Perkant būstą, vienas svarbiausių klausimų - kiek nuosavų lėšų reikės įnešti. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie yra minimalūs reikalavimai, kokios galimos valstybės paramos priemonės ir kaip planuoti savo finansus, perkant būstą Lietuvoje.
Pradinis įnašas: minimalūs reikalavimai
SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad pagal galiojančius reikalavimus, suteikiant būsto paskolą, gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.
„Kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosavų lėšų dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tačiau tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis negu 15 proc. Planuojant įsigyti pagrindinį būstą su paskola, rekomenduojame nepamiršti, kad lėšų reikės ir remontui ar buto įsirengimui“, - pastebi specialistė.
Kito banko „Luminor“ privačių klientų finansavimo grupės vadovė Lietuvoje Regina Ungulaitienė teigia, kad žmonės pirmiausia įvertina savo galimybes, savo turimas lėšas ir pagal tai sprendžia, kokio svajonių būsto norėtų, už kokią kainą svarstytų jį pirkti ir kokį pradinį įnašą tam galėtų skirti.
„Tendencijos rodo, kad perkant būstą nuosavų lėšų įdedama dažniausiai apie 20 proc. Tačiau reikia nepamiršti, kad finansų įstaiga laikosi tam tikrų reikalavimų ir vertindama planuojamą įsigyti būstą turi atsižvelgti į daug svarbių kriterijų, pavyzdžiui, turto būklę, vietovę, - o tai irgi turi įtakos finansuojamai sumai ir nuosavų lėšų daliai. Kai kada galimas ir toks variantas, kai jau turimas, nesuvaržytas ir asmenine nuosavybe priklausantis turtas yra įkeičiamas, norint finansuoti kitą nekilnojamą turtą. Tokią paskolą mūsų banke vadiname „Paskola idėjoms“. Tokiai paskolai taikomos mažesnės negu vartojimo paskolos palūkanos, ją išmokėti galima per 20 metų ir yra galimybė 1 metams atidėti paskolos grąžinimą“, - teigia specialistė.
Pasak „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, remiantis pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, vidutinis pradinis įnašas nuosavomis lėšomis banke siekė 21 proc.
„Pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės, o bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Būsto įsigijimas su būsto paskola tampa aktualus tada, kai būsto pirkimo sandoriui visos reikalingos sumos gyventojas ar šeima neturi. Jei šeimos pajamos yra tvarios ir pakankamos, būsto paskola gali padėti šį poreikį įgyvendinti. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad galutinius sprendimus dėl įsigyjamo būsto vertės, dydžio, vietos, paskolos laikotarpio ir panašių detalių turi priimti gyventojas - banko specialistai tik pataria ir konsultuoja apie galimybes būstą įsigyti su paskola“, - pastebi S. Abraškevičius.
Taigi, nors minimalus reikalavimas yra 15 proc., dažnai žmonės įneša didesnę sumą, siekdami geresnių paskolos sąlygų ar mažesnių mėnesinių įmokų.
Valstybės parama jaunoms šeimoms
Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais ir valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Šių kreditų atveju valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.
Portalas tv3.lt primena, kad jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 36 metų, gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.
Neauginančioms vaikų šeimoms skiriama 15 procentų, auginančioms 1, 2 ar 3 vaikus - atitinkamai 20 proc., 25 proc., ir 30 proc. subsidija. Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos.
Parama skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione: kompensacijos nėra taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.
Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.
S.Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais bei valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Pastarųjų kreditų atveju, valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.
„Jei klientas gauna pakankamo dydžio valstybės subsidiją, jam savo lėšų pradiniam įnašui gali net ir nereikėti“, - komentavo „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.
Taigi, jaunoms šeimoms, perkančioms pirmą būstą regionuose, valstybės parama gali ženkliai sumažinti pradinio įnašo poreikį.
Kiek reikia nuosavų lėšų? Pavyzdžiai
Nekilnojamo turto skelbimų portale „Aruodas“ pigiausias 2 kambarių, 45 kvadratinių metrų butas, esantis Pašilaičiuose, nevisiškai įrengtas kainuoja 59 000 eurų. 20 proc. nuo šios sumos sudaro 11800 eurų. Tiek reikėtų vidutiniškai turėti lėšų norint įsigyti šį butą. Taip pat reikėtų papildomai lėšų buto įrengimui, skelbime nurodyta, kad standartinis įrengimas kainuoja 10 000 eurų.
Brangiausias 2 kambarių, nevisiškai įrengtas,48 kvadratinių metrų butas irgi esantis Pašilaičiuose kainuoja 80 500 eurų. 20 proc. nuo šios sumos sudaro 16 000 eurų. Tiek reikia vidutiniškai turėti lėšų, norint įsigyti šį butą. Taip pat vidutiniškai 10 000 eurų reikėtų skirti įrengimui.
Šie pavyzdžiai rodo, kad norint įsigyti butą Vilniuje, reikia turėti bent 11 800-16 000 eurų pradiniam įnašui, plius papildomų lėšų įrengimui.
Papildomi finansiniai aspektai
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Turto likvidumas: Anot A. Kvakšys, kokį pradinį įnašą reikės sumokėti asmeniui, priklauso ir nuo turto likvidumo. Kai kalbama apie naujos statybos ir ekonominės klasės butus, turbūt beveik visais atvejais pavyks gauti 85 proc. finansavimą. Tačiau jei kalbame apie turtą, kurį būtų sunku realizuoti, jei bankui galiausiai tektų perimti jį iš kliento, bankas tikrai vertins konservatyviau ir gali paprašyti didesnio pradinio įnašo. Tai yra sprendžiama individualiai, tačiau tokiais atvejais pradinis įnašas galėtų svyruoti tarp 15-30 proc.
- Turto vertinimas: A.Kvakšys atkreipė dėmesį, kad paskolos suma nebūtinai skaičiuojama nuo pirkimo kainos. Visada yra vertinama pirkimo kaina bei rinkos vertė ir finansuojama nuo mažesnio dydžio. Tai yra, jei perkate būstą už 85 tūkst. eurų, o nekilnojamojo turto vertintojas įvertina jį tik 80 tūkst. eurų, tada ir 15 proc. pradinis įnašas pavirsta ne 12 750 eurų, o 17 tūkst. eurų.
- Svarbu tai, kad pradinis įnašas turi būti sukauptas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis, pradinio įnašo finansavimas imant vartojimo paskolą ar bet kokią kitą paskolą nėra galimas.
Be to, reikėtų nepamiršti ir visų papildomų su būsto įsigijimu susijusių mokesčių, įskaitant sutarties sudarymo, notaro, būsto įkeitimo mokesčius.
| Mokesčiai perkant būstą su paskola | Suma (apytiksliai) |
|---|---|
| Turto vertinimas | 200-300 eurų |
| Kredito sutarties pasirašymas banke | 0-500 eurų |
| Notaro mokestis (0,45 proc. nuo sandorio vertės) | Priklauso nuo būsto kainos |
| Būsto registravimas "Registrų centre" | Priklauso nuo turto vertės ir laiko |
| Hipotekos įkeitimas pas notarą | 300-400 eurų |
| Atsiskaitymo patvirtinimas iš notaro | 20-30 eurų |
Patarimai perkant būstą
Buto, kotedžo ar namo pirkimas yra malonus, tačiau sudėtingas procesas. Perkant būstą, kaip ir parduodant, reikia kruopščiai planuoti savo veiksmus ir žinoti ar dabartinė buto pirkimo eiga - tinkama. Tuomet tikrai įsigysite tokį turtą, kuris atitiks jūsų biudžetą bei realią rinkos kainą ir pakankamai ilgai tarnaus jūsų poreikiams.
Prieš pradedant paieškas, svarbu atsakyti į keletą klausimų:
- Kodėl nepatinka dabartinis būstas? Jei nežinote, kodėl nepatinka dabartinis būstas, bus sunku išsirinkti.
- Kokie svarbiausi reikalavimai naujam būstui? Jei būstas jų neatitinka, net nevažiuokite apžiūrėti. Pavyzdžiui, vieta, plotas, įrengimo lygis, statybos metai, kambarių skaičius, aplinka, susisiekimas ir komunikacijos, kaina ir išlaikymo išlaidos.
- Kokios papildomos savybės, kurios pageidautinos, bet nėra būtinos?
- Kiek galite skirti būsto įsigijimui?
- Kiek laiko ieškosite?
- Norite statyti patys?
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Kaina: Pagrindiniuose portaluose nemažos dalies objektų kaina neatitinka realybės. Nurodyta kaina gali būti iki 50 proc. didesnė už rinkos kainą. Profesionalus NT brokeris jums padės nustatyti realią kainą.
- Atitikimas reikalavimams: Ar būstas atitinka pagrindinius reikalavimus? Ar patinka objektas pagal aprašymą ir nuotraukas? Ar aprašymas atitinka realybę?
- Dokumentai: Ar tvarkingi dokumentai ir nėra apribojimų? Pavyzdžiui, areštai, įkeitimai, hipoteka, banko leidimas parduoti, nuosavybės teisė, nesumokėti mokesčiai bendrijai, nebaigtas pirkimo sandoris, neįteisinta statyba, neatlikti kadastriniai matavimai, nesutvarkytos komunikacijos, detalaus ir bendrojo plano įtaka, kitos kliūtys parduoti objektą.
- Paskola: Kokio dydžio paskolą galite gauti? Kokia maksimali finansuojama suma pasirinktam turtui?
- Sąlygos: Galutinė kaina, atsiskaitymo būdas ir terminai, persikraustymo terminai, kokie baldai paliekami ir kt.
Taigi, planuojant būsto pirkimą, svarbu ne tik sukaupti reikiamą pradinį įnašą, bet ir įvertinti savo finansines galimybes, pasidomėti valstybės paramos priemonėmis ir atidžiai planuoti visą pirkimo procesą.