Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas nuolatinis internetinės prekybos augimas. Prekių ar paslaugų internetu per praėjusį pusmetį pirko 85 proc. šalies gyventojų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.
Apsipirkimo internetu šuolis buvo fiksuotas 2021 m. per pandemiją, kai reguliariai internete apsiperkančiųjų šalies gyventojų skaičius išaugo apie pusantro karto, palyginti su 2018 m. Nors ribojimų fizinei prekybai nebėra, perkančiųjų internetu skaičius per pastaruosius keletą metų dar šiek tiek išaugo. Per pastaruosius trejus metus perkančiųjų internetu skaičius ūgtelėjo dar maždaug 3 proc. Tiesa, apsipirkimų dažnis šiek tiek sumažėjo pirkėjams vėl grįžus į tradicines fizinės prekybos vietas“, - sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Amžiaus įtaka apsipirkimui internetu
„Swedbank“ atstovas prognozuoja, kad pirkimas internetu dar plėsis, nes jauniausio amžiaus pirkėjų grupėje iki 25 metų internetu nepirko vienetai, o per visas amžiaus grupes iki 56 metų amžiaus internetu pirko 9 iš 10 gyventojų. Tik 56-erių ir vyresni gyventojai elektronine prekyba naudojasi gerokai mažiau - per pastarąjį pusmetį pirkę internetu nurodė 64,2 proc.
Tiesa, Statistikos departamento duomenimis, internetu aktyviausiai perka 25-34 m. (beveik 69 proc. per pastaruosius 3 mėn.) ir 35-44 m. amžiaus (atitinkamai 64 proc.) gyventojai. Per pastaruosius 3 mėn. internetu pirko tik apie 9 proc. 65-74 metų amžiaus gyventojų. Ši statistika nestebina ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorės Ingridos Kazlauskienės, kurios patirtis rodo, kad vyresnio amžiaus gyventojai kol kas nėra dideli prekybos internetu entuziastai. Visgi ji tikina, kad daugumą vyresnio amžiaus gyventojų stipriai paveikė sudėtinga epidemiologinė situacija, dėl kurios jie vis aktyviau ryžtasi išmokti naudotis technologijomis.
„Viskas - prekyba, sveikinimai, dovanų pirkimas, mokesčiai, gydytojų konsultacijos - persikelia į virtualią erdvę, o tai vyresnio amžiaus gyventojams kelia daug iššūkių. Lektorė pasakoja, kad prieš pirkdami prekę ar paslaugą internetu, žmonės turi įvairių baimių. „Žmonės negali paliesti prekės, pasimatuoti drabužio, užuosti perkamų kvepalų aromato, todėl natūraliai kyla baimė, ar patiks ir tiks daiktas, kurį jie užsisako. Dažnai trūksta užtikrintumo ir saugumo - ar sumokėję pinigus tikrai gaus prekę. Be to, vis dar bijoma pirkti iš užsienio prekybos platformų, nes nemokama užsienio kalbos“, - dažniausias priežastis, kodėl neperkama internetu, vardija I.
Vyresniems gyventojams trūksta informacijos apie saugų pirkimą, pardavėjo patikimumą, parduotuvės prekių pardavimo ir pristatymo sąlygas. „Todėl su mokymų dalyviais mokomės atskirti, kurios svetainės yra tikros, atkreipti dėmesį į tai, kaip rašomas svetainės adresas, kaip prie jos jungiamasi, kada sukurta svetainė, raginame susipažinti su kitų pirkėjų atsiliepimais apie elektroninį pardavėją“, - sako I. Anot jos, jaunesnio amžiaus mokymų dalyviams aktualios pasaulinės prekybos platformos, tokios kaip „Amazon“ ar „AliExpress“.
Išlaidos perkant internetu
Pirkdami internetu gyventojai per mėnesį vidutiniškai išleidžia 97 eurus. Per trejus metus vidutinė išlaidų suma sumažėjo 4%. Kas trečias gyventojas pirkiniams internetu per mėnesį šiuo metu skiria 51-100 eurų, panašiai tiek - 25-50 eurų, o beveik penktadalis - 101-200 eurų.
„Jauni iki 25 m. amžiaus gyventojai internetu apsiperka beveik be išimčių, tačiau per mėnesį dažniausiai išleidžia iki 100 Eur, už didesnes sumas perka palyginti nedaug. Didesnės išlaidos fiksuojamos ekonomiškai stipresnių, 36-45 m. amžiaus gyventojų grupėje, čia kas dešimtas per mėnesį pirkdamas internetu išleidžia iki 500 Eur ir virš 500 Eur“, - pastebi D. Trumpickas.
Apie 8% gyventojų internetu per mėnesį apsiperka už sumą iki 25 Eur, panašiai tokia dalis gyventojų išleidžia 201-500 Eur. 26-50 Eur išlaidas perkant internetu dažniau įvardijo didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai, 101-200 Eur sumą - aukštojo išsimokslinimo apklaustieji. Didžiausia dalis gyventojų, 39%, internetu perka 3-4 kartus per mėnesį, 25% - kartą per mėnesį, 14% - kartą per 2-3 mėnesius.
Pirkę internetu dažniau nurodė vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų apklaustieji, didmiesčių ir rajonų centrų gyventojai.
Populiariausios prekių ir paslaugų kategorijos
Šiemet maistą ir gėrimus internetu nurodė pirkę 26% apklaustųjų, kai prieš trejus metus tokių buvo 33%. Lėktuvų bilietus, viešbučius ir keliones internetu nurodė pirkę 54% apklaustųjų ir šis skaičius per trejus metus pašoko 17 proc. punktų į viršų, bilietų į renginius pardavimas kilo iki 63% per 26 proc. punktus.
Praėjusiais metais gyventojai Lietuvos internetinėse parduotuvėse daugiausiai pirko: aprangą ir aksesuarus, keliones (traukiniu, lėktuvu, autobusu laivu) ir knygas, filmus bei muziką.
Saugus apsipirkimas internetu: patarimai ir rekomendacijos
Vienas svarbiausių dalykų perkant internete - rinktis saugų pardavėją. Taip pat svarbu pasitikrinti, ar internetiniame puslapyje lengva rasti kontaktinę informaciją (adresą, telefoną, el. paštą) - jei jos nėra, tai rimtas ženklas, kad e. Pasitikrinti puslapio patikimumą padeda ir pirkėjų atsiliepimai - juos rasti galima tiek paties pardavėjo svetainėje, tiek jo socialinėse paskyrose, tiek informacijos apie įmonę ieškant „Google“ paieškos sistemoje. Be abejo, tikrai saugu pirkti yra gerai žinomų prekės ženklų e.
Svarbus aspektas perkant internetu - prekių pristatymas. Dažnai, perkant už didesnę sumą Lietuvoje, jis yra nemokamas, tačiau visada aktualu pasitikrinti prekių pristatymo terminus, būdus ir įkainius, ypač perkant užsienio e. parduotuvėse. Ieškant prekių e. parduotuvėse verta pasidomėti ir prekių grąžinimo sąlygomis, ypač perkant tokias prekes kaip drabužiai ar avalynė. Perkant e.
Lietuvos interneto vartotojai teigia, kad juos labiausiai motyvuoja pirkti internetu geresnės kainos nei fizinėse parduotuvėse (58.5%), tačiau taip pat kaip labai svarbios motyvacijos yra įvardinama, tai kad internetinės parduotuvės visada dirba, didesnis prekių pasirinkimas nei tradicinėse parduotuvėse ir tai, kad apsiperkant internetu galima įsigyti prekių, kurios nėra prieinamos vietoje, kurioje respondentai gyvena.
Nepaisant motyvuojančių aspektų, vartotojai vis gi susiduria ir su įvairiomis kliūtimis perkant internetu. Kaip pagrindinės jų yra įvardijami: informacijos trūkumas (apie produktą, atsiskaitymo būdus ir pan.), klaidinanti informacija apie produktą, galutinę kainą bei per ilgai trunkantis pristatymas.
Anot I. Kazlauskienės, pirkimo internetu naudas būtų galima vardinti ilgai. „Perkant internetu tai galima daryti bet kuriuo paros metu ir taupant laiką, kurį sugaištumėme vaikščiodami po fizines parduotuves. Pašnekovė atkreipia dėmesį, jog didelis pirkimo internetu privalumas yra mažesnės kainos nei tų pačių prekių fizinėse parduotuvėse. Negana to, jas paprasta palyginti - egzistuoja tokie įvairių prekių kainų palyginimo portalai kaip www.kaina24.lt, www.kainos.lt, www.pricer.lt, kur galima paprastai sužinoti, kurioje lietuviškoje e. Lektorės teigimu, perkant internetu galima ir didesnė atsiskaitymo būdų pasiūla. „Atsiskaityti už prekes galima ir banko pavedimu, ir naudojantis e.
Naujausio „Verslios Lietuvos“ užsakymu atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, Kalėdų dovanas internetinėse parduotuvėse pirkti šiemet planuoja 53 proc. šalies gyventojų. Lengvai nuotoliniu būdu įteikiama dovana - skaitmeninio raštingumo mokymai, kuriuos šalies gyventojams nemokamai organizuoja „Prisijungusi Lietuva“. Ji vykdo iniciatyvą #DovanokŽiniasNeDaiktus, kurios metu apsilankius svetainėje www.prisijungusi.lt ir įrašius artimojo, kuriam skirta dovana, vardą galima jam nusiųsti specialų kalėdinį atvirlaiškį su kvietimu užsiregistruoti į minėtus mokymus. Iš viso šiuose mokymuose jau dalyvavo per 75 tūkst.
E-komercijos tyrimo duomenys
Naujausias 2024 m. sausio mėnesį atliktas E-komercijos tyrimas ir toliau gilinasi į Lietuvos gyventojų pirkimo internetu įpročius bei poreikius. Lietuvos gyventojai internetu apsiperka kartą ar kelis per mėnesį (Moterys - 47.2%, Vyrai - 45.7%), ši tendencija pastebima visose tirtose amžiaus grupėse. Vis gi daugiausiai tokiu dažniu apsiperkančių yra iki 34 metų amžius. Kartą ar kelis kartus per mėnesį daugiausiai apsiperka vidurinį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai (visose amžiaus grupėse - 72.7%). Bendrai dažnas apsipirkimas internetu būdingas gyventojams gyvenantiems poroje. Net 28% Lietuvos gyventojų gyvenančių poroje be vaikų apsiperka internetu kelis kartus per mėnesį, o turintys vaikų ir apsiperkantys kelis kartus per mėnesį sudaro - 35.7%.
Tyrimo dalyviai atsakinėjo į klausimą, kaip per ateinančius metus keisis jų išlaidos 19-likoje prekių ir paslaugų kategorijų, net 12-koje iš jų buvo pastebėta, kad daugiau nei 40% gyventojų mano, kad išlaidos nepasikeis (bendras šio atsakymo vidurkis - 42.3%). 14.8% mano, kad išlaidos sumažės ir tik 17.3% teigia, kad vidutiniškai planuoja, kad išlaidos perkant internetu išaugs. Lyginant su praėjusių metų duomenimis teigiančių, kad išlaidos sumažės buvo 12%, o kad padidės - 20.8%. Didžioji dauguma tyrimo dalyvių, kaip labiausiai įtaką darantį veiksnį jų išlaidoms įvardina kintančius asmeninius (67.4%) ir šeimos (46.1%) poreikius.
Vis gi ekonominė ir saugumo situacijos yra taip pat svarbūs veiksniai planuojant išlaidas. 39.8% gyventojų teigia, kad ekonominė situacija šalyje daro įtaką apsipirkimui internetu, o saugumo situaciją Europoje įvardino 15.9% gyventojų.
| Rodiklis | 2023 m. | 2024 m. |
|---|---|---|
| Gyventojų, manančių, kad išlaidos sumažės | 12% | 14.8% |
| Gyventojų, manančių, kad išlaidos padidės | 20.8% | 17.3% |
„Swedbank“ užsakymu reprezentatyvią visuomenės nuomonės apklausą rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ atliko balandžio 24-gegužės 6 dienomis.