokiečių aviganių būna įvairių gražių spalvų. Labiausiai paplitusi kilio spalva - juoda nugara su gelsvai rudomis ar aukso spalvos dėmėmis. Visai juodų, pilkų ar pilkų su šviesiomis arba rudomis dėmėmis šunų pasitaiko taip pat dažnai ir jie gali dalyvauti šunų parodose. Veislės standartus atitinkantis šuo turi trumpą, glotnų kailį su tankia papilve, gerai saugantį nuo prasto oro ir šalčio. Šunų augintojai pamėgo ilgakailius vokiečių aviganius, tačiau jiems nelabai sekasi parodose.

Protingi, ištikimi, patikimi, jautrūs, greitai mokosi . Dėl vokiečių aviganių ištikimybės ir budrumo, šie šunys visame pasaulyje plačiai naudojami policijos darbe ir puikiai tinka apsaugai. Dėl šių savybių vokiečių aviganis yra geras draugas, saugantis namus, ir namiškius. Dauguma šių šunų gerai sutaria su vaikais, ypač jei kartu augo. Vokiečių aviganiai dar plačiai naudojami kaip aklųjų vedliai. Šie šunys labai protingi ir mėgsta įtikti, todėl juos dresuojant, galima išmokyti daugelio kitų veislių šunims neįkandamų dalykų.

Vokiečių aviganių priežiūra

Vokiečių aviganis toks protingas ir jautrus, kad protinis ugdymas tiesiog būtinas. Labai rekomenduojama dresuoti vokiečių aviganį pagal vieną kurią pasirinktą sistemą. Vokiečių aviganis yra didelio dydžio veislė, priklausanti ganymo darbininkų šunų grupei.

Nepamirškite, kad vokiečių aviganiai labai jautrūs ir jų negalima bausti ir ant jų rėkti. Nesistenk vienu ypu išmokyti daugelio dalykų, pamoką visada baik tuomet, kai šunelis ja dar mėgaujasi ir nori tęsti toliau.

Aviganis linkęs stipriai prisirišti prie vieno šeimos nario, dažniausiai prie to, kuris šunį šeria ir dresuoja. Tačiau daugelis šios veislės šunų susidraugauja su visais namiškiais.

Vokiečių aviganis turi dvigubą, nuo prasto oro saugantį kailį, todėl kilimas ir baldai taip pat greitai gali juo pasipuoišti. Daugelis vokiečių aviganių šeriasi dukart per metus, o tai reiškia, kad šuns plaukų bus tikrai labai daug.

Vokiečių aviganių sveikata

Vokiečių aviganių vidutinė gyvenimo trukmė siekia nuo 10 iki 12 metų. Tačiau ši veislė yra linkusį į keletą rimtų sveikatos sutrikimų, tokių, kaip: alkūnės sąnario displazija, šunų klubo displazija (CHD). Taip pat linkę į keletą smulkesnių sutrikimų: kardiomiopatija, hemangiosarkoma, panosteitas, „Villebando“ liga (vWD), degeneruojanti mielopatija, piktybiniai navikai, panusas, karščiavimas, odos alergijos, skrandžio sukimas, katarakta ir perianalinių pūlinių atsiradimas.

Taip pat šios veislės šunys yra linkę sirgti mirtinos grybelinės infekcija, kurią sukelia „Aspergilus“ pelėsis. Dėl Vokiečių aviganių pažeidžiamumo ligoms, kaip ir daugeliui kitų šunų, reikia reguliariai atlikti apžiūrą pas veterinarą.

Pagrindinės ligos, kuriomis gali sirgti vokiečių aviganiai:

1. Klubo sąnario displazija.
2. Alkūnės sąnario displazija.
3. Egzokrininis kasos nepakankamumas.
4. Vėžys (dažniausiai osteosarkoma ir hemangiosarkoma).
5. Išputimas ir skrandžio užsisukimas.
6. Širdies ligos.
7. Degeneracinė mielopatija (neurologinė liga, dažniausiai atsirandanti nuo 8 metų amžiaus).
8. Dvarfizmas (mažas ūgis) dėl hipofizės hormonų nepakankamumo.

Kaip suprasti, kad keturkojis ima senti?

Šuns dydžio ir amžiaus ryšys yra paprastas: kuo didesnis šuo, tuo mažesnė jo gyvenimo trukmė.Senėjimo procesų pradžią lemia ne tik šuns veislė ir dydis. Didelės įtakos turi šuns imuninė sistema, sveikatos būklė, svoris, persirgtos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai. Pirmuosius senatvės požymius pastebėti nesunku: tai žylantis kailis, mažėjanti energija ir nusilpusi ištvermė, pagrindinių pojūčių (uoslės, regos, klausos) sutrikimai, sustabarėję sąnariai.

Taigi, vokiečių aviganiai yra ne tik nuostabūs kompanionai, bet ir reikalauja ypatingos priežiūros ir dėmesio, ypač senstant. Tinkama mityba, reguliari mankšta ir veterinarinė priežiūra gali padėti užtikrinti ilgą ir laimingą jūsų augintinio gyvenimą.

Šunų veislių gyvenimo trukmės palyginimas

Vidutinė šunų gyvenimo trukmė priklauso nuo veislės ir čia galioja taisyklė, kad, kuo didesnis šuo, tuo mažiau jam skirta metų gyventi.

Štai duomenys apie kai kurių šunų veislių gyvenimo trukmę, ir jie patvirtina prieš tai pasakytą teiginį:

tags: #kiek #metu #turi #but #kad #suo