Rąstinio Gyvenamojo Namo Šiltinimo Detalės

Jau kurį laiką mediniai namai tampa vis populiaresniu pasirinkimu apie nuosavą būstą svarstančių žmonių tarpe, todėl šio tipo namų rinka sparčiai plečiasi - kasmet pristatomos naujienos dažnai stebina net visko mačiusius klientus. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių tokį susidomėjimą mediniais statiniais - ypač lanksti medinių namų kaina, todėl, prieš nusprendžiant, kokio tipo namą rinktis, derėtų gerai apsvarstyti ne tik finansines galimybes, bet ir poreikius.

Nors egzistuoja ne vienas medinio namo tipas, dažniausiai svarstomi bei lyginami karkasinių ir rastinių namų variantai. Unikalumu pasižymintys rąstiniai namai statomi remiantis tradicinėmis technologijomis, dažniausiai kiekvieno rąsto sujungimą gaminant patyrusio meistro rankomis. Nors projektuojant tokio tipo medinį namą atsiveria gerokai mažesnės interjero dizaino galimybės, rąstinio namo statyboms pasirinkus rankomis apdirbtus rąstus, jūsų namai išsiskirs unikaliu grožiu, išsaugant visa tai, ką kiekvienam medžiui davė pati gamta.

Statant medinį namą iš mašininiu būdu apdirbtų rastų, medinio namo kaina tampa gerokai mažesnė, namo statybai naudojami tikslesnių formų rąstai, o automatizuota jų apdirbimo technologija leidžia pagaminti namus gerokai greičiau nei renkantis rankomis apdirbtus rąstus išvengiant rankų darbo metu pasitaikančių klaidų.

Priešingai nei daugybė statybinių medžiagų, dažnai naudojamų karkasinių namų statybose, statybose naudojamas rąstas natūraliai „kvėpuoja". Medienos ląstelėse vykstant nuolatinei oro apykaitai, rąstiniuose namuose išlieka pastovus deguonies balansas ir optimali oro drėgmė.

Taigi, ar norint gyventi rąstiniame name būtina jį apšiltinti? Ar būtina šiltinti tokį namą, jei statysiu jį iš storesnių rąstų?

Rąstinio Namo Šiltinimo Būtinybė

Vadovaujantis LR STR reikalavimais, namo, nepriklausomai nuo to, ar jis mūrinis, ar medinis , sienos varža turi būti 5 ir daugiau. Džiovintos medienos 1 cm turi 0,1varžos, taigi bet kokiu atveju jį reikės šiltinti, nebent sienojų storis bus 50 cm.

Šiuo atveju geriausia statytis namą iš dvigubų sienų pvz. du 7 arba 9 cm rąsteliai, o tarp jų - 15 cm šiltinimo medžiagos, nededant jokiu plėvelių. Tada turėsite ir ekologišką, ir kvėpuojantį, ir sveiką namą. Rąstinio gyvenamojo namo statybai galioja tie patys STR normų reikalavimai, kaip ir įprastoje statyboje, todėl rąstinio namo projektas be sienų apšiltinimo nebus derinamas.

Net ir esant labai sandariam rąstų sujungimui, 20 cm rąsto storio sienos šiluminė varža bus tik apie 1,9. Tai negalioja vasarnamiams ik 80kv.m. ploto. Projektuojant tik vien rąstų sieną, sienos šiluminė varža neatitinka statybos techninių reikalavimų. Pagal STR minimali sienos šiluminė varža turi būti 5 m2K/W. Kad pasiektume tokią šiluminę varžą, tenka rąstus šiltinti. Vien tik 22 cm rąstai turi tik 2 m2K/W šiluminę varžą.

Dažnai architektai nežinia kokiais sumetimais siūlo 24-25 cm storio sienas, kai teorinė tokiu sienų varža galėtų būti tik 2,4-2,5, tad tai labai toli nuo jų įsivaizduojamos 5 varžos reikšmės.

Viena didžiausių problemų gali tapti rastinio namo pritaikymas A energetinei klasei, kuri tokio tipo gyvenamiesiems pastatams reikalinga jau ne vienerius metus. Skaičiuojama, kad siekiant, jog rastinis namas atitiktų A energetinio naudingumo klasę, jis turėtų būti pastatytas iš maždaug 70 centimetrų storio rąstų, kai rinkoje dažniausiai naudojami 24-30 centimetrų rąstai. Tokio storio medžiagų kaina - neadekvačiai didelė, todėl dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.

Taigi, dauguma projektuotojų braižo rąstinį namą su šiltinimo medžiaga, bet realiai žmonės stato tik rąstinį namą be apšiltinimo. Kalbant iš praktikos, mes esame keliems savo klientams iš Lietuvos pastatę 20 cm kvadratinio profilio rąstinius namus Pajūrio zonoje (ten didelis vėjuotumas ir drėgmė). Papildomo šildymo ant sienų žmonės nenorėjo. Klausėme jų, kiek žiemą krenta temperatūrą per naktį, kai naktį šildymas išjungtas. Dauguma sakė, kad temperatūra krenta apie 4-5 laipsnius, taigi ryte atsikėlus būdavo apie 17-18 laipsnių.

Lietuvoje statomi namai yra 20 cm storio rąstų (kalbant apie džiovintus džiovykloje). Dažniausiai painiojamas jų matmuo - kai statoma iš nedžiovinto medžio, tada naudojamas žalio rąsto matmuo yra 22 cm, bet apie 1cm aukojate obliavimui, vėliau džiūvimui ir šveitimui - dar 1 cm.

Rekomenduoti statyti iš storesnio nėra jokios prasmės, nes varžos 5 tikrai nepasieksite net su 25-30 cm storio rąstais.

Galima apibendrinti, kad rąstinio namo šiltinimas yra būtinas norint atitikti šiuolaikinius energinio efektyvumo reikalavimus. Tačiau, jei pastatas yra mažesnis nei 80 kv.m. ploto ir naudojamas kaip vasarnamis, šiltinimas nėra privalomas.

Šiltinimo Medžiagos ir Technologijos

Nors egzistuoja ne vienas šiltinimo būdas, sutaupyti galite rinkdamiesi bene populiariausią ir pigiausią variantą - šiltinimą mineraline vata. Atsižvelgiant į tai, kad mineralinės vatos pagrindą sudaro labai ilgaamžės gamtinės medžiagos - stiklas ir akmuo, jų naudojimas namo šiltinimui taip pat užtikrins ilgaamžiškumą.

Šiltinant rastines sienas purškiamomis atvirų porų poliuretano putomis reikia laikytis tų pačių taisyklių, storių bei kitų rekomendacijų kaip ir šiltinant vatomis. Šiltinant rastines sienas purškiamom uždarų porų poliuretano putomis sandarumą ir juntamą rezultatą galima pasiekti apipurškus sienas dviem sluoksniais 5-6 cm storiu. Šiltinant didesniu storiu reikėtų paskaičiuoti rasos taško susidarymo vietą, uždarų porų poliuretano putos praleidžia du kartus prasčiau negu pušies mediena, todėl mes šiltiname trečdaliu rasto storiu, kitais atvejais prieš darbus atliekame skaičiavimus.

Dažnai, užuot renkantis storus rąstus, namas šiltinamas tarp dviejų medinių rastų purškiant ekovatos sluoksnį.

Šiltinant rastines sienas purškiamomis atvirų porų poliuretano putomis reikia laikytis tų pačių taisyklių, storių bei kitų rekomendacijų kaip ir šiltinant vatomis.

Svarbu pažymėti, kad šiltinimo medžiagos pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir galimybių. Mineralinė vata yra ekonomiškas ir populiarus pasirinkimas, o poliuretano putos užtikrina gerą sandarumą ir izoliaciją.

Rąstinio Namo Statybos Principai

Yra bendri šios statybos būdo principai. Anot „UAB Tekmega“ direktoriaus Dariaus Sudvojaus, rąstai turi gulti vienas ant kito ne siauresne kaip ½ rąsto storio pločio aukštuma. Vidaus pertvaros taip pat turi būti kuo daugiau iš rąstų. Renčiant rąstinį namą tam tikrose vietose būtinos vidinės pertvaros iš rąstų namo konstruktyvo stabilumui išlaikyti. Durų ar langų staktos negali tvirtintis tiesiai ant rąstų sienos.

Geri statybininkai pasakytų, kad svarbiausias namo elementas - pamatai. Kartais manoma, kad rąstiniams namams galima daryti išimtį: esą, šiems namams pamatai reikalingi, tačiau jų gali ir nebūti. Rąstai susikabina taip tvirtai, kad nei įšalas, nei vėjas ar kiti mūsų klimatui įprasti reiškiniai jų negali išjudinti: medis - tarsi gyvas organizmas - gali išsilenkti, pakeisti formą, spalvą, tačiau neišsineria iš bendros namo konstrukcijos.

Šis teiginys papildytinas taip: jei rąstinis statinys bus ant pamatų, kurie „vaikšto“ nuo šalčio, tai ir sienos nebus sandarios, tarp jų nuolat bus tarpai. Norint kad rąstinis statinys laikui bėgant tvarkingai „susėstų“ ir būtų sandarus, tai pagrindas ant kurio jis renčiamas, taip pat turi būti stabilus.

Svarbu išvengti plyšių pamato ir pirmojo vainiko sankirtos vietoje. Apatiniai rąstai turi būti impregnuoti, pageidautina išpjauti iš puvimui atsparesnės medienos, ant pamato įrengiamas hidroizoliacijos sluoksnis. Vidaus pertvaras rekomenduojama formuoti iš rąstų.

Lyginant su karkasinių namų statyba, rąstinių namų statyba yra gana sudėtingas procesas. Montuojant rastinį namą ypač svarbūs teisingi pamatai: pamato viršus privalo būti lygus, kad apatinis rąstas visu savo pagrindu priglustų prie pamato. Įsitikinkite, kad paviršiaus nelygumai ir aukščių skirtumas tarp pamatų kampų neviršija 10 mm. Rekomenduojame rinktis pamatą, kurio aukštis nebūtų mažesnis nei 40 cm, nes lyjant apatinis vainikas dažnai apsitaško, o nešvarumus suku pašalinti. Patariama montuojant pamatus išbetonuoti ir pirmo aukšto grindis, šildant jas bent 8-10 cm putų polistirolo sluoksniu.

Siekiant pagreitinti darbus ir išsaugoti puikią rastų būklę, jie dažnai montuojami krano pagalba. Montavimo metu tarp rąstų klojamas izoliacinis sluoksnis, dažniausiai pagamintas iš pluošto, vilnos ar akmens vatos. Atsižvelgiant į tai, kad sienoms naudojami rąstai yra linkę slinktis, jie tarpusavyje sutvirtinami.

Sumontavus pagrindines namo konstrukcijas pereinama prie stogo darbų, kurie laikomi gana sudėtingais rąstinio namo atveju. Visų pirma, tokiam namui montuojamos slenkančios stogo konstrukcijos, nes statiniui džiūstant, o sienoms sėdant, gali nežymiai keistis stogo kampas.

Senų Namų Renovavimas

Renovuoti seną namą, matyti, kaip jis keičiasi nuo grindų iki lubų ir paversti jį savo svajonių būstu gali būti jaudinantis procesas. Tačiau, kad išvengtumėte netikėtų staigmenų, prieš imantis tokio projekto reikėtų žinoti daug įvairių dalykų. Trumpai apžvelgsime, į ką ir kokia tvarka reikėtų atkreipti dėmesį atliekant seno namo renovavimo ir šiltinimo darbus. Dažnai į seną namą įsikeliama esant pirmai galimybei.

Tą dažnai įtakoja finansinės aplinkybės, tačiau iš sienų plyšių pučiantis vėjas, nuo grindų kylantis šaltis ar drėgmė gali pasirodyti tik atėjus pirmai žiemai ar pavasariui ir atnešti netikėtų nemalonumų. Seni namai gali būti ne tik nepatogūs gyventi, bet netgi kenkti sveikatai. Galimi neišvengiami senų namų pavojai gali būti namo ar pamatų nusėdimas, konstrukcijų problemos, pelėsis, namų puvinys, asbestas ir kt. Dėl tokių pavojų renovavimo darbai gali ilgai užtrukti gali ir reikalauti daug didesnių ir netikėtų išlaidų.

Labai svarbios, o gal ir svarbiausios namo dalys yra stogas ir pamatai. Atsiradus problemoms, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į minėtas vietas, nes stogo ar pamatų defektai gali turėti įtakos kitoms namo konstrukcijoms ir jo ilgaamžiškumui. Jeigu stogas yra nekokybiškas, gali būti pažeistos gegnės bei lubos, o ignoruojant problemą gali atsirasti ir sienų bei grindų pažeidimai.

Tačiau seno namo renovavimą reikia pradėti nuo pamatų. Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos. Renovuojant ir apšiltinant seno rąstinio namo pamatą gali kilti daug klausimų. Ar reikėtų apšiltinti senus pamatus, įrengti visiškai naujus, ar pakelti esamus pamatus? Atkreipkite dėmesį į tai ir skaitykite daugiau, kokiais atvejais reikia įrengti naujus pamatus, o kada rinktis senų pamatų šiltinimą.

Pamatai gali nusėsti ir naujuose namuose - tai dažniausiai tai rodo įtrūkimai sienose ir tarpai tarp grindų lentų ir sienų. Sutvarkius stogą ir pamatus, sekantis darbų etapas yra fasado renovavimas, nes išorines namo sienas veikiančios oro sąlygos - vėjas, lietus ir saulė gali pakenkti fasado išvaizdai ir ilgaamžiškumui. Fasado renovavimas turi keletą tikslų.

Atnaujinant seno rąstinio namo fasadą reikėtų nuspręsti, ar namą iš išorės apšiltinti vata, lentomis ar kokia kita medžiaga. Galima atstatyti ir esamus rąstus. Restauruojant rąstinį namą pirmiausia reikia apžiūrėti apatinius rąstų vainikus, kurie dažniausiai būna labiausiai pažeisti.

Pradėjus atnaujinti grindis gali atrodyti - kad tai vienas greičiausių ir lengviausių darbų. Tačiau dažniausiai taip nėra. Jeigu grindys yra nekokybiškos, reikėtų pagalvoti apie jų griovimą ir visiškai naujų grindų klojimą. Seno namo grindų įrengimas gali būti sudėtingas, jeigu pamatų atnaujinimo darbai buvo praleisti.

Senoje sodyboje ar rąstiniame name didžiausias grindų priešas yra drėgmė. Grindų šiltinimas priklauso nuo namo tipo, pamatų ir grindims naudojamų medžiagų. Pavyzdžiui, po medinių grindų sijomis kaip izoliacinę medžiagą tinka naudoti molio granules, o tarp sijų - vatą arba polistireno putplastį. Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda. Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė.

Jeigu grindys yra tvarkingos ir gerai apšiltintos, tačiau tarp grindų ir sienos matomas tarpas, grindų nereikėtų skubėti keisti. Pamatų sėdimą rodo ir kitos problemos, kurioms išspręsti iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakanka vidaus apdailos. Jeigu pastebėjote sienose įtrūkimus, joms reikia skirti ypatingą dėmesį. Sėdant pamatams būtina nedelsiant spręsti problemas, kad būtų išvengta tolesnių nemalonumų.

Jeigu sienos yra tiesios ir apšiltintos ir reikalinga tik vidaus apdaila, renovavimo darbai yra lengvesni. Dažniausiai sienos yra dengiamos statybinėmis plokštėmis, pavyzdžiui, gipso kartono ar OSB plokštėmis, kurios apklijuojamos tapetais arba nudažomos.

Lubų šiltinimas yra tokia pat svarbus, kaip ir grindų. Neabejotinai būtina investuoti daugiau laiko ir pinigų į lubas, jeigu stogas leido ar buvo kitų su stogu arba sijomis susijusių problemų. Greičiausias, labiausiai paplitęs ir kartu pigiausias lubų apdailos sprendimas yra gipso kartono plokštės, jų tinkavimas ir dažymas.

Vonios ir virtuvės lubos turi būti įrengiamos kitaip. Virtuvės lubas ir sienas rekomenduojama dažyti plaunamais, lengvai blizgiais dažais. Matiniai dažai ypač pritraukia nešvarumus, suodžius ir riebalus, kurių paprastai yra virtuvės ore, todėl sienos ir lubos bus sunkiai valomos. Vonioje dėl didelės drėgmės reikėtų naudoti patvarius dažus.

Jeigu nusimanote, prieš renovuodami seną namą, būtinai peržiūrėkite minėtus etapus, o jeigu neturite reikiamų žinių - pasikvieskite reikalingą specialistą. Viso namo atnaujinimas tikrai gali būti dar ilgesnis procesas ir dažnai priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kuriuose namuose reikia atlikti daug griovimo ir perstatymo darbų, restauruojant kitus - norima išsaugoti seno namo atmosferą, o trečiuose yra būtini tik smulkesni darbai, todėl pirmiausia reikia pradėti nuo namo būklės įvertinimo.

Kruopščiai pasiruoškite parengiamiesiems darbams ir atskirai apžiūrėkite kiekvieną namo dalį. Namo renovavimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo renovavimo ir restauravimo darbų apimties, medžiagų, darbo sąnaudų ir pan. Kartais seno namo atstatymas gali kainuoti brangiau nei naujo namo pirkimas arba jo statyba. Tačiau naujas namas neturi tokio charakterio, kokį turi renovuotas namas. Renovavimo ir restauravimo darbus taip pat galima paskirstyti imantis darbų atskirų ir pradedant nuo pačių svarbiausių.

Rąstinių Namų Privalumai Ir Trūkumai

Klausimą, ar iš principo verta pasikliauti medžiu statant namą, greičiausiai sau užduoda ne vienas galvojantis apie nuosavą būstą. Visų pirma, išskiriant šio tipo pastatų privalumus, galima pabrėžti ne tik didelę naudą gamtai (visi žinome, jog medis - atsinaujinanti žaliava), bet ir puikią medinių namų akustiką arba ypač gerą garso izoliaciją.

Dar vienas, tačiau taip pat reikšmingas privalumas skaičiuojant statybos kaštus - lengvas medienos, kaip pagrindinės statybų medžiagos, svoris. Akivaizdu, kad dėl šios priežasties iš medžio statomam namui bus reikalingi daug lengvesni pamatai.

Nors galima teigti, kad mediniai namai savo privalumais dažniausiai užgožia trūkumus, vienas iš labiausiai neigiamų aspektų galėtų būti medinių namų perdangos, kurios, dėl riboto pločio, gali riboti ir patalpų dydį.

Ne retai statytojai medinių namų trūkumams priskiria ir problemas, kilusias dėl netinkamai pasirinktų statybos medžiagų ar netinkamo darbų atlikimo. Pavyzdžiui, tam, kad statybose naudojama mediena būtų ilgaamžė ir apsaugota nuo ją graužiančių kenkėjų, būtina rinktis išdžiovintą, nuo kenkėjų ir kitų veiksnių apsaugotą medienos variantą.

Šioje vietoje, ypač mūsų regione, sklandžiai ir kokybiškai medinių namų statybai trukdo specialistų trūkumas, dėl kurio dažnai neišvengiama paprastų, tačiau namo ilgalaikiškumui ir funkcionalumui ypač svarbių klaidų.

Rąstinių Namų Kainos

Kaip jau minėjome pradžioje, atsižvelgiant į ypač didelę medinių namų įvairovę, jų statybos ir įsirengimo kaina gali būti ypač lanksti - kokybiški mediniai namai gali kainuoti nuo 14 000 eurų, tačiau kartais gali siekti net iki 500 000 eurų sumą. Bene pagrindiniai, kainą lemiantys faktoriai - namo plotas ir jam pastatyti naudojamos medžiagos.

Planuojantiems taupyti renkantis statybų medžiagas ar atliekant būtinus statybų darbus, privalu pasidomėti kur ir kiek tai daryti iš tiesų galite. Ne retai karkasiniais namais klientai nėra patenkinti ne dėl jų surinkimo, bet dėl bandymo visais įmanomais būdais sumažinti statybų kaštus.

Visų pirma, statant sudėtingesnių konstrukcijų arba daugiau nei vieno aukšto medinį namą, taupyti konstruktoriui nereikėtų. Ypač dažnos to pasekmės - per silpną, barškanti ir girgždanti perdanga, o kartais net ir gerokai išlinkęs stogas.

Antras, ne mažiau populiarus taupymo būdas - namo apdaila „dekoratyviniu tinku“. Jei su statybomis esate susidūrę anksčiau, tikriausiai žinote, kad yra sričių, kuriose taupydami ilguoju laikotarpiu galite patirti tik dar daugiau išlaidų. Viena tokių - namo statyboms naudojama medieną, visų pirma, išvengsite vabzdžių ir kitų kenkėjų, ilgainiui galinčių sukelti rimtų nuostolių.

Apibendrinant, rąstinio namo šiltinimas yra svarbus aspektas, norint užtikrinti komfortą ir energinį efektyvumą. Tinkamai parinktos medžiagos ir technologijos padės sukurti jaukius ir šiltus namus, atitinkančius šiuolaikinius reikalavimus.

Energetinio Naudingumo Klasės Reikalavimai

Kokius reikalavimus turi atitikti gyvenamasis namas, kad atitiktų B energinio naudingumo klasę? Ekspertas atliko skaičiavimus klientui, kad jo namas po renovacijos atitiktų B efektyvumo klasę.

• Siūloma silikatinio mūro sienas šiltinti putų polistirolu Termoporas EPS 70. Šiltinti 10 cm storio sluoksniu. Termoporo šiluminio laidumo koef. 0,033 W/mK ).
• Cokolinė pamato dalis šiltinama Polistireno plokštėmis Geoporas 100. Šilumos laidumo koef. 0,036 W/mK), apšiltinimo storis 100 mm.
• Šaltų palėpių zonoje esanti perdanga papildomai šiltinama 30 cm akmens vata.
• Antro aukšto kambarių lubos ir stogo plokštumos šiltinamos 30 cm vata. Akmens vata. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Antro aukšto atitvaras tarp šildomų patalpų ir palėpės šiltinti 20 cm storio vata tarp medinių karkaso elementų. (vatos tankis 38 kg/m3, vatos šiluminio laidumo koef.
• Pirmo aukšto langai su 2 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Antro aukšto langai su 3 stiklų paketu. Šilumos perdavimo koef.
• Lauko durų keitimas. Senos medinės nesertifikuotos durys keičiamos plastikinėmis durimis su trijų stiklų paketu ir 44 mm termo plokšte. Šilumos perdavimo koef.
• Visose pirmo aukšto patalpose esamą betono ir keramikinių plytelių dangą planuojama išardyti. Šiuos grindų plotus šiltinti polistirenu Termoporas EPS 80 laidumo koef.

Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, galima užtikrinti, kad rąstinis namas atitiks B energinio naudingumo klasę ir bus ekonomiškas bei patogus gyventi.

tags: #rastinio #gyvenamojo #namo #siltinimo #detales